8. Kuriai literatūros krypčiai
priklauso A. Baranausko ir Maironio kūriniai? Nurodykite bent
tris tos krypties literatūros bruožus.
9. Kodėl Just. Marcinkevičius
teigia, kad poema Anykščių šilelis pasirodė laiku?
10. Kodėl Just. Marcinkevičius
primena Maironio žodžius?
11. Išrašykite iš teksto sakinį,
kuriuo nusakoma poemos svarba XX a. lietuvių poezijai.
12. Kaip suprantate pasakymą tas
amžinas Šilelio gyvenimas po kirviu?
13. Kuo motyvuodamas Just.
Marcinkevičius kalba apie Anykščių šilelį Europos kontekste?
14. Dėl ko Anykščių šilelį galime
vadinti amžino aktualumo giesme?
2. Įrašykite
praleistas raides ir padėkite trūkstamus skyrybos ženklus.
1. Lėtai ___riausi tvenkinio pakraščiu ten kur buvo prižėl___
meldų vandens lelijų jau spėjusių nužydėti kur dar niekad
nematyti paukščiai krovė lizdus dėjo kiaušinius vedė vaikus
beveik visus vienodus geltong___žius lizdai p___psojo virš žolių
č___psėjo mažyliai o tėvai didesnieji geltong___žiai siuvo
pirmyn atgal pirmyn atgal šėrė savo a___žalas nekrei___dami
dėmesio net į žmogų įsibrovusį į jų karalystę. 2. Jaunamartė ir
dar sparčiau sukt___si virtuvėje ir kieme dar įnirtingiau
daužyt___ rodos niekad nesibai___siančias pradalges pakno___stom
lėktų sužiūrėti gyvulių pririštų pačioj pakalnėj niekieno
neprašoma velėtų tvenkiny žlu___tą tiek suskal___tą ir sunešiotą
kad jau tikriausiai kitą kartą po skalbimo liks tik sudriskę
skarmalai jei tik senoji anyta bent kartelį žvil___telėtų
švelniu žvil___sniu tarstelėtų meilesnį žodelį. 3. Vaikinas tik
dar suprato padaręs kvailystę jį kaip kokį mažvaikį bus apgavę
Rimas ir Kostas išdykę kaimynai gyvenantys tame pačiame name tai
tuodu vyrukai pakišo jam laiškelį kviečiantį į malonų susitikimą
pušyne už upės skardžio kur pamatęs jau g___stantį laužą ir
aplinkui susėdusias merginas suprato kad tas laiškelis buvo
skirtas jo pu___eserei ką tik įsikūrusiai aukštu žemiau. 4.
G___sta paskutiniai dienos gaisai palšoje lyg pienas migloje jau
senokai paskendo paupio kr___mokšniai jau spėję apsipilti mažais lapeliais medžiai (kas)vakar metantys ilgus ir sunkius šešėlius
tiesiai į upės vandenį nebeliko dienos triukšmo įaudrinančio
kiekvieną nervų l___stelę ir dabar jau nieko nebesinori kaip tik
klausytis kurtinančios tylos tokios švelnios ir raminančios. 5.
Jau visiškai subrendusios pievos pakrašty kaip gyva siena
sustojo šeši atsilapoję vyrai ir pasistatę kotais žemyn dalgius
bei išsitraukę gal___stuvus ėmėsi darbo pirmiausia atidžiai
a___žiūrėjo dalgių ašmenis paskui pradėjo gal___sti
skim___čiodami įvairiausiais balsais po to vienas pasilenkęs
gry___štelėjo saują žolės ir nuvalė dalgį sakydamas kad dabar
jau bus galima pradėti šienap___ūtę. 6. Apskritai Jonas kaip
visi naujokai nuo pat pirmų dienų ėmė nek___sti trečiosios
kuopos viršininko ilgo ir plono it kartis kuris jau daugiau kaip
tris mėnesius siautėjo kaip įmanydamas vaikė naujokų būrius net
aps___lęs iš pasitenkinimo tyčiojosi iš silpno ir paliegusio
Tomo kuriam sunkiausia būdavo padaryti šimtą atsispaudimų rėkė
ant aštr___liežuvio Petro laidančio skaudžias replikas. 7. Dar
kartą nupurtęs nuo kepurės lietaus kliokiančio jau trečią parą
lašus jis vėl ėmė bambėti kad veltui r___žosi šiai ekspedicijai
besit___siančiai jau antrą mėnesį veltui brido per purvynus kopė
į stačiausius šlaitus kur uolos tokios aštrios dr___skančios
rankas jau ir taip nepanašias į mokslininko vyro daug metų
dirbusio tik kabinete ir sklaidžiusio popierius rankas kur
ištisą dieną arba degina saulė arba pliaupia lietus nežinia ar
pavyks ekspedicijos nariams pasiekti tikslą pamatyti retą o gal
ir vienintelį pasaulyje dėmėt___jį briedį. 8. Dar negaliu
suvokti kad
šiandien
pirmoji atostogų diena saulė įspindusi pro nediduką užuolaidų
tarpelį susiranda mano veidą ragina l___sti iš lovos aš tingiai
r___žydamasi iškišu kojas iš po a___klodės š___ryt tokios
lengvos ir švelnios gal dėl(to) kad nereikia į darbą tr___kteliu
į šalis užuolaidas kambarį užlieja deginanti kaitra žemai
tyvuliuojančiame ežere jau plaukioja krykštaudami kaimynų vaikai
ir širdy suspurda džiau___smas atostogos. 9. Kapitonas visko
matęs vyriškis jau ima nuog___stauti dėl tokio g___singo vėjo
dr___skiančio br___zgančias bures plėšiančio jas nuo lengvučio
stiebo svyrančio į visas puses o bangų kalnai pakibę virš
laiv___galio gr___sina plūstelėti į laivą gerokai patr___šusį
seną jau daug metų neremontuotą nes vis neužte___davo pinigų jam
senukui vis reikėjo jų ka___(kam) kitam prabangesniam
nauj___sniam. 10. Patyrę keletą tokių akimirkų nuo kurių kraujas
imdavo stin___ti ir akys rodės išspro___s mes ___rėmės per
aukštą žolę vietomis bridome per traškančias šakeles šokinėjome
per visokiausių gyvių pilnas balutes ir per tr___štančius
r___stigalius kai kurie vis gr___žiojosi atgal norėjo įsitikinti
ar jau pakankamai nutolome nuo siaubą keliančios pilies
apaugusios br___zgynais susipynusiais šakomis ir šaknimis
dvelkiančios šalčiu gr___sinančios m___slingais aimaną
primenančiais garsais sklindančiais ka___(kur) iš rūsių. 11.
Mergina dar
vakar
pakviesta į talką šokinėjo virtuvėje nuo puodų tai bėgančių tai
svylančių prie keptuvės kurioje linksmai spragėjo mažais
gabaliukais supjaustyti lašinukai pagardinti pipirais ir svogūno
galvele stovinčių ant greitosioms sur___stos krosnelės virykla
vadinamos pasir___žusi išalkusius vyrus dirbančius pievose
esančiose už daržinės pradžiuginti puikia vakariene jei viskas
bus gerai tai ant stalo ji padės virto veršienos kumpio su
spirgučių padažu sukraus visą kalną kotletų šviežutėlių
išpampusių nuo riebumo įpils garuojančios bulvienės kurią išmokė
virti mama per anksti išėjusi Anapilin o kai visi prikimš dar ir
šviežių bulvių apibarstytų krapais tada ji atneš desertą mažučių
blynelių apkrautų raudonomis braškėmis. 12. Širdis s___lo iš
baimės ir netikėtumo kai jis išg___sdintas netikėto šūvio
parkrito ant žalutėlių s___manų po pušim ir nedr___so net
krustelėti nes klausėsi lyg ir negirdėtų lig tol miško garsų o
kai praėjo jau daug laiko tik tada jis pamatė jog šalia mėlynės
didelės prisirpusios viliojančios.
3. Įrašyti
praleistas raides.
Sta___telėjo, pralei___damas
pė___čiuosius; u___š___lęs tvenkinys, užgo___tas krūmų; dirba
ber___džiai; trūksta tu___čiaviduriams a___gaubams svar___čių;
mašina nustojo burg___ti; išgirdusi žin___snius grį___telėjo;
ramybę drum___davo moke___čiai; vo___čia i___šovė į paukštį;
nesigrau___k dėl ma___možių; greit bai___sis šla___driba; nuo
rūpe___čių svai___sta galva; išdėliojo se___tuvus; rū___štis
liežuvį žny___telėjo; u___siden___siu veidą nuo dū___tančių
stiklų; mą___čiau apie gyvenimą be prošvai___čių; u___žėlė
pi___žolėm; prisižiūrėjo ka___kokių li___dinių; ka___dien
dul___davo lietus; u___ver___k mazgą; dir___čiojo žemyn; atvežė
vam___džių; u___simojo kum___čiu; sėdėjo u___simerkęs,
brau___damas prakaitą; sugrį___k ank___čiau; sten___davosi
nenudri___ti žemėn; u___spaudė dan___čiu; nebur___k po langais;
u___kliudytas ėmė gū___tis; praden___ orkaitę, nes apde___s
pyragas; nulau___ti grą___tą ir srai___tą; kankorėžių formos
svar___čiai; nejautė gaile___čio; bijau, kad nepalū___tum;
patem___ti rai___čiai; pakeliui i___sikalbėsiąs; grį___dami
u___suksią; už u___sklęstų langinių u___žie___siąs lempą; bai___
(liep. n. II asm.) gū___čiojęs pečiais, pirma užau___ ir
subręs___, o tada pasiry___k viską nugalėti; pritrūko sienoms
ram___čių ir plok___čių stogui užden___ti; tam pajo___žargai
lie___davę srė___ti pu___šilčio rū___pienio; seni laikai nieka___
negrį___ta žie___pumpuriais; bitės dū___s, ū___ ir zy___ kurį
laiką; a___bulas žen___telėjo keletą žin___snių a___gal; tas
nie___tauza ber___džiai žvil___čioja į ka___ko i___sišiepusį
Rudį; švie___bruvis u___sienietis nesuspėjo i___sakyti jį
u___plūdusio džiau___smo; vėtra stau___s ir medžiai o___dami lū___;
nedrį___damas priešintis, u___simerkė.
4.
Paaiškinkite, kas skiriama skaitmenimis pažymėtais skyrybos
ženklais.
1. Sodybų kiemuose margavo geltoni, violetiniai, raudoni,
purpuriniai jurginų žiedai 1 paskutinės ryškesnės
praėjusios vasaros spalvos.
A Praleista sudurtinio tarinio jungtis.
B Atskirti sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys.
C Brūkšniu atskirtas priedėlis, einantis po pažymimojo
žodžio.
2. Gūžtoje,2 įtaisytoje po pačiais laiptais,2
buvo tamsu, ankšta ir trošku.
A Išskirta tikslinamoji aplinkybė.
B Išskirtas išplėstinis dalyvinis pažyminys, einantis po
pažymimojo žodžio.
C Išskirta išplėstinė dalyvinė aplinkybė.
3. Kas pažįsta to krašto žmones, tas pasakys:3
seserys nėra piktuoju.
A Dvitaškis po apibendrinamojo žodžio.
B Sudėtinio bejungtukio sakinio pirmąjį dėmenį aiškina kitas
dėmuo.
C Dvitaškis po autoriaus žodžių prieš tiesioginę kalbą.
4. Laurynas grįžo,4 kaip vėliau sužinojome,4
kitos dienos pavakare.
A Išskirtas įterpinys.
B Išskirta tikslinamoji aplinkybė.
C Išskirtas šalutinis sakinys.
5. Sustoję visi laukė,5 ar lokys neims raudoti.
A Atskirti sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys.
B Atskirtas šalutinis sakinys.
C Atskirtos vienarūšės sakinio dalys.
5. Paaiškinkite skaitmenimis pažymėtų ir paryškintų raidžių
rašybą.
1. Pievoje nutįsta
brydė.
A Pagrindinėse veiksmažodžio formose
į
kaitaliojasi su
in.
B Šaknies balsių kaita giminiškuose žodžiuose.
C Veiksmažodžio esamajame laike rašoma nosinė.
2. Anąsyk
parėjai labai susikrimtęs.
A Sudurtinio žodžio jungiamasis balsis.
B Sudurtinio žodžio pirmojo dėmens galūnė.
C Šaknies balsių kaita giminiškuose žodžiuose.
3. Niekas nėra šito sodo obuoliais vaišinęs.
A Būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyvio
vyriškosios giminės vardininkas.
B Būtojo kartinio laiko veiksmažodis.
C Būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvio vyriškosios
giminės vardininkas.
4. Jis užsiminė dukteriai
apie Mindaugą.
A Moteriškosios giminės daiktavardžių vienaskaitos
naudininke visada rašome
-iai.
B Išimtis iš taisyklės.
C Vienaskaitos vardininko galūnė yra
-ė.
5. Jau pradėjome rugiapjūtę.
A Daiktavardžio priesaga
-ūtė.
B Sudurtinio žodžio jungiamasis balsis
ū.
C Ilgasis šaknies balsis.
6. Įrašykite trūkstamas žodžių dalis.
1. Šiuo metu prekių pasiūla ne visada atitinka jų paklaus___.
2. Svečiams atvažiavus, iškilo visok___ problem___.
3. Dvylikt___ valand___ jau buvo balsavę 30 procentų rinkėjų.
4. Žalgiris laimėjo penk___s rungtynes iš eilės.
5. Mums reikės dar nemažai paplušėti, kad pasiekt___ Europos
Sąjungos šalių lygį.
6. Spausdinti atiduodame tik gerai ___redaguotus tekstus.
7. Tropai rašytojo kalbą daro vaizdingesn___.
8. Šok___ per tvorą, susitrenkiau kelį.
7.
Išrinkite taisyklingus sakinius ir apveskite pasirinkto sakinio
numerį.
1. Sumoje gavome 225.
2. Čia, mokiniai,
taip vadinamas rombas.
3. Norime organizuoti
literatūros popietę.
4. Kiek reikia
pridėti prie penkių, kad gauti trisdešimt.
5. Kai kurie mokslai,
kaip, pavyzdžiui, literatūra, teikia daug emocijų.
6. Man dar reikia
įsisavinti visą skyrių.
7. Esant tokiai
sąlygai, abi lygties šaknys teigiamos.
8. Taškas yra ant
tiesės.
9. Kas apsprendžia
domėjimąsi literatūra?
10. Ar jau padarėte
namų darbus?
11. Pinigus keitė
santykiu dešimt su vienu.
12. Ši lygtis turi ne
daugiau vienos šaknies.
13. Dar reikės
padaryti eilę pratimų.
14. Apgalvok, kokias
užduotis atliksi.
15. Jo
intelektualinės galios labai menkos.
16. Neatidumo
išdavoje dažnai ir suklystama.
17. Čia b ketvirtame
laipsnyje.
18. Pradžioje
nusibraižykite lentelę.
19. Programą išėjome
visą.
20. Skaičiams rašyti
naudojame skaitmenis.
21. Silpnesniems
mokiniams šių uždavinių neišspręsti.
22. Kas tai paėmė
mano vadovėlį.
23. Šis teiginys
sutinkamas daugelyje knygų.
24. Turėjau keletą
įdomių pamokų.
25. Eik prie lentos.
26. Plotą išreiškėme
kraštinėmis.
27. Formulė rašoma
tokio pavidalo.
28. Papasakok apie
naujai išėjusią knygą.
29. Neužilgo rašysime
kontrolinį darbą.
30. Renginyje
dalyvavo poetai, o taip pat ir dramaturgai.
31. Paskaičiuokite,
kokios šio mėnesio išlaidos.
32. Sakykim, kad
tiesės susikerta.
33. Šią trupmeną
reikia suprastinti.
34. Mes planuojame
pravesti literatūros vakarą.
35. Užsirašysite
sekančius sakinius.
36. Kai kurie žmonės
skaito, kad žinynai nereikalingi.
37. Čia smailas
daiktas.
38. Organizavo
konkursą tikslu sudominti vaikus.
39. Išvardinkite
geometrines figūras.
40. Paprastai šiuos
uždavinius visi sprendžia nesunkiai.