Sveikinimas

Sveikinimai rašomi asmeninių (gimtadienio, vestuvių, vardinių, krikštynų, darbo jubiliejų) ir visuotinių švenčių (Naujųjų metų, Kalėdų, Velykų, Valstybės atkūrimo, Mokytojo dienos ir kt.) progomis. Sveikinimai paprastai rašomi atvirukuose (ne atvirutėse). Prieš tekstą dažniausiai rašomas kreipinys (pvz.: Gerb. Mere Antanai Antanaiti! Mieloji Mama! Brangieji! Marija! ir pan.). Po kreipinio rašomas šauktukas arba nededama jokio ženklo. Tekstas dažniausiai pradedamas žodžiais: Sveikinu, Sveikiname, Nuoširdžiai sveikinu, Iš visos širdies sveikiname. Taisytini sveikinimai su prielinksniu su (pvz., Sveikiname su jubiliejumi!). Žodžiu proga (pvz., Sveikinu Vardinių proga!) taip pat nereikėtų per dažnai piktnaudžiauti. Geriau formuluoti sveikinimus taip: Sveikiname sulaukusius šv. Velykų! Sveikiname Garbingą Jubiliatą! Reikėtų vengti sveikinimo šablonų, įprastinių frazių, nebūtina pabrėžti, kodėl sveikinama.

Jei atvirukas yra su įspaustais proginiais skaičiais ar užrašais, nederėtų tekste kartoti tų pačių frazių. Rašant sveikinimus, galima pasinaudoti ir poetų eilėmis, tačiau jas reikia parinkti taip, kad jos tiktų sveikinamam žmogui.

Rašant oficialų sveikinimą, reikia nurodyti sveikintojo pareigas, vardą ir pavardę. Jei sveikinimas asmeniškas, pakanka vardo ir pavardės arba tik vardo. Sveikinimuose galima nurodyti datą ir vietovę. Šios nuorodos rašomos sveikinimo atviruko viršuje, dešinėje pusėje, arba apačioje, kairėje pusėje.

Sveikinimo tekstas turi būti ne tik prasmingas, originalus, sklandus, bet ir be kalbos klaidų.

Pasaulinių, tautinių, ir religinių švenčių pavadinimų pirmasis žodis rašomas didžiąja raide (pvz.: Naujieji metai, Gedulo ir vilties diena, Kalėdos, Velykos, Joninės). Su žodžiais Kalėdos, Velykos dažnai vartojamas žodis šventos. Jis nebūtinas, bet jei rašomas, tai tik mažąja raide (pvz.: Sveiki sulaukę (šventų) Velykų! Sveikiname (šv.) Kalėdų proga!).