1. Parašykite kartu arba skyrium.

Tur(būt) (be)reikalo (ne)viską išklausiau iki galo. (Ne)tas s__varžėles man padavei. Dalyvauti Lietuvos mokslų akademijos  rengiamoje konferencijoje reikėjo (ne)tau, o man. (Ne)vienam pritrūksta jėgų užkopti ligi(pat) savojo laimės žiburio. Tai (ne)(be)pirmoji mano tolima išv__ka. Ar(gi) taip svarbu, kas laimės: jei (ne)tas, tai kitas. Vaikai jau (ne)(be)tokie maži. Dar (ne)visi susirinko į Vytauto Didžiojo universiteto senato posėdį. Lietuvos Respublikos u__ienio reikalų ministerija gavo (ne)(be)visus mano si__stus laiškus. Saulės užtemimas buvo (ne)visiškas. Iš kur(gi) tas (ne)visiškas tavo pasitikėjimas pač___s brangiaus___s ir artimiaus___s žmonėmis? Maisto a__sargų visai (ne)(be)kas belikę. Derlius š__met tikrai (ne)koks. Gyd__tojas chir__rgas blaškėsi po operacinę kaip (ne)savas. Visą dieną tu elgiesi lyg (ne)visas – vaikštai iš kampo į kampą nukabin__s nosį, išt__susiu veidu. (Ne)(be)kokia čia laimė vienam visą amžių var__ti. Kelionė į Kuršių neriją sekėsi (ne)kaip. Mokykloje mokėsi (ne)kaip, tai ir universitete sekėsi (ne)(per)geriausiai. Elgiesi (ne)kaip tikras vyras, o kaip piemengal__s. (Ne)alkani ir jie buvo. Tu man (ne)svetimas. Oras buvo (ne)šaltas. Aš jau (ne)(be)jaunas žmogus. Matau, Mataušėli, kad (ne)guli, o stovi ir pustai tas savo rankeles. Jis (ne)verkia, o juokiasi. Moterys šiais laikais (ne)sensta, tik įdomesnės darosi. Žirgas (ne)bėga, tik piestu stoja. Lėktuvas (ne)(be)ūžė, o kaukt__ kaukė. (Ne)darbas savo tėvynėje žmogų psichologiškai slegia lab__au negu gyvenimas (ne)laisvėje ar svetimame krašte. Tau rūpi (ne)(be)darbas, o tėvų ir giminių turtai. Juos apėmė (ne)viltis, kai suž__nojo matemat__kos egzamino rezultatus. Lapus nuo medžių nudr__skė (ne)vėjas, jie krito pak__sti pirm__jų šalnų. Ekstravagantiškus uždarosios akcinės bendrovės „Perlita“ si__vinius labiausiai perka (ne)moterys, o p__uglės ir jaunos merginos. Aš (ne)K__stytis, o K__stutis. Mano pu__eserė gyvena (ne)Kijeve, bet Frankfurte prie Maino. Neur__k, tu(gi) (ne)šuo, o žmogus. Pirkis (ne)butą, bet namą. Lietuvoje gyvena ir (ne)lietuvių. Į prezidento suren__tą spaudos konferenc__ą buvo įleista daug (ne)žurnalistų. (Ne)specialistams dažnai sunku surasti optimalų sprendimą sudėtingesn__s, daugiau teorinių žinių reikalauj__nčiais atvejais. (Ne)(be)pagrindo visos ministerijos ir departamentai buvo įpareigoti per mėnesį atleisti pareigas dubliuoj__nčius darbuotojus. Tokiose valstybėse žmonės (ne)(be)priežasties grim__ta į narkomanijos ir alkoholizmo li__ną. Kodėl tu šautuvą (ne)vietoj laikai? (Ne)vietoj pasodintas bulves apsėmė pakil__s upelio vanduo. (Ne)toli manęs ant pievelės t__so tas visų garbinamas išt__sėlis krepšininkas, apsivilk__s nut__susiu me__ztiniu. K__peratyvo įkūrimą nusprendė paremti (ne)mažai Ž__slių miestelio gyventojų. Man (ne)visiškai aišku, kas į mūsų šaldytuvą galėjo įkišti tą apipel__jusią picą su šampin__onais. Per keletą metų pasienio miestelis pasikeitė (ne)atpaž__stamai. (Ne)tinkamai elgdamasis tu nieko gero (ne)pasieksi. Ar(gi) (ne)tyčia įmanoma įsivelti į tokį suplanuotą nusikaltimą? (Ne)jučiomis gr__žtelėj__s, išvydo perbalusį draugo veidą. Š__(kart) jis kalbėjo (ne)(be)piktai ar gr__sinamai, bet švelniai, įtikinamai. Šį pavasarį ji pirm__(syk) apsirengė (ne)juodai, o ryškiai, spalvingai. Išsiskiriame juk (ne)amžinai. Tu atrodai (ne)jaunai. Jie (ne)kartą yra susipykę ir vėl susitaikę. Vilniaus banko valdytojas (ne)juokais įsiuto, kad jam (ne)laiku pranešė apie paskolos išdavimą. Š__(ryt) per nakties vėsos atgaivintą dykumą jie žin__sniavo (ne)greta. Pasikalbėti reikėt__ (ne)namie. Man rodos, kad jūs abu (per)daug skirtingi ir jums tikrai (ne)pakeliui. Katino (ne)galima glostyti (ne)paplaukiui. Mūsų sode obelys žydi ir veda vaisius (ne)pamečiui. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (ne)veltui susilaukia tiek daug kritikos. Vaikai (ne)visada gerai sutaria su tėvais, bet už(tat) dievina savo senelius. Man (ne)visai aišku, kodėl jau prireikė pataisų prieš mėnesį pasirodžius__m Įmonių bankroto įstatymui. Miesto centre automobilį galima pasistatyti (ne)visur. Susitarti su butų ekspl__tacijos tarn__bomis pasisekė (ne)taip greit. Bet š__ndien visas tavo darbas tikrai (ne)(per)niek. (Ne)pirm__(kart) tu pamiršti vis__, ką aš tau buvau sakęs. Pasipylus priekaištų lavinai, ilgai sėdėjo panarinęs galvą, po to pažvelgė į mus visus, bet atsakė (ne)tuojau. (Ne)visuomet dėl šios ligos sutrinka tik judesių k__rdinacija. Susitarė susitikti (ne)š__ndien ir (ne)rytoj, bet po savaitės.

2. Kur reikia, padėkite skyrybos ženklus.

1. Mergaitė juokdavosi kad su žibintu ateidavau ir dieną ir net(gi) vasaros dienomis ir kad jį atsargiai kabindavau po sija priemenėj. 2. Laikydamas kibirą rankoje jis apsigręžia ir eina nematomo bet šiluma alsuojančio sunkvežimio link ir tuojau šalia išgirsta ir berniuko alsavimą. 3. Aukštas lieknas profesorius dailininkas prieš karą studijavęs užsieniuose kalba apie kelią kuriuo dabar važiuoja (ne)toks jis buvęs kadaise daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų kai jie keli dailininkai jauni vyrukai pėsti keliavo per šitą kraštą per Žemaitiją tapydami jos peizažus bažnyčias ir žmones. 4. Sapnuodamas dažnai žinodavo kad sapnuoja žinodavo kas bus toliau ir vis(tiek) baimė neapleisdavo jo žinojimas nepadėdavo. 5. Žmogus kuris iš pirmo žvilgsnio kitam žmogui nesukelia baimės nerimo yra silpnas žmogus. 6. Kylant juodu keliu aukštyn nuo kalno sužibino stiprios šviesos jos pamažu artėjo o kad buvo rūkas tai labai sunku buvo pasakyti ar šviesos toli ar arti todėl žmogus nieko nelaukęs pasuko į šalį ir vos nenugarmėjo žemyn nuo pakriaušio. 7. O juk tikriausiai jos namuose kas(nors) yra mūsų vietoje Vincai. 8. Dabar ausyse dar girdėjo kaukšint žingsnius amžinose juodo akmens bažnyčiose ir bliaunant į žemą žolelę išleistus ėriukus. 9. Galvojau galvojau ir pasirodo kad apie kiekvieną dalyką kai įsigilini gali ką(nors) pasakyti. 10. Kad ir kas jam dabar sėdinčiam už vairo atsitiktų jis negalės susitaikyti su mintim kad juoda yra juoda o balta balta.

3. Paaiškinkite, kas skiriama skaitmeniu pažymėtais skyrybos ženklais ir nurodykite tinkamą atsakymą žyminčią raidę A, B, ar C.

Ožiaraisčio samanynų įžymybė –¹ Vilkabrastės sala. Jie pagalvojo,² kad mane pagaliau sugebėjo prajuokinti tiktai Boleslovas,² ir, skatindami jį, sulinksėjo galvom. Išlipu iš lovos,³ atsisėdu ant kėdės,⁴ dirsteliu į laikrodį ir pradedu rengtis.

1.

A.   Įterpinys.

B.   Brūkšnys prieš priedėlį, einantį po pažymimojo žodžio.

C.   Praleista tarinio jungtis.

2-2.

A.   Šalutinis papildinio sakinys.

B.   Išplėstinis dalyvinis pažyminys.

C.   Tikslinamoji aplinkybė.

3-4.

A.   Sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys.

B.   Vienarūšės sakinio dalys.

C.   Išskirti įterpiniai.

4. Paaiškinkite skaitmenimis pažymėtų ir paryškintų raidžių rašybą, pažymėkite tinkamą atsakymą žyminčią raidę A, B ar C.

Prie malūno yra tokia vieta, kuri niekada neužšąla¹. Pro siaurutes² dureles iš virtuvės įėjo motina. Kitą savaitę mama siūs³ man palaidinę. Aukite⁴ sveiki ir žvalūs.

1.

A.   Giminiškuose žodžiuose tarpusavyje kaitaliojasi ą, ę, į.

B.   Šio veiksmažodžio esamojo laiko šaknyje raide ą žymimas balsis ir nekirčiuotas yra ilgas.

C.   Taisyklėmis nepaaiškinama rašyba.

2.

A.   e ne ia rašoma todėl, kad būdvardis siaurutes derinamas su daiktavardžiu dureles.

B.   Daugiskaitos galininkas

C.   e rašoma pagal vardininko galūnę.

3.

A.   Ši būsimojo laiko forma padaryta iš dviskiemenės bendraties.

B.   ū rašoma todėl, kad 1-ojo ir 2-ojo asmens formose yra balsė ū (siūsiu, siūsi).

C.   Išimtis iš taisyklės.

4.

A.   Paskutinė liepiamosios nuosakos kamieno priebalsė rašoma pagal tarimą.

B.   Priebalsiai g, k kaitaliojasi tarpusavyje.

C.   Liepiamosios nuosakos 2-ame asmenyje visada rašoma k.

5. Nurodykite, kurie sakiniai taisyklingi, kurie netaisyklingi.