Tarinių rūšys
Grynasis
tarinys. Tarinys, išreikštas veiksmažodžio vientisine forma,
vadinasi grynasis tarinys.
Dažniausiai
grynasis tarinys reiškiamas asmenuojamosiomis formomis.
Aš šiandien
tau tik pasakas seku.
Krito
pirmos vėlyvo rudens snaigės.
Mes
skridome per lygumas.
Rytas prašvis dar negreitai.
Į skaityklą eidavau kiekvieną dieną.
Negirk dienos be vakaro.
Visi tuo metu valgytų pietus.
Grynasis tarinys gali būti
išreikštas ir dalyviu
(Senelis
ėjęs per girią ir sutikęs lokį.),
bendratimi
(Aš bėgti,
jie vytis.), taip
pat pasakytas ištiktuku
(Tik
šmakšt į trobą Antanas.).
Grynasis tarinys su veiksniu
derinamas asmeniu ir skaičiumi
(aš
seku, krito snaigės, mes skridome, rytas prašvis...).
Suvestinis tarinys. Tarinys,
išreikštas veiksmažodžio vientisine forma kartu su bendratimi,
vadinasi suvestinis tarinys.
Pirmąją suvestinio tarinio dalį
sudaro pagalbinių veiksmažodžių
būti, pradėti,
baigti, nustoti, imti, reikėti, turėti, galėti, norėti, drįsti,
mėginti, bandyti, ketinti, ruoštis
ir kt. asmenuojamosios formos, kurios vienos negali baigtinai
nusakyti sakinio minties. Tai padaryti padeda antroji suvestinio
tarinio dalis bendratis.
Pro medžius
buvo matyti ežero įlanka.
Lietus ėmė
pilti čiurkšle.
Koridoriuje
pradėjo mušti laikrodis.
Indrė baigė
piešti. Tvirbuto širdis ima Smarkiau plakti.
Pastaba. Kartais sunku
atskirti, kur bendratis eina suvestinio tarinio dalimi, kur
papildiniu, o kur tikslo aplinkybe. Jei du veiksmažodžiai
reiškia vieną to paties asmens veiksmą, jie abu sudaro suvestinį
tarinį.
Juozapėlis rimtai kimba pavyti draugus.
Tie medžiai
turėtų nudžiūti.
Jei bendratis reiškia to paties veikėjo kitą
veiksmą, tai bendratis eis tikslo aplinkybe: Išėjo sutikti
svečių, o jei bendratis reiškia kito veikėjo veiksmą, ji eis
papildiniu: Pirmininkas įsakė pasilikti.
Sudurtinis tarinys. Tarinys,
išreikštas veiksmažodžio
būti
asmenuojamąja forma ir linksniuojamuoju žodžiu, vadinamas
sudurtiniu tariniu.
Abiejų vyrų kalba buvo trumpa.
Būk protingas ir nesikrimsk.
Tais laikais Šiaurės ašigalis buvo visiška paslaptis.
Tarptautinėse varžybose mūsų rankininkai buvo ketvirti.
Mergaitė buvo geros širdies.
Sūkurys buvo čia įsisukęs.
Sudurtinis tarinys susideda iš
dviejų dalių: vardinės dalies ir jungties. Vardinę
dalį sudaro sudurtinio tarinio linksniuojamasis žodis,
reiškiantis asmens ar daikto požymį (žr. lentelę), o jungtį
veiksmažodžio
būti
asmenuojamoji forma, padedanti pasakyti, kad veiksniu žymimas
asmuo ar daiktas turi (turėjo, turėdavo...) tą požymį. Taigi
pateiktuosiuose sakiniuose būdvardžiai
trumpa,
protingas,
daiktavardis
paslaptis,
skaitvardis
ketvirti,
daiktavardinis žodžių junginys
geros širdies,
dalyvis
įsisukęs
yra tarinio vardinės dalys, o veiksmažodžio
būti
asmenuojamosios formos
buvo, būk
jungtys. Be veiksmažodžio
būti,
sudurtinio tarinio jungtimi gali eiti veiksmažodžiai
likti, tapti,
pasidaryti,
atrodyti, apsimesti, jaustis, virsti...
Yra sakinių, kur jungtis nėra pasakyta.
Plg.:
Diena saulėta,
šilta ir Diena yra saulėta, šilta.
Pagrindiniai tarinio vardinės dalies reiškimo būdai
Kuo
reiškiama |
Pavyzdžiai |
Daiktavardžio, būdvardžio,
skaitvardžio, įvardžio ir būdvardiškai vartojamų dalyvių
vardininku
|
Tie
žodžiai Muko ausims buvo gražiausia muzika.
Gamta
mūsų namai.
Lapė
yra žvėris.
Mūsų
krašto žemė yra derlinga.
Tavo
balsas buvo skambus.
Žaidimas tapo patrauklesnis.
Jie
buvo pirmi.
Triskart trys yra devyni.
Ten
papročiai buvo kitokie.
Ne,
žodžiai buvo ne tie.
Keleivis atrodė nusiminęs.
Vaidas
pasidarė nesukalbamas.
Dirvos
dar nebuvo išdžiūvusios. |
Daiktavardžio kilmininku |
Berniukas buvo stiprios valios.
Lina
yra atviros širdies.
Vyras
buvo plačių pečių. |
Daiktavardžio įnagininku |
Šiandien tu pabūk kapitonu. |
Linksniais su
prielinksniais |
Namas
buvo iš molio. Žmogus buvo su skrybėle. |
Sudurtinio tarinio jungtis su
veiksniu derinama kaip ir grynasis tarinys asmeniu ir
skaičiumi. (Plg.:
Kitą kartą
mes
būsime
apdairesni ir
Kitą kartą
mes būsime namie.)
Tarinio vardinė dalis su veiksniu paprastai derinama gimine,
skaičiumi ir linksniu. (Plg.:
Tavo
balsas
buvo skambus ir Daina buvo skambi.)
Tačiau esti atvejų, kai tarinio vardinė dalis nederinama su
veiksniu gimine, skaičiumi ar linksniu. (Plg.:
Gamta
mūsų namai. Lapė yra žvėris. Tu šiandien
pabūk
kapitonu.)
Svarbu įsidėmėti, kad vardinė
dalis, išreikšta būdvardžiu, įvardžiu, būdvardiškuoju
skaitvardžiu, dalyviu, yra to paties linksnio kaip ir veiksnys,
t. y. vardininko. (Plg.:
Gatvėje tu
būk atidesnis. Jurgiukas pasidarė kitoks. Varžybose
mes buvome pirmi. Čia tu būsi visų
gerbiamas.)
Tokiais atvejais vartoti įnagininką yra klaida: negalima sakyti
būk
atidesniu (reikia:
atidesnis),
pasidarė kitokiu (=
kitoks),
buvome
pirmais (=
pirmi),
būsi
gerbiamu
(=
gerbiamas).
Daiktavardžio įnagininku reiškiama vardinė dalis būviui suteikia
laikinumo atspalvį. Plg.: Aš
esu
direktoriumi ir
Aš esu
direktorius;
Pabūk vedėju ir
Būk vedėjas
ir t. t.
Mišrusis tarinys. Tarinys,
turintis ir suvestinio, ir sudurtinio tarinio ypatybių, yra
mišrusis tarinys.
Ruduo šiemet gali būti šiltas.
Tu turi būti atidesnis.
Sigitas nori būti pirmas.
Rimvydas ketina būti vairuotojas.
Visą gyvenimą norėjau būti kitoks.
Kaip matyti iš pavyzdžių, tarinio
pirmieji du dėmenys
(gali
būti, turi būti, nori būti, ketina būti)
primena suvestinį tarinį, o antrasis su trečiuoju sudurtinį
(būti
šiltas, būti atidesnis, būti pirmas, būti vairuotojas).
Dėl to tokie tariniai ir vadinami mišriaisiais.
Jei tokių tarinių vardinė dalis
yra būdvardis ar kita būdvardiška kalbos dalis, ji negali būti
reiškiama įnagininku tegali būti vartojamas tik vardininkas.
Todėl sakoma:
Tu turi
būti atidesnis (o
ne atidesniu).
Sigitas
nori būti pirmas (o
ne pirmu).
Daiktavardžio
įnagininkas panašiu atveju yra įmanomas (plg.:
Rimvydas
ketina būti vairuotojas
ir
Rimvydas ketina būti vairuotoju).