Testas
Nr.
28
Teksto suvokim o
ir kūrimo užduotys
Roma Rusteikienė
Ramunė Šmitienė
Teksto suvokimas ir kūrimas
Šviesa, Kaunas, 2006
TEKSTO SUVOKIMO IR KŪRIMO UŽDUOTYS
skiriamos aukštesniųjų klasių mokiniams.
Tai užduotys įvairių žanrų teksto suvokimo
įgūdžiams lavinti.
Analizuodami ir kurdami įvairius tekstus,
moksleiviai turės prisiminti bei kūrybiškai taikyti teorijos
pagrindus, sąmoningai ir tikslingai vartoti sąvokas: teksto
struktūra, funkcinis stilius, tema, problema, idėja, kontekstas,
adresantas ir kt. Užduotys mokys suprasti teksto paskirtį,
adresanto tikslus, teksto prasmę, kritiškai vertinti ir kurti
tinkamos apimties įvairių žanrų rašytinius tekstus.
Viktorija Daujotytė
Apie humanistiką ir jos strategijas
Prezidento
susirūpinimas humanitarinių1 ir socialinių mokslų
padėtimi (gegužės 6 dieną Prezidentūroje įvyko šiai problemai
skirtas pokalbis) yra ženklingas. Iš tiesų padėtis nėra gera,
gal net negali itin gera būti. Humanistikos dalis nėra didelė ir
dar vis mažėja. Bet būtinos nuolatinės pastangos padėtį gerinti.
Žinoma, labai daug priklauso nuo pačių humanitarų2.
Jie privalo turėti visuomenėje autoritetą, būti reikalingi. Jie
neturi bodėtis biurokratinėmis struktūromis, turi patys tvarkyti
savo reikalus, kad jiems patiems nebūtų padaryta už juos. Daug
situacijų, kuriose humanitarai jaučiasi apeiti, nuskriausti,
nesuprasti, atsiranda be blogos valios, tiesiog todėl, kad
sprendžia fizinių mokslų, techninių sričių atstovai. Humanitarų
bodėjimasis biurokratinėmis struktūromis atsisuka prieš juos
pačius. Būtina ir valstybinė strategija visais lygmenimis,
pradedant mokslo ir studijų įstatymais, reglamentuojančiais
įstatymais bei nutarimais ir baigiant mokymosi bei studijų
programomis. Turi būti atsižvelgta į savotiškai dvinarę
struktūrą: gamtamokslinę ir humanitarinę, į jų bendrumus ir į
skirtumus, jau ne kartą aiškintus. Universitetų, akademijų
pirmųjų kursų studijų programų dalies humanizavimas, be
abejonės, būtų svarbus. Bet humanitarai turėtų pasiūlyti ir
patrauklesnių, šiuolaikiškesnių kursų, nekartojančių mokyklinių
programų. Viena iš galimybių galėtų būti Vilniaus universiteto
Lietuvių literatūros katedros jau išbandytas studentų kūrybos
konkursas, kurį reiktų papildyti bendresne kūrybos problematika,
natūraliai pereinančia ir į dabartinę literatūrą, apskritai į
meną. Studijų metais turėtų susidaryti natūralūs humanitarų ir
nehumanitarų ryšiai, supratimas, kad kultūra yra visų rūpestis.
Humanistikai trūksta kitų sričių inteligentų palaikymo. Bet
vėlgi, kai vykdomos valstybinės programos, reikia atsižvelgti į
visuomenę, ką ji laiko autoritetais, ką pripažįsta. Patys
humanitarai, ypač jaunesni, linkę matyti ir proteguoti
avangardinius kultūros reiškinius, tuo tarpu visuomenė ir
didesnė dalis inteligentų laikosi konservatyviau, vertina labiau
žinomus vardus. Neišvengiamai atsiranda plyšys, kuris trukdo
humanistikos autoritetui formuotis. Viena yra iš paties meno
kylančios įtampos, priešinimasis tam, kas jau nurimę,
nusistovėję, tai būtina. Kita valstybinės strategijos;
vadovaujantis jomis, negalima apeiti tų vardų, kurie visuomenės
tebelaikomi autoritetais.
Pastarojo meto
lietuvių humanitarų darbai yra siauroki, pernelyg specializuoti,
nesulaukia didesnio rezonanso. O humanistika turi ir tarnauti
visuomenei, ir reikšti jos lūkesčius, ir juos formuoti.
Humanistika nėra tik mokslas siaurąja prasme, bet gali toks
būti, jei sąmoningai to siekia. Bet negalima užmiršti ir kitų
jos funkcijų. Taip pat ir dalyvavimo viešajame gyvenime, jo
struktūrose.
Strategiškai
svarbus uždavinys pasiekti, kad apie humanistikos darbų kokybę
spręstų patys humanitarai. Jeigu tokia galimybė bus įteisinta,
privalėsim reikalauti iš humanitarų profesinės ir moralinės
atsakomybės; jos mums, deja, stinga. Viltingai žiūriu į jaunąją
humanitarų kartą, vadovaujančią institutams, katedroms, į
humanitarus vadybininkus. Visais būdais skatintinas rimtas ir
kūrybingų žmonių požiūris į humanistikos vadybą, į gebėjimą
patiems tvarkyti savo reikalus. Strategiškai mąstant apie
lituanistiką, palaikytina Lietuvių kalbos institute iškilusi
idėja kurti (ar burti) Lituanistikos centrą, kuris galėtų ir
tarnauti visuomenei, ypač mokytojams lituanistams, ir kaupti
svarbų, gyvybingų idėjų banką. Lituanistikos baras galėtų būti
platesnis, ne tik atskiri tyrinėjimai (jų būtinybe negalima
abejoti), bet ir mentaliteto problematika. Humanistiką galima
matyti ir kaip kalbos kalbėjimų, pasakymų ir pasisakymų,
išsireiškimo būdų ir formų istoriją. Tarpdisciplininiai takai
jau praminti, bet čia atsirado ir neplonas diletantizmo3
sluoksnis. Laikas ir naujoms idėjoms; dalis jų turi būti senos.
Viena iš senų, bet prasmės neprarandančių idėjų, yra lietuvių
kalbos autoriteto stiprinimas. Esame naujos grėsmės zonoje.
Valdininkai jau gali pasakyti, kad universitete vykstančioje
tarptautinėje konferencijoje visi turėtų kalbėti tik
angliškai... Privalome ir tai refleksuoti, suformuoti laikyseną.
Negalime negirdomis praeiti pro Europos Parlamento prezidento
Patriko Kokso pokalbyje su Vaidotu Žuku pasakytą mintį, kad
pirmąją savo kalbą Europos Parlamente jis pasakė protėvių galų
kalba. Kad jam tai buvo svarbu. Ką reikia ir mums svarbaus
išgirsti šioje mintyje? Ir tai priklauso prie humanistikos
strategijų.
Humanistikai reikia
valstybinio palaikymo. Humanistikai reikia supratimo, ateinančio
ir iš nehumanitarų, jų solidarumo. Bet humanistikai reikia ir
didesnės atsakomybės už pačią save.
Literatūra ir menas.
2002 05 31. Nr. 2901
1
Humanitarinis (humanitaire): 1. susijęs su rūpinimusi
žmogumi, jo poreikiais, siekimu žmonių gerovės; 2. tiriantis
žmogų, visuomenę, kultūrą, susijęs su tais tyrimais, pvz., ~iai
mokslai (filosofija, istorija, etnologija, psichologija,
sociologija, politinė ekonomija, filologija).
2
Humanitaras (pranc. humanitaire humanitarinis),
humanitarinių mokslų specialistas.
3
Diletantizmas (pranc. dilettantisme): 1.
mėgėjiškumas, paviršutiniškas meno, mokslo, amato išmanymas,
menkas mokėjimas, sugebėjimas kurti; 2. paviršutiniškas
domėjimasis daugeliu dalykų iš įv. sričių.
1. Suformuluokite
teksto temą.
2. Paaiškinkite,
kaip suprantate, ką reiškia žodis humanistika.
3. Kokius
uždavinius nurodo autorė humanitarams?
4. Kas ir kaip
turėtų rūpintis humanistika?
5. Kokia aptariama
humanistikos struktūra?
6. 1. Ką padėčiai
pagerinti turėtų padaryti universitetai ir akademijos?
6. 2. Koks požiūris
į kultūrą turi susiformuoti studijų metais?
7. Kas, autorės
nuomone, trukdo formuotis humanistikos autoritetui?
8. Dėl ko autorė
priekaištauja humanitarams?
9. Kokie turėtų
būti lituanistikos uždaviniai?
10. Paaiškinkite,
kaip suprantate sakinį Tarpdisciplininiai takai jau praminti,
bet čia atsirado ir neplonas diletantizmo sluoksnis.
11. Kokia sena, bet
prasmės neprarandanti idėja primenama šiame tekste?
12. Kokia nurodoma
nauja grėsmė lietuvių kalbai?
13. Atsakykite į
autorės keliamą klausimą Ką reikia ir mums svarbaus išgirsti
šioje mintyje? (3-ia pastraipa.)
14. Paaiškinkite
paskutinės pastraipos paskirtį.
15. Išvardykite,
kas svarbiausia humanistikai.
Teksto kūrimo užduotis
Parašykite samprotaujamojo tipo
straipsnį tema
Koks yra kultūringas žmogus?
Rasa Drazdauskienė
Korektūros1
klaidos
Kompiuteris, kuriuo
rašau tekstus, yra griežtesnis už griežčiausią kalbininką:
kaipmat pataiso žodžius, kurių nesupranta ar nelaiko tinkamais
vartoti. Kai kurie taisymai yra teisingi ir pagrįsti, ypač tie,
kur kompiuteris, atlaidžiai švystelėjęs ekrane mirgančiomis
raidėmis, akimoju sunaikina netyčia įveltą korektūros klaidą.
Kitais atvejais kai staiga po žodžiu atsiranda grėsminga
raudona banguota linija jis paskatina atsikvošėti iš teksto
rašymo ar perteikimo kvaitulio ir pasitikrinti, ar toks žodis iš
tiesų egzistuoja: ar jam leidžiama egzistuoti. Būna ir juokingų
dalykų. Kompiuteris nelabai nusimano apie sinonimus ir įvairias
sudėtingesnes žodžių formas, o gal tiesiog nelinkęs smulkintis:
pavyzdžiui, žodį patyliukais atkakliai keičia žodžiu
pataliukais, ir rezultatas man visai patinka. Dar jis nėra
gurmanas, nesidomi egzotiškesniais patiekalais bei jų
sudedamosiomis dalimis ir todėl, pavyzdžiui, viename tekste
vietoj žodžio triufelis visur mesdavo žodį triušelis.
Darydavo tai labai vikriai, man net nespėjus akimi mirktelėti:
šast pakeičia, ir viskas, nė raudonosios banguotos linijos po
žodžiu neparodo. Užtat paskui, skaitant tekstą, būna juokinga.
Taip vaikiškai juokinga, kaip, pavyzdžiui, juokiesi, kai žmogus
paslydęs neskaudžiai parpuola ar apsirikęs ištaria ne tą žodį.
Olivija įsimetė į burną antrą triušelį. Gražu ir labai
vaizdinga.
Visąlaik maniau,
kad tokie modernūs padarai kaip kompiuteriai yra gryniausi
kosmopolitai, o pasirodė manasis jaučia aiškią silpnybę ispanų
kultūrai. Nežinia, iš kur ją įgijo: tikrai ne iš manęs, o juk
pirkau jį naują. Kad ir kaip ten būtų, tik nesužiūrėk, ir
itališkas sinjoras tuoj pat išvirsta ispanišku senjoru.
Diplomatinio protokolo gerbėjai įsižeistų.
Visiškai
nesuvokiamas kompiuterio santykis su pavardėmis ir kitais
tikriniais žodžiais. Pavyzdžiui, nelabai seniai rašytame
tekstelyje apie rašytoją Akuniną jis, abejodamas tokio asmens
egzistavimu, taigi iš esmės įžvalgiai tarsi nusenęs, bet
uoslės nepraradęs žvalgybininkas, jo pavardę visur keitė
Jakuninu. Čia jau privertė sutrikti mane. Kas tas Jakuninas? Gal
dar geresnis už Akuniną, o aš jo nežinau?
Dabar mano
narpliojamame didesniame tekste kompiuteris verčia abejoti
visomis afrikietiškomis realijomis miestais, genčių ir kalbų
pavadinimais, piniginiais vienetais, gamtos smulkmenomis. Net
pats žodis afrikietiškas jam atrodo netikras, šiaip ar taip,
dėl visa ko jį raudonai pavingiuoja, tarsi primindamas pernelyg
nepasitikėti viskuo, ką randu knygose. Širdies gilumoje aš jį
suprantu.
Anksčiau, kol
nebuvo kompiuterio, baisu net pagalvoti, bet prisimenu ir tuos
laikus, rašomoji mašinėlė elgdavosi panašiai, primėtydama kur
ne kur korektūros klaidų. Tos kartais pasitaikydavo iš tiesų
juokingos ir atlikdavo dvi labai svarbias funkcijas. Pirma,
neleisdavo užsnūsti spausdinant: juk mechaniškas pyškinimas
klavišais savotiškai migdo. Ir antra suteikdavo progą visiškai
naujai perskaityti patį tekstą. Juk yra daug įdomiau skaitant
atrasti tai, ko nesi parašęs, ką ir kalbėti apie netikėtus
sąmojo plykstelėjimus. Žodžių žaismus, atsirandančius būtent
taip, kaip sufleruoja pats pavadinimas: žaidžiant. Įtariu, kad
geriausi, virtę klasikiniais anekdotais, ne kitaip ir atsirado.
Nieko čia naujo
nepasakysiu: klaidos yra gerai, klaidos suteikia naują
perspektyvą ir šansą pagalvoti ar pažvelgti į dalykus iš visai
kitos puses. Klaidos ir dviprasmybės. Ne tos, kurios apie antrą
galą, bet tos, kurios atsiranda skaitant kitaip. Šiuo metu man
labiausiai patinka Vilniuje tabaluojančios reklaminės iškabos
ARDO tavo ištikimas tarnas, vaizduojančios arba stropiai
triūsiančius (ardančius?) raumeningus vyriškius, arba šiaip
atskiras žmogaus kūno dalis. Turint galvoje, kad reklama šlovina
buitinę techniką, šių iškabų perteikiama vadinamoji žinia
kelia susižavėjimą.
Užtat, reikia
pripažinti, sąžiningai įspėja, ko galima tikėtis iš vadinamųjų
buities pagalbininkų. Ką norit sakykit smagus dalykas toji
tyli, atkakli kompiuterio kova už savąjį pasaulio supratimą.
Šiaurės Atėnai. 2005 04 02. Nr. 743
1 Korektūra [lot.
correctura ištaisymas, pagerinimas], mašinraščio,
spaustuvinio, kompiuterinio teksto tikrinimas ir klaidų
taisymas.
1. Paaiškinkite,
kokių tikslų siekia autorė šiuo tekstu.
2. Kodėl
kompiuteris vadinamas griežtesniu už griežčiausią kalbininką?
3. Kuo geras
kompiuterio klaidų taisymas?
4.1. Kodėl
kompiuteris kartais juokingai ištaiso klaidas?
4.2. Kokių
pavyzdžių argumentuodama pateikia autorė?
5. Kada žmogus
juokiasi vaikiškai? Paaiškinkite, kaip tai suprantate.
6. Kuo rašomoji
mašinėlė panaši į kompiuterį?
7. Kokias svarbias
funkcijas atlikdavo korektūros klaidos, kurių primėtydavo
spausdinimo mašinėlė?
8. Ką bendra
paminėtos klaidos turi su anekdotais?
9. Koks autorės
požiūris į reklamą?
10. Kuo paradoksali
kaip pavyzdys pateikiama ARDO reklama?
11. Kaip
pavadinimas susijęs su teksto tema?
12. Suformuluokite
teksto problemą.
13. Įvardykite,
kokiomis meninės raiškos priemonėmis autorė atskleidžia šią
problemą. Išrašykite 2-3 ir paaiškinkite jų prasmę.
14. Remdamiesi
tekstu, nurodykite, koks tikrasis kompiuterio vaidmuo žmogaus
gyvenime.
15.1. Koks teksto
funkcinis stilius?
15.2.
Argumentuokite.
16. Nurodykite
teksto žanrą.
Teksto kūrimo
užduotis
Plačiau aptarkite
šio teksto idėją. Pasamprotaukite. Parašykite vieną pastraipą
remdamiesi savais faktais.
|