Lietuvių kalba ir literatūros istorija

Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

M. Mažvydas

Testas Nr. 30

Teksto suvokimo užduotys

Irena Ramaneckienė

Izabelė Ūsienė

Lietuvių kalba (gimtoji): brandos egzaminui rengtis

Teksto rašymas
Teksto suvokimas
Testai
NEC medžiaga

S. Tumėno leidykla „Šiaurės Lietuva“, Šiauliai, 2009

Nežinomybė iki paskutinės dienos prieš brandos egzaminus, pasikeitimai, naujos taisyklės ir nuostatos – tai įprasti Lietuvos švietimo sistemoje vykusių ir tebesitęsiančių permainų ir procesų palydovai, dėl kurių labiausiai nukenčia svarbiausias įvykių subjektas – mokinys.

Ši mokymo(-si) priemonė, kuri atsirado geranoriškai bendradarbiaujant mokytojai, mokslininkei ir Nacionaliniam egzaminų centrui, tikiuosi, Lietuvos abiturientams padės geriau pasirengti 2010 metų valstybiniam lietuvių kalbos (gimtosios) egzaminui, sustiprins moksleivių pasitikėjimą savo jėgomis, tvirtins jų psichologinį bei dvasinį saugumą.

Dirbdami su šia mokymo priemone, moksleiviai galės „įsijausti“ į laukiančio egzamino atmosferą, nes knygoje spausdinamos 2009 m. valstybinių lietuvių kalbos egzaminų teksto suvokimo ir rašymo užduotys, skelbiama šimtukais šiais metais įvertintų moksleivių darbų pavyzdžių, pateikiami patyrusios Druskininkų „Ryto“ gimnazijos mokytojos ekspertės, valstybinių egzaminų vertintojos Izabelės Ūsienės kruopščiai parengti ir praktikoje išbandyti testai su atsakymais.

Knygoje rasite doc. I. Ramaneckienės naudingų teorinių samprotavimų, praktinių patarimų teksto suvokimo, analizės ir kūrimo klausimais.

Knyga galės naudotis ne tik dvyliktokai, bet ir vienuoliktokai, dešimtokai, mokytojai lituanistai, studentai.

Tikimės, kad mes, šio leidinio rengėjai ir leidėjai, būsime Jūsų visų talkininkai. Sėkmės!

Knygos leidėjas doc. Stasys Tumėnas

Mikalojus Daukša

Prakalba į malonųjį skaitytoją

Ištrauka iš „Postilės“

1. Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir gražinti. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba. Tąja kalba paprastai rašo įstatymus, jąja leidžia savosios ir svetimų tautų istorijas, senas ir naujas, jąja aptaria visus valstybės reikalus, ją gražiai ir padoriai vartoja visokiais atvejais Bažnyčioje, tarnyboje, namie. Pati prigimtis visus to moko ir kiekvienas beveik iš motinos krūties įgauna potraukį į savąją kalbą – ją mielai vartoti, išlaikyti ir propaguoti.

2. Tai akivaizdžiai matome ne tiktai žmonių, bet ir neišmintingų padarų gyvenime. Kas per keistenybės būtų, jei varnas užsimanytų suokti kaip lakštingala, o lakštingala krankti kaip varnas, ožys – staugti kaip liūtas, o liūtas – bliauti kaip ožys? Dėl tokio savo būdo pasikeitimo pranyktų savitumas, beveik pranyktų ir tokių įvairių gyvulių esmė ir prigimtis. Jeigu toks sukeltų tarp jų tokį sąmyšį, tai galime suprasti, koks sumišimas ir netvarka kyla, kai žmogus, dėl kitos tautos kalbos savo gimtąją visiškai paniekinęs, taip pamėgsta svetimąją, (pamiršdamas savąją, kuria Dievas ir gamta liepia kalbėti), lyg pats būtų ne to krašto ir kalbos.

3. Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją, – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę. Kas išsklaidė ir išvaikė tuos, kurie buvo pastatę bokštą iki debesų, norėdami išgarsinti savo vardą? Kas daugiausia pradėjo kovas, maištus ir sukilimus pasaulyje? Kalbų skirtingumas. Visos nesantaikos tarp tautų, visi šmeižtai, vienos tautos niekinimas kitos, visa tai kilo iš kalbų skirtingumo, kaip visokio sąmyšio šaknų.

Iš lenkų kalbos vertė J. Balčikonis

Retorika - kalbėjimo menas, iškalba.

UŽDUOTYS

1. Remdamiesi istorijos žiniomis, paaiškinkite, kodėl prakalbos tekstas buvo parašytas lenkiškai? (2 taškai)

2. Kada pasirašyta Lietuvos – Lenkijos unija? (1 taškas)

2.1. Kodėl įvyko šis istorinis reiškinys? (2 taškai)

3. Ką reiškia žodis „prakalba“ ir kur jis gali būti vartojamas? (2 taškai)

4. Įvardykite teksto pastraipų tezes. (3 taškai)

5. Apibūdinkite kalbėtojo nusiteikimus šiose pastraipose. (3 taškai)

6. Paaiškinkite, kokia gimtosios kalbos programa išryškėja šiame tekste arba ištraukoje. (3 taškai)

7. Remdamiesi šiuo tekstu, apibūdinkite ištraukos autorių. (3 taškai)

8. Susiekite M. Daukšos gyvenamąjį laikmetį su gimtosios kalbos situacija pasaulinėje to meto kultūroje. (1 taškas)

9. Nurodykite šio teksto adresatą ir susiekite su prakalbos parašymo tikslu. (2 taškai)

10. Susiekite šį tekstą su retorikos apibrėžimu bent keliais aspektais – leksiniu, sintaksiniu, intonacijos. (3 taškai)

11. Nurodykite tris kalbinės raiškos priemones ir įvardykite jų paskirtį tekste. (3 taškai)

Cituojama raiškos priemonė	Paskirtis tekste

12. Keliais sakiniais paaiškinkite šio teksto aktualumą mūsų dienomis. (3 taškai)

13. Koks kalbėjimo tipas vyrauja šiame tekste? Bent 2 argumentais pagrįskite. (2 taškai)

14. Apibūdinkite ištraukos sakinių sandarą ir vartojimo tendenciją. (3 taškai)

15. Pacituokite vieną sakinį – aforizmą pagrindinei minčiai išryškinti. (2 taškai)

16. Parašykite 100 žodžių samprotavimo pastraipą „Kodėl gimtoji kalba – būtinoji kiekvieno žmogaus vertybė?“ (10 taškų)

Dalia Staponkutė

Motinų tylėjimas

I tekstas

Dalia Staponkutė gimė 1964 m. Šiauliuose. Leningrado (dabar Sankt Peterburge) universitete studijavo filosofiją. Dėstė Šiaulių universitete. 1989 m. išvyko gyventi į Kiprą, ten dirbo vertėja, skaitė sociologijos kursą, iki šiol dėsto literatūros teoriją Kipro universitete. Dalyvauja tarptautiniuose akademiniuose projektuose. Esė ir daugelio publikacijų vertimo teorijos klausimais autorė.

Literatūros vertėja iš graikų, anglų, rusų ir lietuvių kalbų. Per pastarąjį dešimtmetį iš graikų į lietuvių kalbą išvertė pačios sudarytą poezijos rinktinę „Sala: 10 Kipro poetų“, į graikų kalbą išvertė Sigito Parulskio eilėraščių rinktinę.

Nuolat rašo Šiaurės Atėnams, internetiniam dienraščiui www.bernardinai.lt.

Gyvena Nikosijoje, tačiau amžinajame „tarp“, augina dvi dukras – Elektrą ir Nefelę.

II tekstas

Nesu išgyvenusi niūresnio paveikslo: tylinti motina ir svetima kalba tarp savęs čiulbantys jos vaikai arba – motina su penkių svetimos kalbos žodžių bagažu lemenanti vaikams ką nors panašaus į you–me-co-me-give-hand. Kas tu, mama, gal mumija? – nusiviepia motinai į veidą pramuštgalvis lietuvės ir graiko vaikelis, kai ši, vykstant melodingam graikiškam pašnekesiui, mįslinga tyli. Kokia mama, jos emocija, kalbinio žaismo galimybės, ką ji, bekalbė, gali suteikti, išskyrus beribį, klampų nuobodulį? Motina yra inertiška, viena ir vientisa, o vieta su savo garsais ir spalvomis – greitas, magiškas, „moteriškas“ kaleidoskopas. Ne motinos kalbinėje aplinkoje arba už jos Tėvynės ribų gimę vaikai „išsižada“ mamos tą pačią akimirką, kai pasijunta pajėgūs paleist jos ranką. Vaikai, net pypliai, sugeba peršokti prarają tarp motinos ir vietos tokiu greičiu, kad „kitatautė“ motina nespėja aiktelėti, kai lieka ant skardžio priešingoje pusėje. Jei ji nori neatsilikti nuo savo atžalų svetimoje kalbinėje aplinkoje, turi virsti vaiku – guvia, imlia ir nutrūktgalviška. Kai aplink aidi sirtakio ritmai, visos įžvalgos apie vaiko pratinimą prie gimtosios kalbos „su motinos pienu“ subyra kaip kortų nameliai. Motinos troškimas dominuoti kalbiškai bet kuria kaina būdingas tik romantikėms-anarchistėms. Tačiau ir šie bruožai neapsaugo jų nuo tylos nuosprendžio, nes vaikų kalba vis dėlto priklauso vietai – žmogėdrai.

Tokių – tylinčių motinų – vis daugėja, o su jų plintančia tyla pasaulis vis agresyviau kalba apie globalizaciją ir jai paklūsta, sakytum, ji – kerštas mylinčioms motinoms arba jų tylos pasekmė.

Iš knygos „Lietumi prieš saulę“. Vilnius, 2007.

UŽDUOTYS

1. Ką sužinojote iš pirmo teksto apie knygos „Lietumi prieš saulę“ autorę? (3 taškai)

2. Paaiškinkite antro teksto pavadinimo „Motinų tylėjimas“ reikšmę. (2 taškai)

3. Paaiškinkite, kokias kalbines raiškos priemones pastebėjote pirmame antro teksto sakinyje? (3 taškai)

4. Ką šios priemonės ryškina antrame tekste? (2 taškai)

5. Kaip suprantate vaiko žodžius, perteiktus tiesiogine kalba? (2 taškai)

6. Prijungiamuoju sakiniu paaiškinkite, kodėl taip manote. (2 taškai)

7. Paaiškinkite sakinį iš pirmos pastraipos: „Motina yra...“. Paaiškinimą parašykite trimis sakiniais, kurie sudarytų pastraipėlę. (3 taškai)

8. Paaiškinkite metaforos „motina su penkių svetimos kalbos žodžių bagažu“ reikšmę šiame tekste? (3 taškai)

9. Savais žodžiais paaiškinkite motinos būseną esant tokiam bendravimui su artimaisiais. (2 taškai)

10. Raskite ir išrašykite sakinį – argumentą, iš kurio paaiškėja, kad išsaugoti gimtąją kalbą svetimoje šalyje beveik neįmanoma. (1 taškas)

11. Įvardykite šį sakinį kalbinės raiškos priemone. (1 taškas)

12. Kaip šiame tekste vertinama globalizacija? Kodėl? (2 taškai)

13. Išsakykite savo požiūrį į autorės samprotavimus 3 sakinių pastraipa. (3 taškai)

14. Raskite 3 kalbinės raiškos priemones, įvardykite ir nurodykite jų reikšmę tekste. (3 taškai)

Raiškos priemonė	Įvardijimas	Reikšmė tekste

15. Susiekite šį tekstą su emigracijos problema Lietuvoje. Parašykite 5 sakinių tekstelį – pastraipą, iš kurios išryškėtų jūsų požiūris į šią problemą. (5 taškai)

16. Paaiškinkite paskutinį sakinį savo žodžiais. Susiekite jį su aktualia globalėjančios mūsų visuomenės problema. (3 taškai)

17. Kas sieja pirmą ir antrą tekstus? (1 taškas)

18. Kas šiuos tekstus skiria? Argumentuokite. (2 taškai)

19. Parašykite 100 žodžių pastraipą, remdamiesi pasirinkta citata iš šio teksto, pavyzdžiui: „Ne motinos kalbinėje aplinkoje arba už jos Tėvynės ribų gimę vaikai „išsižada“ mamos tą pačią akimirką, kai pasijunta pajėgūs paleist jos ranką“.