š
šaiba
n. svet. 1. spec. poveržlė;
2. spec. plokštelė;
3. spec.
skridinys, skridinėlis;
4. sport. ritulys.
šalašas n. svet.
1. palapinė;
2. būdelė;
prk. lūšna.
šaldytuvas
geriau nevart. r. šaldymo įmonė, šaldykla: Tai mūsų miesto
paskirstomasis šaldytuvas (=
skirstomoji šaldykla). Dirbu žuvies
šaldytuvo (=
šaldyklos)
planavimo skyriuje.
Vart.:
Pirkau šaldytuvą
Snaigė. Vieną šaldytuvą turime virtuvėje, kitą kambaryje.
šalia su kuo
geriau šalia ko: Aš sėdėjau
šalia su tėvu (=
šalia tėvo).
Žr. su.
šaliavas n. svet.
šalinis. Žr. -avas.
šaltai: šaltai atsinešti
n. vert. būti
abejingam (darbui, pareigoms,
žmogui), nesirūpinti
(darbu, pareigomis, žmogumi),
nerūpestingai žiūrėti (į darbą, pareigas). Žr. atsinešti.
šaltas:
šaltas atsinešimas
n. vert. aplaidumas, abejingumas (darbui, pareigoms,
žmogui), nesirūpinimas
(darbu, pareigomis, žmogumi),
nerūpestingas požiūris
(į darbą, pareigas);
šaltu veidu
žarg. geriau 1. itin ramiai, labai ramiai, abejingai: Ji
šaltu veidu (=
itin ramiai, labai ramiai, abejingai) praėjo
pro šalį;
2.
nebaisu, būta ko: Ar
nebijosi, berniuk?
Šaltu veidu (= Būta
ko)!
Vart.:
Jis prisiglaudė prie manęs savo šaltu veidu.
šarikas n. svet.
tušinukas, šratinukas.
šauksmininkas
Vart. pasirinktinai, dažniausiai atsižvelgiant į funkcinį kalbos
stilių: 1. deminutyvų, turinčių priesagas -el-, -ėl-, -yt-,
-ut-,
sutrumpėjusios (be galūnių) ir ištisinės formos: vaikel
|| vaikeli, mergel || mergele, katinėl ||
katinėli, dukružėl || dukružėle, Kastyt ||
Kastyti, motinyt
||
motinyte, sesut ||
sesute;
2.
kai kurių a-kamienių daiktavardžių formos
su galūnėmis -e ir -ai: tėvai
||
tėve, avinai || avine...
Bet pavardės ir vardai paprastai vart. tik su -ai: Bernotai,
Skučai,
Petrauskai, Jonai, Antanai.
Daiktarvardžio ponas, einančio šauksm. priedėliu, senesnė
lietuviška forma yra šauksm.: Pone prezidente, pone
ambasadoriau!
šaukti(s) nevart. r.
vadinti(s): Jį
šaukė (= vadino) Petru. Kaip tas daiktas šaukiasi
(= vadinasi)?
Vart.:
Vaikas šaukia
kiek gali. Kas mane šaukė? Šauk visus namo. Tave šauks į teismą.
Reikės šauktis pagalbos. Šauks atsakinėti pamoką;
šauktis
pas ką
šauktis ko: Susirgęs šaukis pas
daktarą (= daktaro).
Žr. pas.
-ščikas
n. svet. autogenščikas
(= autogenininkas, (su)virintojas),
chaltūrščikas (= chaltūrininkas, brokdarys),
formirovščikas (= formuotojas), kinščikas (=
kinininkas), šlifovščikas (=
šlifuotojas).
Dažnai lietuvių kalbai visai svetima ir žodžio šaknis: svarščikas
(= suvirintojas), gruščikas, gruzčikas
(= krovikas), izvoščikas,
izvozčikas (= vežikas), samagonščikas,
samogončikas (=
naminės varytojas,
pardavinėtojas; prk.
alkoholikas, girtuoklis).
ščytas
n. svet. 1. skydas; 2. techn. antdangtis.
šeimininkas
geriau nevart. r.: 1. užkrėstasis,
ligonis, mikrobų ar parazitų
turėtojas: Sumažėjo lervų skaičius šeimininko (=
užkrėstojo)
raumenyse;
2.
savininkas, autorius: Pašaliniam
šie užrašai nieko nepasakytų, o jų šeimininkui (=
savininkui, autoriui) jie prabyla virtinėmis
vaizdų.
Vart.:
Svečius išlydėjo
šeimininkas. Žmonės
geri savo krašto
šeimininkai.
šešiukė
n. vert. 1.
šešiavietis
(kambarys, kupė, automobilis, baidarė);
2.
šeštasis, šeštukas
(autobusas, troleibusas);
3.
šešetas, šešetukas
(komanda ar kita grupė). Žr. -ukė.
šiberis, šyberis
n. svet. 1. kaištis,
spengtis, sklandis, sklendė
(krosniai): Užstumk
šiberį (= kaištį, spengtį, sklandį, sklendę), kad
šiluma neišeitų;
2.
šiferis: Reikia dengti stogą, bet neturiu šiberio (=
šiferio).
šiečka,
čiečka, siečka
n. svet. 1. kapoklė,
pjaustyklė (kopūstams
pjaustyti, smulkinti);
2.
kapojai (sukapoti pašarui šiaudai).
šienikas, šienykas
hibr.
čiužinys.
šilumlaivis
vert. geriau motorlaivis.
šilumvežys
vert. geriau motorvežys.
šimtai
ir šimtai
n. vert.
šimtai, šimtų šimtai, daug šimtų: Į miestą
plūdo šimtai ir šimtai (= šimtai, šimtų šimtai, daugybė)
karo pabėgėlių. Žr. ir.
šina,
šyna
n. svet. ratlankis, apsagas (ratų); apkaustas
(rogių).
šynelės n. svet.
pačiūžos.
šinelis,
šinielius
n. svet.
milinė.
šis,
ši:
šiuo
pažymima
n. vert.
pažymima;
šia prasme
kai kur geriau čia, šiuo
požiūriu, šiuo atžvilgiu, dėl to: Mūsų miesto jaunimas rudenį,
talkina ūkininkams, ir geriausiai čia šia prasme (=
čia) pasirodo studentai.
Tikrąją padėtį jis nušvietė labai paviršutiniškai, o jo
bendradarbio knyga šia prasme
(=
šiuo atžvilgiu, šiuo požiūriu) kur kas vertingesnė.
Pasauliui gresia energetinė krizė; ypač rimta padėtis šia prasme
(= dėl
to) susidarė kai kuriose Rytų šalyse.
Vart.:
Jo žodžius
turime suprasti ne kokia kita, o tik šia prasme. Aptartoje
filosofinėje sistemoje derinami įvairūs požiūriai, ir šia
prasme ji įdomi.
šiška, šiškutė n.
svet. 1. kankorėžis,
gurgutis: Vaikai prisirinko eglių, pušų šiškų (=
kankorėžių, gurgučių);
2.
gumbas: Tau šiška
(= gumbas) kaktoj.
šiupelis
n. svet. semtuvas.
šlagbaumas svet.
geriau užtvaras,
užkardas, buomas.
šlėga n. svet. kūlė,
tvoklė.
šleikos n. svet.
petnešos.
šlipsas n. svet.
kaklaraištis.
šmirgelis n. svet.
tekėlas.
šmotas n. svet. 1.
gabalas: Atpjauk jam lašinių
šmotą (= gabalą);
2.
keletas, keliolika, nemaža:
Jau bus šmotas (= keletas, keliolika, nemaža)
metų, kai nesimatėm.
šnicelis
|| pjausnys.
šnirpštokas, šriūbštokas
n. svet. spaustuvas.
šniūras n. svet.
1. virvė, virvelė,
virvagalys, siūlagalys: Ar neturi kokio šniūro (=
virvagalio, virvės,
virvelės, siūlagalio) surišti dėžutei?
2. (batų)
raištis, batraištis, varstis: Pirksiu bateliams šniūrus (=
raiščius, batraiščius, varsčius);
3.
laidas: Apšvietimui,
elektrai reikia šniūrų (= laidų);
4.
vilksnis, vilksmė:
Žvejai upėje užtaisė šniūrą (= vilksnį, vilksmę);
5. ežia,
(žemės) rėžis: Seniau laukai buvo suskirstyti
šniūrais (= rėžiais).
šniurkas, šniūrelis, šniūriukas
n. svet. varstis, varsčiukas,
(batų) raištis, raištelis: Žiūrėk, tavo šniurkai
(= varsčiai,
varsčiukai, (batų) raišteliai, batraiščiai)
atsivarstę.
šokoladiniai
priev.
šokoladiškai: Spalva buvo šokoladiniai ruda (=
šokoladiškai ruda, šokolado rudumo).
Žr. -iniai.
šone nevart. r.
nuošalyje: Kai kurie klausimai liko
šone (=
nuošalyje, neliesti, negvildenti).
Vart.:
Šone atsivėrė žaizda.
Kuriame šone (krašte) lijo?
šotlandas, šotlandietis
n. svet.
škotas.
špala, špalas n. svet.
pabėgis,
žuolis.
špikuoti
n. svet. smaigstyti (kepsnį lašiniais).
špilka, špilkutė n.
svet. smeigė,
smeigelė.
špilkuoti n. svet.
1. smaigyti, badyti; 2. ironizuoti, stengtis
įgelti.
špokas n. svet.
varnėnas.
šposas n. svct.
pokštas,
išdaiga, juokai.
špricas n. svet.
švirkštas.
špūlė svet. geriau
ritė.
špūliuotojas hibr.
geriau ričiuotojas.
šriubas, šriubelis n.
svet. 1. sraigtas, sraigtelis; 2. varžtas,
varžtelis.
štabelis
|| rietuvė.
štabeliuoti || dėti (krauti) į rietuves.
štatyvas
n. svet. stovas, pastovas.
štepselis svet.
geriau kištukas,
šakutė, jungiklis.
štora, štoros n. svet.
(pakeliama || naktinė)
užuolaida, (pakeliamos
||
naktinės) užuolaidos.
štrausas
žr. strausas.
štrichas geriau
brūkšnys,
linija, bruožas.
štuka n. svet.
1. vienetas: Parduodu
štukomis (= vienetais,
atskirai). Sąskaitoje
būna skiltis, kur įrašoma, kiek štukų (= vienetų)
kurios nors prekės pirkta;
2.
gabalas (apie gabalinius daiktus), galva (apie
galvijus), visai išleistina (apie daugelį kitų daiktų): Kiek
štukų (=
gabalų) muilo
imti? Karvių su telyčiom reikėjo septynias štukas (=
galvas) išliuobti.
Nusipirkau dešimt štukų (= dešimt) žvakių;
3.
pokštas, juokai. Žr. štukos.
štukaturka n.
svet. 1. tinkavimas: Dar
štukaturka
(= tinkavimas, ištinkavimas)
kiek kainuos! Ar jau padarė
štukaturką (= ištinkavo)?
2.
tinkas: Štukaturka (= Tinkas) lupasi, byra.
štukinis
hibr. vienetinis, gabalinis: Parduotuvės
skyrius prekiauja štukinėmis (= vienetinėmis, gabalinėmis)
prekėmis. Žr. štuka.
štukos n. svet.
pokštai,
išdaigos, juokai.
šturmovka, šturmovkė
n. svet., žarg. 1.
šturmavimas;
2.
šturminis
kostiumas, šturminė striukė, alpinikė.
šumas
n. svet. 1. triukšmas,
šurmulys, bruzdesys; 2.
barnis,
vaidai, rietenos.
šviesoje ko, kieno
kai kur geriau pagal ką,
ką vykdant, darant: Šių nurodymų šviesoje (= Pagal šiuos
nurodymus; vykdydami, įgyvendindami šiuos nurodymus) iš
esmės geriname darbą.
Vart.:
Ryškioje šviesoje jo akys
prisimerkė. Dabar viską matome naujoje šviesoje
(kitaip vertiname).
šviesotamsa
dirbt. geriau šešėliuotumas,
kontrastingumas, šviesokaita, šviesos kontrastai, šviesa ir
tamsa: Tapyboje gali dominuoti ir erdvė bei šviesotamsa (=
šešėliuotumas, kontrastingumas,
šviesokaita, šviesos ir tamsos žaismas, šviesos ir tamsos
efektai). Visa ši šviesotamsos (=
šviesos kontrastų, šviesos ir
tamsos žaismo) modeliuota dekoracija atrodo nuostabi.
Taip sukuriamas tapybiškas šviesotamsos (=
šviesokaitos, šviesos ir tamsos)
žaismas. Žr. sudurtiniai
žodžiai.
šviesotechnika n.
vert.
šviesos
technika.
švietimietis dirbt.
geriau: 1.
švietimo
(sistemos) darbuotojas;
2.
pedagogas, mokytojas. Žr. -ietis.
šviežiai
geriau nevart. r. ką tik, neseniai: Kieme kabėjo
šviežiai (=
ką tik) išskalbti
drabužiai. Tai šviežiai (=
neseniai) apakęs
žmogus. Čia šviežiai paskirtas (=
neseniai paskirtas, naujas) mūsų
vedėjas.
Vart.:
Duona šviežiai kvepta.
šviežias geriau
nevart., kai kalbama ne apie produktus: Buvo iškelta šviežia
(=
nauja) hipotezė. Štai
šviežias (=
naujas) laikraštis.
Tai pats šviežiausias (=
naujausias) jo kūrinys.
Vart.:
Ar mėsa
dar šviežia, ar nešviežia? Šviežias pienas skanu.
švogeris
n. svet. svainis.
|