Sąlygos ir nuolaidos aplinkybės

Sąlygos aplinkybė nurodo sąlygą, kuriai esant vyktų veiksmas. 

Nesėjęs nepjausi. (Plg.: Jei nesėsi, tai ir nepjausi.)

Ieškodamas vis tiek rasi. (Plg.: Jei ieškosi, vis tiek rasi.)

Nepabandžius neverta imtis didelio darbo.

Sąlygos aplinkybės žymi tokį šalutinį veiksmą ar reiškinį, be kurių negali įvykti to sakinio tarinio veiksmas. Tarp sąlygos aplinkybės ir tarinio esti suderinamumo santykis, būtent: jei sąlygos aplinkybė neigiama, tai ir sakinio tarinys neigiamas, ir atvirkščiai, jei ta aplinkybė teigiama, tai ir sakinio tarinys teigiamas. Lietuvių kalboje, galima sakyti, nėra formalių šios aplinkybės reiškimo priemonių. Todėl, kaip ir nuolaidos aplinkybė, ji ne visada išskiriama kaip atskira sakinio dalis vidurinių mokyklų sintaksės vadovėliuose. Sąlygos aplinkybei keliame klausimus: kokiu atveju? kokiomis sąlygomis? kokioms sąlygoms esant?

Sąlygos aplinkybė reiškiama šiomis veiksmažodžio formomis:

1. Veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyviu:

Nesimokęs gailėsies.

Veršiu nebliovęs jaučiu nebaubsi.

Koja negydoma neišgis.

Nepadėjęs neieškok.

2. Pusdalyviu:

Palengva jodamas toliau nujosi.

Verkdamas kaktos neištaisysi.

Nedirbdamas negyvensi.

3. Padalyviu:

Byrant dirvoj, birs ir jaujoj.

Nemokant sunku gyventi.

Nepadėjus nėr ko kasti.

Santykiai tarp sąlygos aplinkybės ir sakinio tarinio schematiškai gali būti pavaizduoti šitaip (+ ženklas schemoje rodo teigiamą reikšmę, o – neigiamą):

Sąlygos aplinkybė vientisiniame sakinyje atpažįstama iš šių požymių:

1. Sakinio tarinys, į kurį ji įeina, dažniausiai reiškiamas būsimojo arba liepiamosios nuosakos formomis.

2. Sąlygos aplinkybė, kaip ir tarinys, dažniausiai yra su neiginiu (arba neigiamos reikšmės).

3. Ta aplinkybė yra sinonimiška šalutiniam sąlygos aplinkybės sakiniui, prasidedančiam jungtuku jei: Koja negydoma neišgis – Jei kojos negydysi, neišgis.

Nuolaidos aplinkybė rodo, kad veiksmas vyksta ko nors nepaisant.

Ieško nepametęs. (Plg.: Ieško, nors ir nepametė.)

Ir skubėdamas kartais pavėluoji. (Plg.: Nors ir skubi, bet kartais pavėluoji.)

Veiksmai, reiškiami nuolaidos aplinkybe ir tariniu, visada yra priešingi. Pavyzdžiui: nesėja – dygsta (Menka žolė dygsta ir nesėta.); nemoko – išmoks (Blogio ir nemokant išmoks.).

Santykiai tarp nuolaidos aplinkybės ir sakinio tarinio gali būti pavaizduoti šitokia schema:

Nuolaidos aplinkybė reiškiama šiomis morfologinėmis priemonėmis:

1. Veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyvio vardininku:

Kitas ir nesėjęs pjauna.

ugnis dega ir nekurstoma.

Geras arklys neraginamas bėga.

2. Pusdalyviu:

Bėgi žmogus ir nepabėgdamas, eini nepaeidamas, ir vis tiek nieko neturi.

Kas moka, tas ir miegodamas apsiverčia.

3. Padalyviu:

Barzdai dar neželiant, senius mokai.

Ir duris uždarius, laikas bėga.

Paprastai nuolaidos aplinkybė atpažįstama iš šių požymių:

1. Nuolaidos aplinkybė savo turiniu priešinga sakinio, į kurį ji įeina, tariniui; viena iš tų sakinio dalių dažniausiai turi neiginį ne-.

2. Prieš nuolaidos aplinkybę dažnai eina dalelytė ir arba retkarčiais net.

3. Nuolaidos aplinkybės sinonimiškos šalutiniams nuolaidos aplinkybės sakiniams, prasidedantiems jungtukais nors, kad ir: Atlėkė pelėda ir neprašyta – Atlėkė pelėda, nors ir (ji) nebuvo prašyta.

Nevartotina nuolaidos aplinkybei reikšti prielinksnio prie su kilmininku konstrukcija: Ir prie geriausių norų negalėsiu ateiti (= ir labiausiai norėdamas, kad ir labiausiai norėdamas...).

Šiaip jau sąlyga ir nuolaida dažniau pasakoma šalutiniais sąlygos ir nuolaidos sakiniais.