Sintaksiniai sinonimai
Sintaksinės
konstrukcijos, besiskiriančios gramatine sandara, bet turinčios
beveik vienodą leksinę sudėtį ir labai artimą reikšmę, vadinamos
sintaksiniais sinonimais.
Palyginkime sakinius:
Patekėjo saulė, nukrito
rasa.
Patekėjo saulė, ir
nukrito rasa.
Kai patekėjo saulė,
nukrito rasa.
Patekėjus saulei,
nukrito rasa.
Visais šiais sakiniais
pasakomi tie patys veiksmų laikų santykiai, tačiau lygybės
ženklo tarp tų sakinių dėti negalima. Pirmiausia krinta į akis
jų gramatinės sandaros skirtumai: turime sudėtinį bejungtukį
sakinį (1), sudėtinį jungtukinį sujungiamąjį sakinį (2),
sudėtinį prijungiamąjį sakinį (3) ir vientisinį sakinį, išplėstą
padalyvine konstrukcija (4).
Su skirtinga gramatine
sakinių sandara yra susijęs jų reikšmės atspalvių skirtumas.
Sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenų ryšys nėra labai glaudus, o
jų prasmės santykis tiksliai neišreikštas. Artimiau susiję
jungtukinio sujungiamojo sakinio dėmenys, čia ryškiau iškyla
dviejų veiksmų, nuoseklumo santykis, Vis dėlto tik
prijungiamajame sakinyje, veiksmų laiko santykiai parodomi visu
akivaizdumu: jungtuku kai prijungtas šalutinis laiko
aplinkybės sakinys žymi ankstesnį veiksmą; jam įvykus, įvyksta
kitas, pagrindinio sakinio, veiksmas. Pagrindinio veiksmo
momentą aiškiai rodo ir padalyvinė laiko aplinkybė; ja pasakomas
antraeilis, ne tiek svarbus veiksmas.
Sintaksinių sinonimų
reikšmės atspalvių skirtumas vienais atvejais būna gana ryškus,
kitais vos jaučiamas. Abu sudėtinio bejungtukio sakinio
dėmenimis nusakyti veiksmai yra lygiai svarbūs, o padalyvio
konstrukcija išreikštas veiksmas tesudaro sakinio pagrindinio
veiksmo foną. Šių sakinių (1 ir 4) reikšmės skirtumas yra labai
žymus. Kas kita gretimų sakinių (1 ir 2, 2 ir 3, 3 ir 4)
sinonimika: reikšmės atspalvius, kuriais jie skiriasi
tarpusavyje, ne taip lengva apčiuopti.
Tik subtilus reikšmės
niuansas skiria sinonimiškus asmeninius ir beasmenius sakinius:
asmeninių sakinių labiau pabrėžiamas veikėjo aktyvumas, valia:
Aš noriu miego.
Man norisi miego.
Ar jis vienas turės
važiuoti?
Ar jam vienam reikės (teks)
važiuoti?
Vėl kitoks reikšmės
atspalvio skirtumas įžiūrimas tarp šių sakinių porų:
Krovinį atgabeno
lėktuvu.
Krovinys buvo atgabentas lėktuvu.
Čia kiškis tupėjo.
Čia kiškio tupėta.
Sakiniai, kurių tarinys
išreikštas asmenuojamąja veiksmažodžio forma, iškelia veiksmą,
procesą, o jų sinonimai su neveikiamuoju būtojo laiko dalyviu
atkreipia dėmesį į to veiksmo rezultatą.
Dar viena sintaksinių
sinonimų eilė:
Draugė prašė ateiti.
Draugė prašė, kad ateičiau. Draugė prašė: ,,Ateik.
Prašymo turinys labiausiai
pabrėžiamas tiesiogine kalba.
Neretai iškyla aikštėn ir
stilistinės sintaksinių sinonimų skirtybės:
emocinės bei funkcinės. Pavyzdžiui, neigiamajam sakiniui
Niekas jumis nepatikės sinonimiškas šaukiamasis sakinys
Kas jumis patikės! yra įtaigesnis, ekspresyvesnis.
Ekspresyvumu pralenkia
savo sinonimą teigiamasis sakinys, reiškiąs neigimą:
Reikėjo čia tau ant to
liepto kartis.
(Plg.: Nereikėjo tau
ant to liepto kartis.) Jis rodo ir kalbančiojo emocijas
nepasitenkinimą, pasipiktinimą.
štai sintaksiniai sinonimai Ryšium su remontu, parduotuvė
uždaryta ir Parduotuvė uždaryta remontuoja skiriasi
vartojimo sfera, funkciniu atspalviu: pirmasis pasakymas
priklauso dalykiniam kanceliariniam, antrasis šnekamajam
stiliui.
Sintaksiniai sinonimai,
kaip jau sakyta, turi beveik vienodą leksinę sudėtį: jie
paprastai tesiskiria tarnybiniais žodžiais (jungtukais,
prielinksniais, dalelytėmis, pagalbiniais veiksmažodžiais), taip
pat žodžių daryba bei kaitybos elementais.
Skirtingos leksinės
sudėties pasakymai, nors ir reiškiantys tą pačią mintį,
sintaksiniais sinonimais nelaikomi. Pavyzdžiui, tam tikrame
kontekste ar situacijoje pilnąjį skatinamąjį sakinį Paduokite
man vandens! gali atstoti nepilnasis skatinamasis sakinys
Vandens!, šaukiamąjį sakinį Kaip man skauda!
jaustukas Oi! Tokių kontekstinių pakaitalų sintaksiniais
sinonimais nelaikome.
Pavartodami čia vienus,
čia kitus sintaksinius sinonimus, savo mintį išreikšime
tiksliau, ekspresyviau, gražiai paįvairinsime kalbos audinį,
išvengsime monotoniškumo. Tačiau negalima jų vartoti kalboje
kaip pakliūva. Kiekvienu atveju reikia žiūrėti kalbos
situacijos, stiliaus ir pasirinkti tą sintaksinį
sinonimą, kuris geriausiai atitinka pasakymo tikslą ir
aplinkybes.
Sintaksinei stilistikai
rūpi sintaksinių konstrukcijų emocingumas ir ekspresyvumas,
subtilūs sintaksinių sinonimų reikšmės ir
stiliaus skirtumai, vartojimo ypatybės. Toliau ir kalbama apie
tuos sakinių tipus, kurie labiausiai patraukia stilisto akį,
iškeliami būdingiausi mūsų kalbos sintaksiniai sinonimai.