Tikslinamosios aplinkybės
Aplinkybės, kurios
tikslina, aiškina, konkretina tos pačios rūšies aplinkybes,
vadinamos tikslinamosiomis aplinkybėmis.
Ypač dažnai
tikslinamos ir konkretinamos prieveiksmiais
ten, čia, kadaise, vėliau
ir kitais žodžiais reiškiamos aplinkybės. Tikslinamosios
aplinkybės tariamos lyg papildomos pastabos ir atsako į
klausimą, kuris kyla iš pirmosios aplinkybės. Rašant jos
išskiriamos kableliais.
Tai ne atskira aplinkybių
rūšis, o savitas kai kurių aplinkybių vartojimas.
.Tikslinamąją reikšmę gali turėti tik vietos, laiko ir
retkarčiais būdo aplinkybės.
Sakinyje paprastai
pirma eina platesnę sąvoką nusakanti aplinkybė, o po jos
siauresnės sąvokos aplinkybė, kuri patikslina prieš ją
einančią aplinkybę. Antroji aplinkybė sakinyje visada
išskiriama kableliais. Tokios aplinkybės su tariniu siejamos
ne tiesiog, o per tą aplinkybę, kuri tikslinama.
Tikslinamąja aplinkybe gali eiti:
1. Vietos
aplinkybė: Jis gyveno už miestelio, prie pat miško
(M. Sluck). Dabar gimtasis mano sodžius stovi ant
kalnelio, netoli Šventosios (J. Bil). Čia,
slėnio pievose, prasidėdavo tetos darbo diena
(P.Cvir).
2. Laiko
aplinkybė: Vidudienį, per pačia kaitrą, prie upės
atskubėjo du berniukai (V. Daut). Reikia mums tuojau,
dar šiandien, pasiekti miestelį (Vaižg).
Kartais tikslinamąją
reikšmę gali įgyti ir padalyvis: Dabar, aptilus armotų
griausmui, metas pradėti galvoti apie mokslo reikalus
(J. Balč).
3. Būdo
aplinkybė: O Dimšelė apsižvalgė aplinkui ir tylesniu
balsu, kone pakuždomis, tęsė (V. Myk-Put).
Čia,
slėnio pievose, prasidėdavo tetos darbo diena.
Kur čia? slėnio pievose.
Šalia, per penkis žingsnius,
gyveno Anupro tėvai.
Kur šalia? per penkis žingsnius.
Kadaise, seniai seniai, čia jūros dugno būta.
Kada kadaise? seniai seniai.
Atsikeliam ir atsargiai, koja už kojos, sėlinam prie
kelmo.
Kaip atsargiai? koja už kojos.
Tikslinamosios aplinkybės gali būti jungiamos žodžiais
tai yra
(t.
y.),
ypač ir kt.
Ketvirtadienį, t. y. gruodžio 24 dieną, prasidės
atostogos.
Savaitei baigiantis, ypač šeštadieniais, daug kas
vyksta į užmiestį.
Pastaba.
Skirtingų rūšių aplinkybės (pavyzdžiui, vietos ir laiko,
laiko ir būdo ir t. t.) viena kitos negali tikslinti.
Staiga kieme
sulojo šuo.
Ant sienos monotoniškai tiksėjo laikrodis.
Kadaise po kerotu beržu vilkai sau urvą buvo
išsirausę.
