Tiesioginės kalbos vertimas
netiesiogine kalba
Ne visada kitų arba savi žodžiai
perteikiami tiesioginės kalbos forma. Todėl ji dažnai verčiama
netiesiogine kalba.
Sakiniai
su tiesiogine kalba |
Sakiniai
su netiesiogine kalba |
Aš nejosiu pas kryžiuočius! tarė Skirvalis.
Mama, ar tas briedis buvo tikras? paklausė vaikutis.
Mokytoja tarė:
Tu eik vienas.
Ak,
kaip tai buvo labai seniai! atsakė tebešypsodamas
vilkas.
Ne, aš šiandien nevažiuosiu, atsakė sūnus. |
Skirvalis pasakė, kad jis nejosiąs pas
kryžiuočius.
Vaikutis mamos paklausė, ar tas briedis buvęs tikras.
Mokytoja pasakė, kad jis eitų vienas.
Vilkas
tebešypsodamas atsakė, kad tai buvę labai seniai.
Sūnus
atsakė, kad šiandien niekur nevažiuosiąs. |
Verčiant tiesioginę kalbą
netiesiogine, svarbu turėti galvoje, kad:
1) sakinys su tiesiogine kalba
virsta sudėtiniu prijungiamuoju sakiniu, kurio pagrindinį
sakinį sudaro buvę autoriaus žodžiai, o šalutinį buvusi
tiesioginė kalba;
2) šalutiniai sakiniai prie
pagrindinio jungiami jungtuku
kad
(kai tiesioginę kalbą sudaro tiesioginiai arba skatinamieji
sakiniai) ir jungiamaisiais žodžiais
ar, kas, kaip,
kur, koks, kada... (kai
tiesioginė kalba išreikšta klausiamaisiais sakiniais). Šalutinis
sakinys dažniausiai visada eina po pagrindinio sakinio;
3) tiesioginės kalbos tarinys,
išreikštas tiesiogine nuosaka, keičiamas veikiamuoju dalyviu
arba pasakomas asmenuojamąja forma (plg.: ...
kad jis
nejosiąs... ir ...kad jis nejos...),
o pasakytas liepiamąja
nuosaka tariamosios nuosakos veiksmažodžiu;
4) tiesioginės kalbos pirmojo ir
antrojo asmens įvardžiai keičiami trečiuoju asmeniu;
5) po netiesioginės kalbos
dedamas taškas ir tais atvejais, kai tiesioginė kalba
baigiasi klaustuku arba šauktuku.
Tiesioginę kalbą verčiant
netiesiogine, sakinyje nebelieka kreipinių, jaustukų, teiginių
ir neiginių. Iš autoriaus žodžių sudarytame pagrindiniame
sudėtinio prijungiamojo sakinio dėmenyje veiksmažodžiai
tarė, prabilo
keičiami veiksmažodžiu
pasakė.