atidaryti – nevart. r. 1. „išsižioti“: Prašom atidaryti burną (=išsižioti) (Taip kalbant girdime stomatologijos kabinetuose);
2. „atkimšti“: Šampano butelį atidaryti (= atkimšti);
3. „pradėti susirinkimą“: Susirinkimą atidarė (= pradėjo) tarybos pirmininkas.

atleisti – nevart. r. 1. „parduoti“, „išduoti“: Padavėjos ne visada atleidžia (= parduoda, išduoda) patiekalus, įtrauktus į valgiaraštį. Šios prekės bus atleidžiamos (= parduodamos) tik po patikrinimo;
2. „aptarnauti“: Labai vikri bufetininkė: akimirksniu atleidžia (= aptarnauja) klientą.

atmintis – nevart. r. „atminimas“: Visuomenė tąsyk nepagerbė Čiurlionio atminties (= atminimo).

atskiras – nevart. r. „kuris ne kuris“, „kai kuris“, „pavienis“: Besivaikant kiekybės, atskirų (= kai kurių, kurių ne kurių, pavienių) menininkų reiklumas šiek tiek sumažėja. Tai rodo lengvabūdišką atskirų (= kai kurių, kurių ne kurių, pavienių) ministerijų pažiūrą į perspektyvinį planavimą.

blizgantis, blizgančiai – nevart. r. „puikus“, „puikiai“: Šiemet mūsų rezultatai nebuvo tokie blizgantys (= puikūs) kaip pernai. Koncertas atliktas blizgančiai (= puikiai). Šiemet „Žalgiriečiai“ neblizga (=pasirodo blankiai, žaidžia blogai).

dirbti – nevart. r. „veikti“ (kalbant ne apie žmogų): Naujos mašinos dirba (= veikia) nepriekaištingai. Jau mūsų gamykla nedirba (= neveikia). Dušas nedirba (= neveikia).

duotas – nevart. r. „šis“, „turimas“, „žinomas“, „reikiamas“: Duotą (= Šią) jėgų sistemą galima suprastinti dar labiau. Keisdami grammolekulių masę, sužinosime, kur gali būti duotas (= šis) elementas. Jeigu būna duoti (= turimi, žinomi) kryptingumo diagramų pločiai, tai pirmiausia skaičiuojamas kryptingumo koeficientas. Kai įtampa pasiekia užduotą (= reikiamą) reikšmę, kondensatorių baterija išsikrauna.

eilė – nevart. r. „daugelis“, „daugybė“, „ne vienas“: Atlikus eilės (= daugelio) projektų analizę, paaiškėjo, kad paruošimo metodika ir patys projektai turi visą eilę (= daugybę, ne vieną, daug) trūkumų.

galvoti – nevart. r. „manyti“: Kalvis galvojo (= manė), kad Adomas anksčiau ar vėliau gali grįžti namo. Negalvok (= Nemanyk), kad taip greitai išsisuksi.

gautis – nevart. r. „gauti“, „išeiti“, „susidaryti“: Man nesigauna atsakymas (= Aš negaunu atsakymo, man neišeina atsakymas). Gavosi (= Susidarė) didelis skirtumas tarp planuoto ir realaus biudžeto. Jei rengsim referendumą, turime suprasti, kokia gausis (= susidarys, susiklostys) situacija.

gi – nevart. jungtuko o reikšme: Jiems mokamas atlyginimas, gi (= o) praktiškai šie žmonės bedarbiai.

gilus, giliai – nevart. r. „didelis“, „geras“, „puikus“, „reikšmingas“, „įžymus“ ir kt.: Tam reikalingi inžinieriai – gilūs (= puikūs, dideli) savo specialybės žinovai. Aš nesu gilus (= didelis) šios srities specialistas. Tai pagrįsta giliu (=dideliu, tvirtu) pasitikėjimu žmonėmis. Mūsų ekonomikai reikalingi gilūs (= dideli, reikšmingi) pertvarkymai. Reikia giliai (= išsamiai, nuodugniai) išanalizuoti susidariusią padėtį. Mokiniai buvo giliai (= labai, nepaprastai) sukrėsti, kai išgirdo kalbant žmones, patyrusius genocidą. Daugiausia įtakos turėjo giliai (= labai) priešiški jausmai.

gimtasis – nevart. r. „savas“: Dainos teatras ugdo ne vien gimtąją (= savąją) estradą, bet ir jos klausytojus. Šiandien linksma ir liūdna – mūsų vaikai jau palieka gimtąją (= savąją) mokyklą. Jam sunku palikti gimtąjį (= savąjį) fabriką, kur prabėgo beveik pusė amžiaus.

ginkluotis – nevart. r. „apsirūpinti“: Mūsų bendrovė stiprėja, ginkluojasi modernia užsienine technika (= apsirūpina technika, perkasi, gauna technikos).

grubus, grubiai – nevart. kalbant apie žmogaus būdą, žodžius, klaidas: Mes būname suirzę ir grubūs (= šiurkštūs), netaktiški ir nemandagūs. Tai grubus (= šiurkštus) kišimasis į privatų žmogaus gyvenimą. Žinomas vilnietis skundėsi, kad jį grubiai (= nemandagiai) aptarnavo geležinkelio stotyje. Tik tada, kai žmogus padaro grubią (= didelę) klaidą, jis tampa bendros kritikos objektu. Sunku patikėti, kad tokie grubūs (= šiurkštūs, žeidžiantys) žodžiai gali būti pasakyti savo tikrai motinai.

įsipiešti, įsirašyti – nevart. r. „derėti, tikti“: Naujosios statybos puikiai įsipiešia į senamiesčio panoramą (= dera, tinka prie senamiesčio panoramos). Šios baladės lengvai įsirašo į bendrą lietuviškumo foną (=dera, tinka, pritampa prie bendro lietuviškumo fono).

įsiskolinimas – nevart. r. „skola“: Vadovai neigia turį kokių nors įsiskolinimų (= skolų). Įmonė įsiskolinusi bankui (= turi skolų, skolinga, prasiskolinusi bankui).

išbaigti – nevart. r. „baigti“, „užbaigti“, „ištobulinti“: Visos jo romano linijos atrodo neišbaigtos (= nebaigtos, neparašytos iki galo). Neišbaigta (= Netobula) technologija trukdo gauti reikiamus rezultatus. Tik išbaigtos (= baigtos, galutinės, tobulos) formuluotės parodo intelektinės refleksijos šaknis.

išdirbtas – nevart. r. „sukurtas“, „išbandytas“, „ištobulintas“: Instituto mokslininkai išdirbo (= sukūrė, išbandė, ištobulino) manganavimo metodiką. Studentai turi išsidirbti (= išsiugdyti) mokymosi ir mokslinio darbo įgūdžius.

išduoti – nevart. r. „pateikti“, „parodyti“: Vienas toks kompiuterio išduotas (= pateiktas, parodytas) vaizdas yra 22 puslapyje.

išleisti – nevart. r. „gaminti, pagaminti“: Įmonė vis išleidžia (= gamina) prastos kokybės produkciją. Kosmetikos pramonės įmonės išleidžia (=  pagamina) nemažai preparatų plaukams pašviesinti.

išreikštas – nevart. r. „ryškus“: Išreikšti (= Ryškūs) geltos požymiai. Odos paraudimas nežymiai išreikštas (= Oda truputį paraudusi, odos paraudimas neryškus). Naujai gauta medžiaga turi stipriai išreikštą elastingumą (= yra labai elastinga, elastiška).

iššaukti – nevart. r. „sukelti“: Vektoriaus suspaudimas neturėtų iššaukti (= sukelti, duoti) didesnės paklaidos. Inžinieriaus prestižo smukimas iššaukia (= sukelia) ir instituto ar universiteto liberalizmą. Dvasios katastrofa iššauks (= sukels, lems) ir fizinę baigtį.

kažkas (tai) – nevart. r. „kas nors“, „kai kas“, „tam tikras“, „šis tas“, „šis bei tas“: Reikėtų kažką (= ką nors) gero pasakyti ir apie inžinierių rengimą. Mokiniui kažkas tai (= kai kas) geriau sekasi, kažkas tai (= kai kas) blogiau. Maironis buvo mums daugiau negu poetas, – sakė V. Mykolaitis-Putinas. Vien savo buvimu tautoje poetas kažką (= šį tą, šį bei tą) reiškia.

kažkuris (tai) – nevart. r. „kuris nors“, „tam tikras“, „vienas“: Kažkuris (= Kuris nors) turėtų susiprasti ir padėti. Beveik visi šalies vyrai kažkurį tai (= tam tikrą) laiką tarnauja kariuomenėje. Procesas gali būti kažkuriuo tai (= tam tikru, vienokiu ar kitokiu) būdu sustabdytas. Štai Kauno muzikinis teatras išvyksta gastrolių į kažkurį (= vieną) provincijos miestelį.

kovoti – nevart. r. „siekti“, „stengtis“: Ūkininkai kovoja už aukštą derlių (= Ūkininkai siekia, stengiasi gauti gerą, gausų derlių). Kovoja už savalaikį technikos remontą (= Stengiasi, kad laiku būtų suremontuota technika).

krauti – nevart. r. „siųsti“, „tiekti“: Šias prekes dabar krauname (= siunčiame, tiekiame) kitoms respublikoms. Jau vieną partiją atkrovėme (= išsiuntėme, išvežėme, išgabenome).

kristi – nevart. r. „griūti, pargriūti“, „virsti“ (lygioje vietoje): Kai ta senutė paslydo ir krito (= griuvo, parvirto, sugriuvo), nieko arti nebuvo. Geriau tiems, kurie eina gatve, staiga nukrinta (= griūva, nuvirsta, parvirsta, virsta), – ir viso gero! (Kalbama apie netikėtą, staigią mirtį). Vieną kartą koncertuojant nežinia iš kur į sceną įbėga šuniukas, vizgina uodega, o žiūrovai krinta iš juoko (= leipsta juoku).

kvepėti – nevart. r. „skleisti blogą kvapą“: Nesiprausęs senas žmogus blogai kvepia (= skleidžia nemalonų, blogą kvapą, dvokia). Iš jo burnos blogai kvepia (= sklinda nemalonus kvapas, dvokia, smirdi).

liesti – nevart. junginyje r. „o dėl, o ...“ ir kt.: Kas liečia mane (= O dėl manęs), jūs galite visai nesirūpinti. Kai reikalas liečia odos priežiūrą (=Kai reikia pasirūpinti veido oda, prižiūrėti ją), negailėkime laiko. Reikalas liečia visai ką kita (= Tai yra visai kas kita; Kalbama visai apie ką kita).

lygiai – stumia iš kalbos savo sinonimus: vienodai, visai, visiškai, taip pat: Be abejo, meniniu atžvilgiu ne visi apsakymai lygiai (= vienodai) brandūs. Reikia išgalvoti prasmę lygiai taip pat (= visai taip pat), kaip kažkas išgalvojo Tėvynę, Dievą ir daugybę kitų šventų dalykų. O ar esame tikri, kad pasaulio paukščiai lygiai (= visai) taip pat čiulbėjo prieš penkis tūkstančius metų!

likęs – nevart. r. „kitas“: Jo tėvas daugiau negu visi likusieji (= kiti) turėjo humoro jausmo. Kelis medžius parsivežė iš senojo sodo, o likusius (= kitus) pirko medelyne.

maišyti – nevart. r. „trukdyti“, „painioti“: Nemaišyk (= Netrukdyk) man dirbti. Medžiai nemaišo (= netrukdo, nekliūva). Nesimaišyk (= Nesipainiok) po kojų).

minėtas – nevart. r. „šis“: Nuo lapkričio mėnesio minėtoje (= šioje) gamykloje veiks Aklųjų draugijos paroda. Kempinge yra daug paslaugų: vieta mašinai, palapinei, galima gauti atskirą kambarį arba lovą bendrame kambaryje. Minėtos (= Šios) paslaugos teikiamos Palangoje, Nidoje, Druskininkuose.

naudoti – nevart. r. „vartoti“: Ne tą žodį panaudojai (= pavartojai) ir visą reikalą sugadinai. Ligonė naudojo (= vartojo) įvairių antibiotikų.

nešti – nevart. r. „duoti“, „siųsti“: Tikėjomės, kad mūsų įmonė jau po trejų metų neš pelną (= duos pelno). Nervai neša (= siunčia) į smegenis informaciją; nevart. r. „atsakyti, būti atsakingam“: Už materialinę žalą neša atsakomybę (= Materialiai atsako, yra atsakingas).

nežiūrėti – nevart. r. „nepaisyti“: Nežiūrėk (= Nepaisyk), ką kalba priešai ir siek savo tikslo. Visų pirma pažymėtina, kad dabar, nežiūrint (= nepaisant) protingų žmonių pastangų, iš karto nieko doro negalima tikėtis.

nukreipimas – nevart. r. „siuntimas“, „skyrimas“: Gavau nukreipimą (= siuntimą) į Onkologijos centrą. Buvo pasitarimas dėl lėšų nukreipimo (=  skyrimo) ūkio išlaidoms dengti.

nukreipti – nevart. r. „siųsti“: Gydytojas jį nukreipė (= siuntė, pasiuntė, nusiuntė) pasikonsultuoti su okulistu. Šitaip nukreipiami (= siunčiami, pasiunčiami) žmonės į visiškai jiems netinkamą darbą.

pagalba – nevart. kaip kilmininko polinksnis: Realybė suvokiama pojūčių pagalba (= pojūčiais). Labai stipraus teleskopo pagalba (= Labai stipriu teleskopu) iš Šiaurės žvaigždės galėtume Žemėje stebėti 1941 metų karą.

papirkti – nevart. r. „patraukti“, „sužavėti“: Knygos teisingumas iš karto paperka (= patraukia, sužavi) skaitytoją. Veide švytėjo paperkančio (=  patraukli, žavi) mandagumo šypsena. Liaudies meistrų darbai paperka (= patraukia) pastangomis pasirodyti.

pasisakyti – nevart. r. „viešai kalbėti“: Dabar iš tribūnų dažnai labai drąsiai pasisako (= kalba) ir moterys. Iš pasisakymų (= kalbų) aiškėja ir išvada. Daugelis deputatų pasisakė (= kalbėjo, buvo) prieš pinigų reformą.

pašvęsti – nevart. r. „paaukoti“, „paskirti“: Motina visą gyvenimą pašventė (= paaukojo) savo sūnums. Daug gražių žodžių girdime apie žmones, visą savo gyvenimą pašventusius (= paaukojusius, paskyrusius) mokslui.

pergyventi – nevart. r. „jaudintis“, „sielotis“: Dėl manęs tu nepergyvenk (= nesijaudink). Paauglystės metais mergaitės dažnai savo pergyvenimus (= jausmus, išgyvenimus) patiki dienoraščiui.

perlenkti – nevart. r. „perdėti“, „padauginti“: Gal neperlenksiu (= neperdėsiu, nepadauginsiu) sakydamas, kad šiame darbe jis nepakeičiamas. Čia tai jau tikrai perlenki (= perdedi) – taip negalėjo būti! Perlenkti lazdą (= padauginti, persistengti).

pernešti – nevart. r. „pakelti“, „pakęsti“, „perkelti“, „patirti“ ir kt.: Daug vargo mūsų kartai teko pernešti (= pakelti, patirti, išgyventi). Nežinia kaip perneš (= pakels, atlaikys) ligonis sunkią širdies operaciją. Negalėjau šito šmeižto pernešti (= pakelti). Bet taip gyvybės problemos neišsprendžiame, ją tik pernešame (= perkeliame) į kitą plotmę. Aparatas perneša (= perkelia) duomenis iš kortelių į knygą.

pildyti – nevart. r. „vykdyti“: Būsimasis žmogaus gyvenimas bus laimingas ar nelaimingas, priklausomai nuo to, kaip jis išpildys (= įvykdys) savo uždavinius žemėje. Savo pareigas ne visi vienodai pildome (= vykdome).

pilnas, pilnai – nevart. r. „visas“, „visiškas“, „išsamus“; „apkūnus“: Ar tu ne pilno (= viso) proto? Jų pilnai (= visiškai) laimei trūko tik vaikų. Traukinys lėkė pilnu (= visu) greičiu. Siūlomas sprendimas turi duoti pilną (= išsamų) atsakymą į mus jaudinančius klausimus. Nuosprendis gali būti priimtas, tik pilnai (= visiškai, išsamiai, kaip reikiant, iki galo) ištyrus visas aplinkybes. Parenkant antenas, buvo vadovautasi skaičiavimo metodikos pilnumu (= išsamumu, tikslumu). Čia buvo atėjęs toks pilnas (= apkūnus) ponas. Ji visą laiką jaudinasi dėl savo pilnumo (= apkūnumo, storumo).

priimta – nevart. r. „įprasta“: Pas mus taip priimta (= Mums taip jau įprasta). Taip jau priimta (= įprasta), kad gailimės žmogaus po laiko. Gamtos turtus yra priimta (= įprasta) vadinti gamtiniais ištekliais.

priimti – nevart. r. „suprasti“, „vertinti“, „pasirinkti“: Skaitydamas jau išspausdintą kūrinį, visai kitaip jį priimi (= supranti, suvoki, vertini). Priėmę (= Pasirinkę) naują mastelį, atliekame skaičiavimus;

nevart. junginiuose: priimti dušą (= praustis duše), priimti vonią (= maudytis vonioje), priimti vaistus (= gerti, vartoti vaistus), priimti dėmesin (= atkreipti dėmesį, įsidėmėti), priimti priemones (=imtis priemonių) ir kt.

pusė – nevart. r. „ypatybė“, „požymis“: Stengiamės pažinti visas šio reiškinio puses (= ypatybes, požymius). Reikia turėti galvoje ir didžio žmogaus silpnąsias puses (= silpnybes). Dariniai įvairiapusis, įvairiapusiškas, visapusiškas taip pat nėra labai savi lietuvių kalbai, bet žodynuose įteisinami r. „įvairiopas“, „sudėtingas“, „visokeriopas“. Kalbos kultūrai svarbu, kad įvairiapusiškas ir kiti panašūs dariniai neišstumtų iš vartosenos tam tikrais atvejais geresnių žodžių: Čia labai daug įvairiapusės (= įvairios) informacijos. Daugelis moterų sugeba skirstyti įvairiapusišką (= įvairią, sudėtingą) savo veiklą. Mums visapusiškai (= visokeriopai) padeda geri kaimynai.

rastis – nevart. r. „būti“, „gyventi“: Atsakovas randasi (= yra, gyvena) kitame mieste. Mes randamės (= esame) Didžiajame Vilniaus universiteto kieme. Viršininkas dabar randasi atostogose (= atostogauja).

ratas – nevart. r. „būrys“, „grupė“, „kiekis“: Dorų verslininkų ratas (= būrys) vis didėja. Nusikaltėlių ratas (= būrys, grupė) dar neišaiškintas. Pranešėjas iškėlė platų klausimų ratą (= daug klausimų). Universitete tikslinga plėsti specialybių ratą (= dauginti specialybių).
Didėja paslaugų ratas (= Daugėja paslaugų). Nuolatinių teatro lankytojų ratas dar nedidelis (= Dar nedaug nuolatinių teatro lankytojų). Platus jo interesų ratas (= Didelė jo interesų įvairovė).

reiškia – nevartotinas įterpiniu vietoj „vadinasi“, „taigi“: Reiškia (= Vadinasi, taigi), jis mus apgavo. Kadangi šiais metais statybos trestas planus nesunkiai įvykdė, reiškia (= vadinasi), kitais metais bus galima statyti daugiau.

rišti – nevart. r. „sietis“, o susirišti – nevart. r. „susisiekti, susižinoti“: Progresas yra surištas (= susijęs) su tuo, kad begalinių ir neapibrėžtų dydžių vietą užėmė baigtiniai. Tai nesiriša (= nėra susiję) su automatizuoto projektavimo sistemomis. Su garso greičio pakitimu surišta (= susijusi) viena iš pagrindinių akustinių bangų sklidimo ypatybių. Su savo įmonės padaliniais kasdien susirišame (= susisiekiame, susiskambiname) telefonu.

sekantis – nevart. r. „kitas“, „toks“, „šis“: Vamzdis įkalamas iki tokio gylio, nuo kurio reikės matuoti sekančią (= kitą) vamzdžio sekciją. Gruntui iš vamzdžių išvalyti buvo pagaminta sekančios (= tokios) konstrukcijos kapsulė. Mechanizmas po rekonstrukcijos įgijo sekančias (= tokias) charakteristikas.

statyti – nevart. r. „tiesti“, „kloti“, „grįsti“, „įrengti“, „kelti“, „kurti“: Reikia paspartinti kelių ir gatvių statybą (= tiesimą). Katedros aikštės statyba (= grindimas) kainuos daug milijonų litų. Paskui reikės dar statyti (= tiesti, įrengti) naują dujotiekio liniją. Savo interesus jis stato (= kelia) aukščiau už visuomeninius. Žemės savininkai stato reikalavimą (= reikalauja), kad būtų grąžintos skolos už parduotus produktus. Visi prisimename, kaip džiaugėmės, atstatę (= atkūrę) nepriklausomybę.

sutikti – nevart. r. „rasti“, „būti“: Nustatyta, kad mūsų šalies vandenyse sutinkama (= randama, yra) apie 1350 žuvų rūšių ir porūšių. Bergždžiai mėginau suformuluoti paprastą ir visa apimančią etikos sąvoką, kurios nesutikau (= neradau) nė vienoje filosofijos doktrinoje.

talpinti – nevart. r. „dėti“, „kabinti“: Parodos stende talpinama (= įdėta, yra) ir naujausios technologijos aprašymų. Sistemingai atnaujinamoje skiltyje talpinami (= dedami, spausdinami) įvairūs pranešimai.

tarnauti – nevart. r. „būti“, „būti tinkamam“, „laikyti“: Jis tarnauja mums geru pavyzdžiu (=Jis yra mums geras pavyzdys). Vienas parodos skyrius demonstruoja baltymus, tarnaujančius pradine medžiaga (=kaip pradinę medžiagą) dirbtiniams produktams gaminti.

teisingas, teisingai – nevart. r. „taisyklingas“, „tinkamas“, „tikslus“: Neteisinga (= Netaisyklinga) kūno laikysena dažnai būna nuovargio priežastis. Čia neteisingai (= netaisyklingai) pavartoti priešdėliai. Svarbu teisingai (= tinkamai) įžeminti elektros įrenginius. Kuo kaltas gyvulys, kad jis neteisingai (= netinkamai, blogai) prižiūrimas? Ar tavo laikrodis eina teisingai (= tiksliai)?

tekti – nevart. r. „reikėti“: Pagaliau tenka (= reikia) pažymėti, jog paslaptys auga kartu su mokslo progresu. Ten žuvų daug, žvejams mėgėjams tenka (= reikia, galima) tik pavydėti.

užduoti, užsiduoti – nevart. r. „nustatyti, nusistatyti“: Iš anksto užduotas (= nustatytas) planas sąlygoja darbo rezultatus. Pirmiausia užsiduodame (= nusistatome) temperatūros režimą, padedantį tirti reiškinį.

žinojimas – nevart. r. „išmintis“, „mokslas“: Nereikia per daug didžiuotis savo žinojimu (= išmintimi). Naujos pasaulėžiūros projekto pagrindą sudaro tezė: žinojimas (= mokslas) yra jėga.

žinoti – nevart. r. „mokėti“, „pažinti“, „išmanyti“: Jis žino (= moka) kelias kalbas. Aš jį gerai žinau (= pažįstu). Patikėkite, šis inžinierius gerai žino (= išmano) savo darbą.