|
 |
|
|
|
Tarptautinių daiktavardžių kirčiavimas
Tarptautiniai daiktavardžiai dažniausiai
kirčiuojami pagal pirmąją arba antrąją kirčiuotę.
Pagal pirmąją kirčiuotę kirčiuojami:
fèrma,
dèlta,
fòrma,
fròntas,
pòlka,
pòmpa,
farmacèutas,
fòrmulė,
kònsulas,
filosòfija,
eskalãtorius
ir kt. Šiai kirčiuotei priklauso žodžiai su
formantais (baigmenimis), turinčiais tvirtapradę priegaidę:
-ánsas:
avánsas,
balánsas,
seánsas;
-ántas;
-ántas,
-ė:
diktántas,
gigántas;
doktorántas,
-ė, debiutántas,
-ė;
- jas,
-́ja:
choŕjas,
spond́jas,
aĺja,
epoṕja;
-èrnas:
ekstèrnas,
koncèrnas;
-òrtas:
kuròrtas,
ekspòrtas,
komfòrtas;
-òrdas:
akòrdas,
rekòrdas;
-ùrsas:
konkùrsas,
ekskùrsas
ir kt.
Pirmajai kirčiuotei priklauso nemaža tarptautinių
žodžių su nekirčiuotais formantais
-ija
(demokrãtija,
buržuãzija,
anestèzija,
distáncija),
-ika
(fzika,
krònika,
kibernètika),
-elis
(kãbelis,
mòdelis),
-eris, -ė
(dùbleris,
-ė, trãleris),
-ikas, -ė
(akadèmikas,
-ė, mechãnikas,
-ė),
-usas
(kòrpusas,
lãkmusas).
Daugumos jų linksnių kirčiuojamas trečiasis nuo
galo skiemuo. Žodžiai su formantu
-umas
(prezdiumas,
akvãriumas)
kirčiuojami ketvirtajame nuo galo skiemenyje.
Pagal antrąją kirčiuotę kirčiuojami:
hèlis,
tònas,
tpas;
dirižãblis,
eskadrà
(-ãdros)
ir kt. Šiai kirčiuotei priklauso žodžiai su
formantais, turinčiais tvirtagalę priegaidę ar trumpąjį
kirčiuotą balsį priešpaskutiniame skiemenyje:
-adà,
-ãdas:
estradà,
olimpiadà,
limonãdas,
šokolãdas;
-ãfas;
-ãfas,
-ė: autogrãfas,
paragrãfas;
geogrãfas,
-ė;
-ãkas:
barãkas,
amoniãkas;
-ãlas:
finãlas,
kvartãlas,
originãlas;
-ãlė:
detãlė,
magistrãlė;
-amà:
programà,
telegramà;
-ãnas:
banãnas,
mangãnas,
uragãnas;
-ãras,
-ė; -ãras:
notãras,
-ė, kulinãras,
-ė; seminãras;
-atà,
-ãtas;
-ãtas,
-ė: regatà,
prenumeratà,
čempionãtas;
laureãtas,
-ė;
-ãžas:
bagãžas,
personãžas;
-èktas:
efèktas,
objèktas,
konspèktas;
-èlė:
flanèlė,
novèlė,
paralèlė;
-emà:
morfemà,
problemà;
-enà:
antenà,
sirenà;
-ènas;
-ènas,
-ė: fenomènas,
manekènas,
-ė;
-eñtas;
-eñtas,
-ė: dokumeñtas,
elemeñtas;
pacieñtas,
-ė;
-erà:
premjerà,
stratosferà;
-èras:
ampèras,
barjèras,
karjèras;
-èsas:
interèsas,
procèsas;
-ètas:
bufètas,
komitètas,
portrètas;
-ètė:
kasètė,
operètė;
-ètras:
kilomètras,
spektromètras,
termomètras;
bet
hegzãmetras;
-iẽrius,
-ė: inžiniẽrius,
-ė, revoliucioniẽrius,
-ė, režisiẽrius,
-ė;
-lis:
automoblis,
kadrlis;
-inà,
-nas:
kabinà,
mašinà,
jazmnas,
vazelnas;
-yrà
(gal.
-ỹrą):
rapyrà,
satyrà;
-ỹras,
-ė; -ỹras:
dezertỹras,
-ė; kefỹras,
turnỹras;
-stas,
-ė: artstas,
-ė, realstas,
-ė, specialstas,
-ė;
-tas:
apendictas,
monoltas;
-yvà
(gal.
-ỹvą):
direktyvà,
iniciatyvà,
alternatyvà;
-ỹvas:
aktỹvas,
kolektỹvas,
negatỹvas;
-zas:
karnzas,
servzas,
siurprzas;
-zmas:
atezmas,
egozmas,
simbolzmas;
-ògas,
-ė: biològas,
-ė, filològas,
-ė, technològas,
-ė;
-òmas;
-òmas,
-ė: binòmas,
atòmas;
agronòmas,
-ė;
-ònas:
kartònas,
talònas,
telefònas;
-òpas:
mikroskòpas,
teleskòpas;
-òras:
motòras,
teròras;
-õrius;
-õrius,
-ė: inventõrius,
kalendõrius;
sekretõrius,
-ė;
bet:
inspèktorius,
-ė, kolèktorius,
detèktorius...
(nekirčiuotas formantas);
-òsas:
abrikòsas,
chaòsas;
bet
kòsmosas;
-òtas:
despòtas,
kompòtas;
-òzė:
diagnòzė,
prognòzė;
-ūrà:
(gal.
-rą):
kultūrà,
literatūrà,
struktūrà.
Galūninio kirčiavimo
tarptautinių žodžių nedaug. Trečiosios (b)
kirčiuotės yra žodžiai
dãktaras,
blietas,
egzãminas,
teminas
(pastarieji trys kirčiuojami ir pagal l
kirčiuotę); ketvirtosios kirčiuotės:
pãsas,
plãnas,
strekas,
gumà,
madà,
sierà.
Nedidelę grupę sudaro nelinksniuojami
tarptautiniai žodžiai. Jie dažniausiai turi kirčiuotą galinį
skiemenį, kuris baigiasi tvirtagaliu - arba trumpais
balsiais -ù, -ò, -, -à, pvz.:
atelj,
kup,
interviù,
meniù,
lotò,
metrò,
žiur,
buržuà.
Grupelė nelinksniuojamų žodžių, kurių gale yra
balsis -o (kartais ir kiti), turi priešpaskutinio arba
trečiojo nuo galo skiemens kirtį, pvz.:
esperánto,
nèto,
sòlo,
ãlibi.
 |
|
|
|
|
