Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

Tiesioginės kalbos vertimas netiesiogine kalba

 

Ne visada kitų arba savi žodžiai perteikiami tiesioginės kalbos forma. Todėl ji dažnai verčiama netiesiogine kalba.

 

Sakiniai su tiesiogine kalba 

Sakiniai su netiesiogine kalba

– Aš nejosiu pas kryžiuočius! – tarė Skirvalis.  

 

– Mama, ar tas briedis buvo tikras? – paklausė vaikutis.

 

Mokytoja tarė:

– Tu eik vienas.

 

– Ak, kaip tai buvo labai seniai! – atsakė tebešypsodamas vilkas.

 

– Ne, aš šiandien nevažiuosiu, – atsakė sūnus.

Skirvalis pasakė, kad jis  nejosiąs pas kryžiuočius.

 

Vaikutis mamos paklausė, ar tas briedis buvęs tikras.

 

Mokytoja pasakė, kad jis eitų vienas.

 

Vilkas tebešypsodamas atsakė, kad tai buvę labai seniai.

 

 

Sūnus atsakė, kad šiandien niekur nevažiuosiąs.

 

Verčiant tiesioginę kalbą netiesiogine, svarbu turėti galvoje, kad:

1) sakinys su tiesiogine kalba virsta sudėtiniu prijungiamuoju sakiniu, kurio pagrindinį sakinį sudaro buvę autoriaus žodžiai, o šalutinį – buvusi tiesioginė kalba;

2) šalutiniai sakiniai prie pagrindinio jungiami jungtuku kad (kai tiesioginę kalbą sudaro tiesioginiai arba skatinamieji sakiniai) ir jungiamaisiais žodžiais ar, kas, kaip, kur, koks, kada... (kai tiesioginė kalba išreikšta klausiamaisiais sakiniais). Šalutinis sakinys dažniausiai visada eina po pagrindinio sakinio;

3) tiesioginės kalbos tarinys, išreikštas tiesiogine nuosaka, keičiamas veikiamuoju dalyviu arba pasakomas asmenuojamąja forma (plg.: ... kad jis nejosiąs... ir ...kad jis nejos...), o pasakytas liepiamąja nuosaka – tariamosios nuosakos veiksmažodžiu;

4) tiesioginės kalbos pirmojo ir antrojo asmens įvardžiai keičiami trečiuoju asmeniu;

5) po netiesioginės kalbos dedamas taškas ir tais atvejais, kai tiesioginė kalba baigiasi klaustuku arba šauktuku.

Tiesioginę kalbą verčiant netiesiogine, sakinyje nebelieka kreipinių, jaustukų, teiginių ir neiginių. Iš autoriaus žodžių sudarytame pagrindiniame sudėtinio prijungiamojo sakinio dėmenyje veiksmažodžiai tarė, prabilo keičiami veiksmažodžiu pasakė.