Atidžiai perskaitykite tekstą ir atsakykite į po juo pateiktus klausimus.

Baltasai šešėlis 

Prakalbos vietoje

O jaunosios dienos mano! Kaip melsvam ore gervės nykstat jūs, tiktai ką pasirodžiusios... Žiūriu į jus pralėkusias, kaip į sapną gražų, ir matau tik, kad jau artinas ruduo gyvenimo mano.

O Ramūta! Kodėl nepažinau tavęs, dar mažutis, nekaltas būdamas! Tada tokios gražios, laimingos buvo dienos. Būtume, už rankų susitvėrę, Šventosios pakrančiais vaikščioję, lakštingalos giesmių klausę. Būčiau tave po miškus ir krūmus išvedžiojęs, paukščių lizdus parodęs, išsirpusių uogų parinkęs. Bet tu buvai toli nuo manęs, toli, ir aš net nežinojau, kad tu gyveni pasaulyje...

Taip, nežinojau... Bet jaučiau... Nuo pat mažų dienų tavo paveikslas mano širdyje gyveno. O kai, mokiniu būdamas, traukiniu gimnazijon važiuodavau ir tavo tėvynės mirguojančius klonius ir laukus ir gimtąjį sodžių pro langą išvysdavau, mano krūtinėje netikėtai sujudėdavo naujas, geras jautimas: kaip paukštis pro šalį pralėkdavau, bet ilgai dar į išsitiesusį paveikslą žiūrėdavau, kolei jis visai iš akių išnykdavo... Ir kažin ko gaila man būdavo... Ką tu tada, mano mažutėle, veikei? Gal sodne po senąja grūšia sėdėdama, gražių pasakų ir dainų klauseis? O gal lakstei po žydinčius laukus ir pievas ir, išvydusi, kaip pro šalį pralėkė šniokšdamas ir dundėdamas traukinys, žiūrėjai į jį išsigandusiom ir nustebusiom akelėm, su drebančia širdele? Nežinojai, kad tenai pravažiavo tasai, kuriam paskum tu būsi artimiausia...

Biliūnas J. Raštai. V., 1980. T. 1.

1. Koks kūrinio žanras?

2. Kuo tas kūrinys ypatingas? 

3. Kokią prasmę turi palyginimai pirmojoje pastraipoje?

4. Kokia yra kūrinio įžangos nuotaika?

5. Paaiškinkite, į ką pasakotojas kreipiasi Ramūtos vardu.

6. Ką iš teksto sužinote apie pasakotoją?

7. Kuo ši įžanga artima visai apysakai?

8. Kuo šis kūrinys „biliūniškas“?

9. Kuo ypatinga šios ištraukos (įžangos) sintaksė?