Sintaksinių ryšių tipai

Žodžių junginio ir sakinio dėmenys vienas su kitu yra susiję tam tikrais sintaksiniais ryšiais. Skiriami trys šių ryšių tipai:

1) prijungimas,

2) sujungimas,

3) tarpusavio sąsaja.

1. Prijungimas. Prijungiamuoju ryšiu būna susiję žodžiai arba sudėtinio sakinio dėmenys, kurių vienas yra pagrindinis, o antras nuo jo priklausomas. Pastaruoju paprastai atsakoma į klausimą, kuris keliamas iš pagrindinio žodžio arba sudėtinio sakinio dėmens:

platus kelias (Koks kelias? – platus.)

rašo laišką (Ką rašo? – laišką.)

garsiai kalba (Kaip kalba? – garsiai.)

važiuoja į Uteną (Kur važiuoja? – į Uteną.)

Dar mano tėvas sakydavo, jog dieną reikia baigti geru, naudingu darbu. (Ką sakydavo? – jog dieną reikia baigti geru, naudingu darbu.)

Povilas daug žinojo, nes buvo už mane gerokai vyresnis. (Kodėl žinojo? – nes buvo už mane gerokai vyresnis.)

Kai pradėjo stūgauti rudens vėjai, briedžiukas jau buvo didelis. (Kada jau buvo didelis? – kai pradėjo stūgauti rudens vėjai.)

Priklausomieji žodžiai prie pagrindinio žodžio gali būti prijungiami trejopai. Vieni priklausomieji dėmenys yra tos pačios giminės, to paties skaičiaus, to paties linksnio kaip ir pagrindiniai žodžiai (aukštas kalnas, aukšto kalno, aukštam kalnui..., aukšti kalnai, aukštų kalnų...). Kiti būna tam tikro linksnio (ieškau knygos, radome knygą, domisi knyga...). Jei priklausomieji žodžiai yra nekaitomi, jie paprasčiausiai prie pagrindinių dėmenų prišliejami pagal prasmę (gražiai rašo, sėdi namie, gyvena netoli...). Pagal tai skiriami trys prijungimo būdai: derinimas, valdymas ir šliejimas.

Derinimas yra toks prijungimo būdas, kai priklausomojo žodžio giminė, skaičius ir linksnis parenkami pagal pagrindinį žodį. Tai rodo priklausomojo žodžio galūnė:

ariamam laukui, ariamiems laukams... – kokiam? kokiems?

Pateiktajame pavyzdyje su pagrindiniu žodžiu laukas priklausomasis žodis ariamas yra suderintas gimine, skaičiumi ir linksniu (nepasakysi ariama laukas, ariami laukas, ariamą laukas...). Keičiant pagrindinio žodžio skaičių ar linksnį, reikia keisti ir priklausomojo žodžio skaičių ir linksnį (ariamas laukas, ariamo lauko, ariamam laukui..., ariami laukai, ariamų laukų...).

Su pagrindiniu žodžiu derinami būdvardžiai (platus kelias, nauja vieta...), būdvardiškieji įvardžiai ir skaitvardžiai (visi žmonės, tokia diena, penki kamuoliai, antras sąsiuvinis...), dalyviai (ariamas laukas, žvilgąs sniegas...), taip pat daiktavardžiai (skulptorius Juozas Zikaras, poetė Salomėja Nėris...).

Valdymas yra toks prijungimo būdas, kai pagrindinis žodis reikalauja tam tikro priklausomųjų žodžių linksnio arba linksnio su prielinksniu:

moja autobusui – kam?              lipa į autobusą – į ką?

stabdo autobusą – ką?                lipa iš autobuso... – iš ko?

Valdomieji žodžiai paprastai reiškiami daiktavardžio ir įvardžio kilmininku, naudininku, galininku, įnagininku ir vietininku, taip pat linksniu su prielinksniu.

Dažnas žodis, ypač veiksmažodis, gali valdyti kelis linksnius:

rašo laišką – ką?                          rašo tušinuku – kuo?

rašo draugei – kam?                     rašo į Vilnių... – į ką? kur?

Vieni žodžiai būtinai reikalingi tam tikro linksnio (tvarko – ką?, gėrisi – kuo?, neturi – ko?), kitų priklausomojo žodžio forma priklauso nuo sakiniu reiškiamos minties: eina – ko? (knygos, vandens...), kuo? (keliu, taku...), į ką? kur? (į miškų, į salę...).

Kalbos praktikai svarbu įsidėmėti šių žodžių valdymą: atstovauti – kam? (atstovauja mokyklai, miestui, Lietuvai...), atitikti – ką? (atitinka programų, reikalavimus...), atsiskaityti – kam? (atsiskaito direktoriui, auklėtojui...), nusimanyti – apie ką? (nusimano apie krepšinį, meną...), dėkoti – kam? (dėkoja tėvams, jums...), kreiptis – į ką? (kreiptis į merą, į mokinius...), skolintis – iš ko? (pasiskolino iš draugo, iš kaimynų...), klausti ir prašyti – ko? arba ką? (klausti auklėtojos, klausti auklėtoją, prašyti tėvą...), turtingas – ko? (turtingas pinigų, knygų...), gabus – kam? (gabus sportui, muzikai...).

Šliejimas – tai toks prijungimo būdas, kai su pagrindiniu žodžiu pagal prasmę susiejamas nekaitomas žodis.

garsiai kalba, ėmė bėgti, daug dirba, parėjo pietauti, tamsiai rudas, šiandien nesnigs, eina šalia, lėkte atlėkė

Šliejamieji žodžiai reiškiami prieveiksmiais (garsiai, daug, tamsiai...), padalyviais (lyjant, auštant...), būdiniais (lėkte, bėgte...), veiksmažodžio bendratimi (bėgti, pietauti...).

2. Sujungimas. Sujungiamuoju ryšiu sakinyje būna susiję žodžiai arba sudėtinio sakinio dėmenys, kurie vienas nuo kito nepriklauso. Jais kas nors išskaičiuojama, gretinama, priešinama, skiriama. Sujungiamieji žodžiai atsako į tą patį klausimą, keliamą iš vienos kurios nors sakinio dalies.

Visa klasė sujudo, subangavo, sušnarėjo. (Ką padarė klasė? – sujudo, subangavo, sušnarėjo.)

Pašiūrė buvo apaugusi karklais, erškėčiais, lazdynais, kadagiais. (Kuo buvo apaugusi? – karklais, erškėčiais...)

Valandos slenka lėtai, skausmingai. (Kaip slenka? – lėtai, skausmingai.)

Sode ir pievoje yra labai daug bičių. (Kur yra? – sode ir pievoje.)

Susiliejo ir tikrovė, ir sapnai. (Kas susiliejo? – ir tikrovė, ir sapnai.)

Mėnuo šviečia, bet nešildo. (Ką veikia mėnuo? – šviečia, bet nešildo.)

Mes būsime parke arba prie upelio. (Kur būsime? – parke arba prie upelio.)

Sujungimo ryšiu gali būti susiję ne tik sakinio žodžiai, bet ir sudėtinio sakinio dėmenys.

Žiema kietai sugniaužė savo kumščius, ir storas ledas apklojo visus vandenis. (I dėmuo – Žiema kietai sugniaužė savo kumščius, II – Storas ledas apklojo visus vandenis.)

Židiny plakas silpna liepsnelė, bet tuojau ji užges. (I – Židiny plakas silpna liepsnelė, II – Tuojau ji užges.)

Uoste ūkė laivai, o pušyne stukseno genys. (I – Uoste ūkė laivai, II – Pušyne stukseno genys.)

Ar aš kalbėti, dainiau, nemoku, ar žmonės tik savas suprasti mintis sugeba? (I – Aš kalbėti, dainiau, nemoku, II – Žmonės tik savas suprasti mintis sugeba.)

Sujungiamąjį ryšį rodo intonacija, jungtukai ir, o, bet, tačiau, nei, ar, arba.

3. Tarpusavio sąsaja. Šiam tipui būdinga tai, kad žodžių sintaksinis ryšys yra abipusis, t. y. kad iš pirmojo dėmens galima kelti klausimą antrajam dėmeniui ir atvirkščiai – iš antrojo pirmajam. Tokiu dvikrypčiu ryšiu yra susiję veiksnys ir tarinys.

Aliukas atsargiai slinko paežere. (Kas slinko? – Aliukas; ką veikė Aliukas? – slinko.)

Kiekviena motina savo vaiką giria. (Kas giria? – motina; ką veikia motina? – giria.)

Visi dirba skubius darbus. (Kas dirba? – visi; ką veikia visi? – dirba.)