Tikriniai ir bendriniai daiktavardžiai

 Bendriniais daiktavardžiais pasakoma ištisa eilė vienarūšių daiktų, jų leksinė reikšmė platesnė negu tikrinių, kuriais žymime tik konkrečius daiktus. Tikriniai daiktavardžiai nuo bendrinių skiriasi ir stilistine spalva. Tikrinių daiktavardžių mažiausiai vartojama šnekamojoje kalboje (nebent išskyrus vardus), labiau jie būdingi dalykiniam, moksliniam stiliui ir turi šių stilių žymę.

Kaip žinome, neretai tikriniai daiktavardžiai dėl įvairių stilistinių sumetimų vartojami vietoj bendrinių:

Šitie nelaimingi hamletai man kaip tik ir rūpi.

Tūkstantį metų klumpa ir keliasi rosinantai.

Vartojant tikrinius daiktavardžius vietoj bendrinių, dažniausiai keičiamas skaičius, nes, to nepadarius, jie gali būti suprasti tiesiogine reikšme. Tokiu būdu rašytojai nepažįstamus asmenis ar daiktus apibūdina pažįstamų ypatybėmis.

Bendriniai daiktavardžiai savo ruožtu stilistiniais sumetimais dažnai pavartojami vietoj tikrinių. Čia susiduriame su vadinamaisiais ,,kalbančiaisiais vardais“. Grožinių kūrinių autoriai, pasirinkdami veikėjams vardus iš bendrinių, personažus vienaip ar kitaip charakterizuoja:

Keletas žodžių apie Vincą Grabinį

Kaip Tylutis žmogų užmušė

Strakalas ir Makalas

Tokį charakterizavimą mėgo V. Kudirka. Būdingas jis ir kitiems satyrikams: A. Griciui, V. Miliūnui, V. Žilinskaitei. Panašiai kartais apibūdinama ir veiksmo vieta.

Visas stilistines priežastis, dėl kurių rašytojai ieško ,,kalbančiųjų vardų“ arba bendriniam daiktavardžiui suteikia tikrinio reikšmę, sunku išvardyti. Tokiu būdu dažniausiai siekiama didesnio apibendrinimo arba didesnio vaizdingumo ir įtaigumo:

Pluša laikas veikiai, veikiai,

Šykšti, ko širdims pritrūko,

Siūlo perša, ko nereikia,

Ir brukte į delną bruka... (J. BItr.)

Aš atsirėmiau į žvaigždėtą savo Eros naktį prie lango...

Tekste tokie daiktavardžiai kai kada rašomi didžiąja raide, o skaitant ištariami su atitinkama intonacija. Analogiškų pavyzdžių aptinkame šnekamojoje kalboje ir tautosakoje:

Eikit jau, vaikučiai, į miknaičius pas plunksnių.

Išginiau jaučius į ramunaičius, būbavo jauteliai,– neėda ramunužių.

Galimybė kalboje sinonimiškai vartoti tikrinius ir bendrinius daiktavardžius padeda raiškiau, drauge ir glausčiau reikšti mintis.