|
 |
|
Sakinio dalių skyrimo metodai
Sakinio dalių negalima painioti nei su tema
ir rema, nei su subjektu ar agentu (veikėju) bei pacientu.
Tai gramatinės struktūrinės kategorijos. Sintaksiniams
reiškiniams tirti labai parankūs yra įvairūs
eksperimentiniai metodai: sakinio struktūros keitimas, vieno
žodžio keitimas kitu, žodžio vietos keitimas, žodžio
įterpimas ar pridėjimas, tiriamojo žodžio praleidimas.
Sakysime, aplinkybę nuo papildinio padės
atskirti abejojamojo žodžio keitimas prieveiksmiu: Išėjo
prie upės → Išėjo ten; vadinasi, prie upės galima
pakeisti prieveiksmiu ten (o ten reiškia
vietos aplinkybę, taigi prie upės irgi vietos
aplinkybė). O štai Ant kalno barėsi galima dvejopai
suprasti: jei ant kalno (= ten), tai
vietos aplinkybė, o jei ant kalno (= ant jo)
papildinys (žmogus barė kalną).
Arba neaišku, kuo laikyti
šaudant
sakinyje Buvo
girdėti šaudant. Keičiame taip: Buvo girdėti
šaudymas. Jeigu galimas vardininkas
šaudymas
(o vardininko pirminė funkcija
eiti veiksniu), tai ir
šaudant
būtinai yra veiksnys. O
Išgirdau šaudant (= šaudymą) žodis
šaudant
jau papildinys; Atnešk
valgyti
(= valgio) bendratis irgi eina
papildiniu.
Panašiai nustatome ir tarinį, pvz., Petras
yra mokinys (plg. Petras mokosi, kur mokosi
tik tariniu tegali eiti, nes yra asmenuojamoji
veiksmažodžio forma., kurios pirminė ir vienintelė (!)
funkcija eiti tariniu); taigi yra mokinys irgi yra
tarinys.
Labai neaiškios yra klausiamųjų žodžių
sintaksinės funkcijos plg. 1. Kas čia stovi? 2.
Kas tu esi? 3. Kas per vėjai atpūtė? Kuo laikyti
įvardį kas? Padeda atsakymai (tiesioginiai sakiniai):
l Petras (veiksnys) stovi. 2. A š
esu studentas
(tarinys). 3.
Vakarų (pažyminys) vėjai. Taigi I atveju kas
veiksnys, II kas esi jau tarinys, III kas
per pažyminys.
Kartais padeda ir sakinio struktūros
keitimas, plg. 1. Vasarą praleidau Nidoje. 2.
Vasarą praleidau pinigus Nidoje. Neaišku, kuri sakinio
dalis yra vasarą. Keisdami pasyvine konstrukcija (1.
Vasara praleista Nidoje. 2. Vasarą pinigai
praleisti Nidoje), įsitikiname, kad I sakinio
vasarą papildinys (nes tik papildinio galininkas
tevirsta vardininku), o II aplinkybė (nes ji išlieka
nepakitusi).
Eksperimentu galima išryškinti dviprasmiškas
konstrukcijas 1. Duok valgyti → Duok valgio. 2.
Duok valgyti → Leisk (netrukdyk) valgyti: I
duok (tarinys), valgyti papildinys, II
suvestinis tarinys (abu žodžiai). Taigi metodus reikia
laikyti geru instrumentu surastoms tiesoms patikrinti.
Žinoma, jų nereikia absoliutinti: kalboje esama ir tarpinių
reiškinių, kuriuos įvairiai galima interpretuoti. Vis dėlto
sintaksė, tiriama pagal tam tikrus metodus, pasidaro
tikslesnis mokslas, o sakinio dalys, kurios būdavo
kaltinamos neapibrėžtumu, aiškesnės. Tarpinių reiškinių
esti visuose moksluose.
 |
|
|
