I tekstas

• Žmogų išlaisvinti nuo proto?

• Kas yra automatinis rašymas?

1. Kaip atvaizduoti tikrą gyvenimą, kaip parodyti žmogaus galvojimą tokį, koks jis iš tikrųjų yra – nebūtinai logiškas, nuoseklus? Tai klausimai, kuriuos po Pirmojo pasaulinio karo iškėlė Prancūzijoje susiformavęs įtakingas menininkų ir rašytojų judėjimas, vadinamas siurrealizmu. Išvertus tai reiškia „virš realizmo“. Siurrealistai rėmėsi tuometinės psichologijos pasiekimais, jiems rūpėjo ypač apčiuopti, kaip žmogaus galvojimas siejasi su jo pasąmonės veikla, kaip jį veikia slapti troškimai, neįsisąmonintos baimės. Jų nuomone, visa tai iškyla sapnuojant, patiriant haliucinacijas. Todėl reikia sudaryti sąlygas, kaip išlaisvinti tuos sąmonės nevaldomus vaizdus ir mintis, parodyti, kaip jie lemia kasdienę žmogaus veiklą, jo dvasines būsenas. Siurrealistai darė eksperimentus, buvo bandoma rašyti automatiškai, negalvojant, hipnozės metu; jie domėjosi sapnais, užrašinėjo atsitiktinai į galvą ateinančius žodžius. Taigi siurrealistai norėjo išlaisvinti žmogų nuo protingumo diktato, nuo civilizacijos brukamo gyvenimo prasmės suvokimo, kasdienio naudos siekimo.

2. Norint išreikšti šį labai komplikuotą dvasinio gyvenimo turinį, buvo atsisakoma tradicinių meno formų, ieškoma savitos kalbos. Buvo siūloma grįžti prie „primityvaus“ meno, prie naivaus ir patiklaus vaiko žvilgsnio. „Suaugusysis vaiko akimis“ – viena iš pamėgtų poezijos ir tapybos temų. Buvo manoma, kad vaikystėje mažiausiai apsimetinėjama, kad vaikystė — pats tikriausias žmogaus gyvenimo tarpsnis. Todėl siurrealistai siekė imituoti senuosius mitus, primityvųjį meną. Pasak siurrealistų, vaikiškas žvilgsnis į realybę turi jungti pačius skirtingiausius, net prieštaringus dalykus; kartu reikalaujama stebinti skaitytoją ir žiūrovą netikėtais sugretinimais. Taigi poetiniam ar nutapytam vaizdui suteikiama beveik neribota laisvė. Netikėti sugretinimai siurrealistų kūryboje atsiranda ir panaudojant jau minėtą automatinio rašymo techniką, kai visiškai pasitikima vaizduotės laisve, kai žodžiai vienas greta kito atsiranda tarsi atsitiktinai ar vaizde jungiasi logiškai sunkiai paaiškinami dalykai. Tai panašu į sapne iškylančius vaizdus, kurių prasmė neaiški, paslaptinga, labiau nujaučiama negu suprantama.

3. <...> Po Antrojo pasaulinio karo išeivijoje gyvenusio ir kūrusio rašytojo Antano Škėmos (1911–1961) novelėje „Madona“ kasdienybės vaizdai jungiasi su Biblijos motyvais. Mergaitės vizija iškyla pasakotojo sąmonėje gulint tamsoje ir klausantis čelestos* ritmo. Novelėje įprasta situacija apverčiama: su Kristumi tapatinasi suaugęs pasakotojas, o jo motina vaizduojama kaip šešiametė mergaitė. Kristaus kančios ženklas – erškėčių vainikas – atiduodamas mažai mergaitei, gyvenančiai šiuolaikiniame didmiestyje. Neigiamą pasakotojo požiūrį į gyvenamą laiką išduoda ironiški sugretinimai: vietoj aureolės mergaitės galvą gaubia šampūnų „Halo“ reklama, akiratyje matyti dangoraižis, o ne gotikinė bažnyčia, kuri krikščionybės klestėjimo laikais, viduramžiais, būdavo aukščiausias miesto statinys.

Ji šešerių metų. Jos rankutės liesos ir purvinos, ji rausėsi šiukšliadėžėje ir surado apvytusį gvazdiką. Jos plaukai – erškėčių krūmas. Ji įrėminta peizaže: triaukštis namas nusilupusiu tinku, „Halo“ reklama lange (plaukite galvą stebuklingu skysčiu), dangorėžio gotikos akiratyje. Jos akyse – sausos ašaros, sūrų skystį sugėrė siela – kempinė, teliko vaivorykštės šviesos mirgėjimas. Jos bateliai sutrypti, ji pametė skardinę sagą, odinis dirželis velkasi cementu. Ir mano Madona težino vienintelės pasakos pradžią:

* Čelesta – klavišinis mušamasis instrumentas.

1. Ką reiškia paryškintas tekstas arba kabutės tekstų pavadinimuose? Nurodykite kitus tris skyrybos kabutėmis atvejus. (3 taškai)

2. Ką reiškia dvi frazės po pirmo teksto pavadinimu – temas ar problemas? Kodėl taip manote? (2 taškai)

3. Koks visuomenės reiškinys paaiškina siurrealizmo atsiradimą? (1 taškai)

4. Kokia mokslo sritimi rėmėsi siurrealizmo atstovai? (1 taškas)

5. Kas juos labiausiai domino psichologijos srityje? (1 taškas)

6. Sukonkretinkite šią sąvoką. (3 taškai)

7. Teksto žodžiais nurodykite pamėgtos temos esmę. (2 taškai)

8. Kodėl taip sureikšminamas menas, perteiktas vaiko akimis? Atsakykite teksto žodžiais. (1 taškas)

9. Ką reiškia frazė „rašyti automatiškai“? (1 taškas)

10. Išbandykite tekste minimą „automatinio rašymo techniką“ bent trim sakiniais. (3 taškai)

11. Kuriuo požiūriu šie menininkai priklausytų avangardiniam menui? (2 taškai)

12. Pareikškite savo požiūrį į šių menininkų norą šokiruoti publiką ar skaitytoją. (1 taškas)

13. Perskaitykite A. Škėmos novelę „Madona“ ir vienu ar dviem sakiniais suglaudinkite jos turinį. (2 taškai)

14. Atidžiai perskaitykite šios novelės trumpą komentarą trečioje pirmo teksto pastraipoje. Kokia šio komentaro esmė? (3 taškai)

15. Įvardykite literatūros teorijos terminu biblinio motyvo ir didmiesčio sugretinimą. (2 taškai)

16. Kokie siurrealizmo bruožai išryškėja šioje novelėje? (3 taškai)

17. Paaiškinkite savais žodžiais novelės pirmą ir paskutinį identiškus sakinius. (3 taškai)

18. Koks požiūris išryškėja į biblinius įvaizdžius? Atsakykite savo žodžiais ir pacituokite. (2 taškai)

19. Koks pirmo teksto žanras ir stilius? (2 taškai)

20. Koks antro teksto žanras ir stilius? (2 taškai)