Tiesioginiai,
skatinamieji ir klausiamieji sakiniai
Pagal sakymo tikslą sakiniai skirstomi į
tiesioginius, skatinamuosius ir klausiamuosius sakinius.
Sakiniai, kuriais pasakojami įvykiai,
apibūdinami faktai ir reiškiniai, vadinasi tiesioginiai
sakiniai.
Už lango tyliai teka Nemunas. Visas
pasaulis mirgėjo degė linksma saulės šviesa. Senis Budreika
buvo doras ir geras žmogus. Aš ateinu prie užmirštojo
Pričkaus karsto ir būro lūpomis meldžiuos...
Sakiniai, kuriais prašoma, patariama,
raginama ar liepiama, yra skatinamieji sakiniai.
Nemesk kelio dėl takelio. Nelieskit manęs!
Eikite sau visi...
Skatinamųjų sakinių tarinys dažniausiai
reiškiamas liepiamąja nuosaka, tačiau jis gali būti
pasakytas ir tariamąja nuosaka, ir bendratimi:
Iš paukščių galėtum pasimokyti nekalbumo.
Lįstumei pas mus į palėpę. Pašalinti kliūtį! Pereiti į aną
pusę! Išsiskirstyti!
Sakiniai, kuriais ko nors klausiama,
vadinasi klausiamieji sakiniai.
Daugėla, kur tavo suolo draugas? Ko taip
nusiminęs? Kur mes esame? Tėveli, tu mamaitės nemylėjai?
Tokie sakiniai turi savitą intonaciją ir
dažnai pradedami klausiamaisiais žodžiais: dalelytėmis
ar, argi, bene, gal, kažin, nejaugi... , įvardžiais
kas, kuris, koks, kelintas... , prieveiksmiais kada,
kur, kodėl, kaip... Jei sakinys tokių žodžių neturi,
klausiamoji intonacija yra ypač ryški. Į vienus
klausiamuosius sakinius galima atsakyti žodžiais taip
arba ne (Ar jūs važiuosite į Trakus? Tau reikia
popieriaus?), į kitus atsakant reikia pateikti naujos,
papildomos informacijos (Kada prasidės rungtynės? Kur tu
eini?).
Klausiamaisiais sakiniais galima ką nors
teigti, reikšti įvairius minties atspalvius: prašymą,
draudimą, nepasitenkinimą, nustebimą ir pan. Todėl
klausiamieji sakiniai gali būti vartojami kaip tiesioginių
ir skatinamųjų sakinių sinonimai. Plg.: Argi valdovai
turi širdį? Valdovai neturi
širdies.
Kas iš jūsų neieškojo žmoniškumo, meilės,
teisybės?
Jūs visi ieškojote žmoniškumo, meilės,
teisybės.
Gal paimtum ir mane kartu ?
Paimk ir mane kartu.
Ko ten rėkauji?
Nerėkauk!
Argi aš Daivai nepadedu? Aš Daivai padedu.
Klausiamieji sakiniai ką nors pasakojant,
aiškinant ar įrodinėjant padeda aktyvinti klausytoją ar
skaitytoją, atkreipti jo dėmesį į svarbesnius dalykus.
Vaikščiojau po sodą ir vaizdavausi, tarsi
viską rodyčiau Birutei. Sodas jai turės patikti. Juk niekada
Kaune ji nepajus tokio gryno žiedų kvapo.
Bet ką dar aš jai parodysiu? Kas dar jai gali
patikti? Labai myliu gyvulius. Gal todėl ir zootechniko
specialybę pasirinkau. Galiu ištisas valandas dirbti
fermose, šukuoti žirgų nugaras, gėrėtis plačiasprandžiais
buliais ir man niekada nenusibos. Bet argi sudominsiu
Birutę?! Užteks vieno buliaus suriaumojimo, ir ji sucyps iš
baimės. Ji tokia miestietė, kad nežinau, ar atskiria kvietį
nuo miežio. Raminausi tik tuo, kad jauno žmogaus širdis
labai plati. Jeigu ji dar ko nepamilo, tai gali pamilti.
(A. Pocius)