Lietuvių kalba ir literatūros istorija

Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

M. Mažvydas

Sangrąžiniai daiktavardžiai

Sangrąžiniai daiktavardžiai išlaiko vardininko kirtį visuose linksniuose ir yra pirmosios kirčiuotės, pvz.: kreipmasis, kreipmosi, kreipmuisi, kreipmąsi, kreipmusi, kreipmesi. Daugiskaitoje kartais vartojamas vardininkas ir kilmininkas: kreipmaisi, kreipmųsi.

Sutrumpėjusių linksnių kirčiavimas

Naudininko, įnagininko ir vietininko linksnių galūnės vartojamos ir sutrumpintos, pvz.: vaikáms – vaikám, sūnum – sūnu, galvojè – galvõj, vandenyjè – vandenỹ.

Naudininko ir šaknyje kirčiuojamų įnagininko bei vietininko linksnių visų kalbos dalių sutrumpėjusios formos kirčiuojamos kaip ir nesutrumpėjusios, pvz.: laukáms – laukám, galvóms – galvóm, kat́ms – kat́m, širdms – širdm, ršims – ršim, kitems – kitem, penkems – penkem, mẽdyje – mẽdy, mẽdžiuose – mẽdžiuos.

Jei kirtis yra nesutrumpėjusių įnagininko ir vietininko linksnių galūnėje, jis išlieka ir sutrumpėjusioje galūnėje. Tik ši sutrumpėjusi galūnė yra tvirtagalė, pvz.: širdim – širdi, sūnum – sūnu, galvoms – galvõm, geroms – gerõm, kitoms – kitõm, penkioms – penkiõm; trobojè – trobõj, kitojè – kitõj, ausyjè – ausỹ(j), geramè – gera, kitamè – kita, laukuosè – laukuõs, pietuosè – pietuõs.

Einamasis vidaus vietininkas

Šio vietininko linksniai kirčiuojami dvejopai:

a) išlaiko vienaskaitos galininko kirtį ir priegaidę, jei žodis yra pirmosios arba antrosios kirčiuotės, pvz.: miẽstan, lóvon, ùpėn, váltin, sõdžiun; miẽstuosna, lóvosna, ùpėsna, váltysna, sõdžiuosna;

b) turi kirtį gale, jei žodis yra trečiosios ar ketvirtosios kirčiuotės, pvz.: miškañ, antrañ galañ, galvõn, anõn duobn, pirtiñ, danguñ; daugiskaitoje – skiemenyje prieš -na: miškúosna, galvósna, pirmósna eil́sna, pirtýsna.