s
salaka
n. svet.
strimelė.
sakykit, prašau
n. vert. prašom (prašau,
prašyčiau) pasakyti; gal pasakytu(mė)t; ar
nepasakytu(mė)t... Žr. prašau.
salfetka, salfietkė
n. svet. servetėlė.
Žr. -ka.
sąlyga
geriau nevart. būdo, sąlygos,
priežasties aplinkybėms reikšti, jei be šio žodžio jos gali būti
išreikštos glausčiau: Pakilusios temperatūros
sąlygomis (= Pakilus temperatūrai; Jei temperatūra pakyla),
skystis išgaruoja. Nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis
(=
D ėl
blogo oro, dėl blogų orų) kukurūzai neužaugo.
Vart.:
Jūsų sąlygos mums nepriimtinos (Su tokiomis sąlygomis
sutikti negalime). Kokios buvo taikos sąlygos? Sveikas
maistas pagrindinė geros sveikatos sąlyga (laidas).
Kasmet gerėja
gyvenimo ir darbo sąlygos. Ar nusirašei uždavinio sąlygą?
sąlyginis
nevart. r. sutartinis: Sąlyginiai
(= Sutartiniai) dydžių vienetai ne visai atitinka
įprastus dydžius, nes gaunami susitarus. Arimą skaičiuojame
sąlyginiais (=
sutartiniais) hektarais, konservų
fabriko produkciją
sąlyginiais
(= sutartiniais) indeliais.
Vart.:
Sąlyginis paleidimas (jei nenusikals).
sąlygose nevart.
reiškiant: 1. būdą: Jis tuo metu gyveno ypatingose sąlygose
(=
ypatingai, ypatingomis sąlygomis);
2.
priežastį: Nepalankiose sąlygose
(= Nepalankiomis aplinkybėmis; Dėl nepalankių aplinkybių)
mikrobai žūva. Žr.
vietininkas.
Vart.:
Uždavinių sąlygose klaidų neturėtų būti.
sąlytyje
nevart., reiškiant būdą:
Lietuvių tautos
istorija vystėsi glaudžiame sąlytyje (= buvo glaudžiai
susijusi) su rusų tautos istorija.
Žr. vietininkas.
salka
n. svet. anttrobis, aukštelis.
salnikas, salnykas
spec., n. svet. riebokšlis.
samasvalas, samosvalas
n. svet. savivartis,
savivartė.
samtis
: skylėtas(is) samtis
geriau kiaurasamtis.
san-
geriau nevart. sudurtinio
žodžio pirmuoju dėmeniu, turinčiu atstoti žodį sanitarinis:
sanmazgas
(=
sanitarinis mazgas), sanpostas (=
sanitarinis postas), sanpraleidėjas
(ntk.)
arba sanšvarykla
(=
sanitarinė
švarykla), sanšvietimas (=
sanitarinis
švietimas). Žr.
sudurtiniai žodžiai.
sangrąžinės formos
1.
Sangrąžos dalelytė nekaitytina: ruošdamosios
(= ruošdamosi), džiaugdamosios (=
džiaugdamosi);
2.
priešdėlinės sangrąžinės formos nevart. su dalelyte -s
žodžio gale, tik su dalelyte -si- tarp priešdėlio ir
šaknies: nesukąs
(= nesisuka), negailėsis (= nesigailės),
nevėluokis
(= nesivėluok);
3.
sangrąžos dalelytės -s(i) reikšmės
nedubliuotinos įvardžio savęs
linksniais (sau,
save) arba prielinksninėmis konstrukcijomis (tarp
savęs, prie savęs):
Darže verta pasisodinti sau (= pasisodinti)
bulvių, pasisėti sau (= pasisėti) pupų, žirnių.
Jis užsirekomendavo save iš teigiamos pusės (= Jis gerai,
puikiai, be priekaištų, nepriekaištingai dirbo, atlikdavo savo
pareigas, užduotis; gerai pasirodė). Dabar mudu
pasidalykim tarp savęs
(=
pasidalykim) pinigus.
Vart., kai
sangrąžinį veiksmažodį norima pabrėžti: Stalą sau dirbuos, ne
kitiems; tikslinti: Tie baldai tarp savęs nesiderina
|| nedera; stilistiškai nuspalvinti: Ji sėdi
ir šukuojasi sau. Žinokis sau!
4.
sangr. formos nevart. neveikiamosios r. savaimine rezultatine
reikšme: Parsiduoda (= Parduodama) dar gera
spinta (Parduodame dar gerą
spintą). Išsinuomoja butas (= Išnuomojamas butas;
Išnuomojame butą). Vilniuje atsidaro paroda (=
atidaroma
paroda;
atidaro parodą).
Nafta gaunasi (= Nafta gaunama; Naftą gauname)
keliais būdais. Valia ugdosi veiklos procese (= ugdoma
veiklos procese; Valią ugdo veikla). Kaune įsisteigė K.
Petrausko memorialinis muziejus (=
įsteigtas
...
muziejus; įsteigėme
...
muziejų). Per tuos
metus pasistatė (= buvo pastatyta) ne viena
mokykla. Šis žodis rašosi ir linksniuojasi (=
Šis žodis rašomas ir
linksniuojamas, rašytinas ir linksniuotinas; Šį žodį reikia
rašyti ir linksniuoti, rašykime ir linksniuokime) taip.
Jis jau spausdinasi žurnaluose (=
Savo kūrinius
(kūrybą) jis jau spausdina žurnaluose; Jo kūrinius
jau spausdina žurnalai). Spektaklis žiūrisi (=
žiūrimas) su malonumu (Spektaklį malonu žiūrėti).
Šis paveikslas nesižiūri (= nedaro įspūdžio, netraukia
akies).
sanitarka sanitarė.
Žr. -ka.
santykyje su dėl
arba įnag.: Santykyje su
svarstomu klausimu (= Dėl
svarstomo klausimo, svarstomu klausimu) noriu pasakyti
štai ką. Žr. vietininkas.
sardelka, sardelkė sardelė.
Žr. -ka.
sardinka sardinė.
Žr. -ka.
sargyba geriau
saugojimas, rūpinimasis:
Šalies patriotams rūpi tautos interesų sargyba (=
saugojimas; rūpi
tautos interesai).
Vart.:
Sargas tą dieną buvo sargyboje (ėjo sargybą). Prie ginklų
sandėlio visada stovi sargyba.
sąryšyje su
n. vert. l. dėl, ryšium su:
Sąryšyje su minėjimu (= Dėl minėjimo) pamokų
nebus. Mokyklos jis nelankė sąryšyje su liga (= dėl ligos).
Sąryšyje su artėjančiomis šventėmis (= Artėjant
šventėms,
ryšium su artėjančiomis šventėmis) Kaunas puošiasi;
2.
kadangi: Sąryšyje su tuo, kad (= Dėl
to, kad; Kadangi) tarybos narių susirinko maža, posėdis
atidedamas;
3.
remiantis: Sąryšyje
su šiuo nutarimu (= Remiantis šiuo nutarimu,)
ankstesnis sprendimas panaikinamas;
4.
Išlaidos sąryšyje su varžybų pravedimu (= Varžybų
išlaidos) buvo didelės. Žr. vietininkas.
sarmata
|| gėda
sąskaita
geriau nevart., reiškiant priemonę: Jis tai pasiekė
kantrybės sąskaita (=
kantrybe, per kantrybę).
Šviesos sąskaita augalai sintetina organinę medžiagą (=
Sintetinti organinę
medžiagą augalams padeda šviesa);
sąskaiton
geriau nevart. reiškiant.: 1. būdą: Jau dirbame kitų
metų sąskaiton (=
sąskaita);
2.
aprūpinimo šaltinį: Jie negali visų
aprūpinti savo sąskaiton (=
iš savo lėšų, savo
lėšomis). Jie maitinami įstaigos sąskaiton (=
sąskaita;
Juos maitina, lėšų jiems maitintis skiria įstaiga).
Vart.:
Ten einamoji sąskaita, čia atsiskaitomoji. Išrašykite man
sąskaitą. Kurion sąskaiton (į kurią sąskaitą)
įrašyti? Turiu su juo asmeninių sąskaitų (nesutarimų).
sąstatas
nevart. r. sudėtis: Mokytojų
sąstatas (= Mokytojų sudėtis, mokytojai) šiemet
pasikeitė. Skelbiamas naujojo teismo sąstatas (= sudėtis,
nariai). Paaiškėjo ir komisijų sąstatai (=
sudėtis, nariai). Komanda išbėgo tokio sąstato
(= tokios
sudėties;
geriau Išbėgo
tokia komanda). Atvyko grupė artistų tokiame sąstate
(= Atvyko tokios sudėties artistų grupė; tokių artistų grupė;
tokie artistai). Šios medžiagos sąstatas toks (=
sudėtis tokia; Ši medžiaga tokios sudėties; Ši
medžiaga
susideda iš ...).
Vandenilio yra visokių kūnų
sąstate (= sudėtyje;
geriau
Vandenilio yra visokiuose kūnuose).
Vart.:
Traukinio sąstatas.
saugykla
kartais geriau konkretesnis daiktavardis: Ūkininkas
įsirengė daržovių ir bulvių saugyklą
(=
sandėlį,
rūsį).
Vart.:
Tai brangenybių
saugykla. Už sunkių metalinių durų buvo aukso saugykla. Bagažo
saugykla.
saugojimo kamera
vert. geriau (bagažo,
daiktų) saugykla, bagažinė.
saugoti geriau laikyti:
Žiemą traktoriai saugomi
(=
laikomi) po stogu. Vyžas
senelis saugojo (=
laikė) ant aukšto.
Vaistus reikia saugoti (=
laikyti) tamsioje vietoje.
Vart.:
Sargas saugo parduotuvę.
Saugokime sodus nuo kenkėjų. Saugok vaiką, kad neužsigautų.
Saugojom šerną, bet jis tą naktį neatėjo.
sauvalė, sauvalia, savavalia
geriau savivalė,
savavaliavimas.
sauvaliauti
geriau
savavaliauti.
savaimingai
nevart. r. savitai:
Dailininkė
stengiasi savarankiškai mąstyti, savaimingai
(=
savitai) pažvelgti
į pasaulį. Jis savaimingai (= savitai, nepakartojamai)
vaizdavo gamtą.
Vart.:
Viskas vyko savaimingai (savaime).
savaimingas
nevart. r. savitas: Tai
labai savaimingas (= savitas) rašytojas.
Vart.:
Dėmesys
gali būti savaimingas ir ne savaimingas.
savalaikiai
priev. laiku: Pinigus reikia
įmokėti savalaikiai
(= laiku, nustatytu laiku, nevėluojant). Brigada
arimą pradėjo savalaikiai (= laiku, nevėluodama).
Dalis darbuotojų ataskaitas pateikė nesavalaikiai (= ne
laiku, pavėlavę, pavėluotai).
Žr. -ai, prieveiksmis.
savarankiai
priev. savarankiškai:
Vaikai jau gyvena savarankiai (= savarankiškai).
Žr. -ai, prieveiksmis.
savarankus
geriau savarankiškas:
Puiku, kad jaunuolis savarankus (=
savarankiškas).
save
nevart.: 1. žodžių junginiuose
su nesangrąžiniu veiksmažodžiu, kur užtenka vieno sangrąžinio
veiksmažodžio: Sunku išsaugoti
save (= išsisaugoti) nuo peršalimo. Darbe jis
parodė save (= pasirodė, pasirodė esąs) kaip
kvalifikuotas inžinierius (gerai, nepriekaištingai
pasirodė, pasireiškė; gerai, puikiai, be priekaištų dirbo);
2.
dubliuojant sangrąžos dalelytę -si: Apsišluostyk
save (= Apsišluostyk) rankšluosčiu.
Žr. sangrąžinės formos;
save vesti
n. vert. elgtis: Kaip tu
save vedi (= elgiesi)?! Ar jis išmoks
kada save vesti
(= gražiai
laikytis, (kultūringai) elgtis)?
Žr. vesti.
Vart.:
Be reikalo save kaltini. Smerkia save, ne tave. Galima nebent už
apynasrio save vesti.
savimonė
nevart. n ugdymas, tobulinimas
(is): Mes dalyvaujame nuolatiniame mūsų
visuomenės savimonės
(= ugdymo, tobulinimo) darbe.
savistoviai
n. dirbt. savarankiškai,
nepriklausomai: Sūnus jau savistoviai
(=
savarankiškai,
nepriklausomai) gyvena. Ši valstybė, kadaise buvusi
kolonija, dabar tvarkosi savistoviai
(=
savarankiškai, savo
nuožiūra, pati). Specialybę jis savistoviai (=
pats, be kitų
pagalbos) pasirinko.
savistovus, savistovis
n. dirbt. savarankiškas,
nepriklausomas: Tai pirmasis jo savistovus
(=
savarankiškas)
darbas. Savistovi (= Nepriklausoma) valstybė pati
tvarko savo užsienio politiką. Savistovios (=
Savarankiškos) studijos jam išėjo į naudą. Laikas pradėti
savistovų (=
savarankišką,
nepriklausomą) gyvenimą.
savitarpis
nevart. būdvardžiu: Tų
šalių savitarpiai (= savitarpio) santykiai
pašlijo.
Vart.
daiktavardžiu: Nesikišk,
čia jų savitarpio reikalas.
savitikslis
geriau nevart. būdvardžiu:
Savitiksliai
metodai
(= Metodai dėl metodų, savitiksliški metodai)
naudos neduoda.
Vart.
daiktavardžiu: Sunkiosios pramonės
vystymas nėra savitikslis (tikslas sau; tikslas dėl
tikslo).
savivaldis
dirbt. geriau: 1.
savavaldis; 2. savivaldybės,
savivaldybinis.
savivaliauti
geriau savavaliauti.
savo:
savo laiku geriau
anksčiau, kitados,
kadaise: Savo laiku (=
Anksčiau,
tuomet, kitados, kadaise) apie tą įvykį daug šnekėta.
Savo laiku (=
Seniau, anksčiau,
kitados, kadaise) ji buvo žymi dainininkė;
savo
rūšies
nevart.
r. tam tikras, savotiškas: Tai buvo savo rūšies
(= tam tikras, savotiškas) protestas.
Vart.:
Nesikišk ne į savo reikalus. Kodėl savo vaiką skriaudi?! Iš
pirmo žvilgsnio tie reiškiniai panašūs, bet įsigilinę pastebime,
kad jie skiriasi savo esme. Viskas savo laiku. Savo laiku dirbu,
ne svetimo. Negirk tos savo obelaičių rūšies prasta.
schematinimas
geriau: 1. sche minimas,
schematizavimas: Toks
šio reiškinio schematinimas (=
scheminimas, schematizavimas) padeda geriau atskleisti jo
esmę;
2.
schematizmas: Vienas iš ryškiausių apysakos trūkumų
charakterių
schematinimas (=
schematizmas).
schematinis
geriau scheminis: Gavome
schematinius (= scheminius) brėžinius.
Žr. -atinis.
schematinti
geriau scheminti,
schematizuoti: Nedera
šio dalyko taip schematinti (=
scheminti,
schematizuoti).
schematiškai
geriau schemiškai:
Viskas parodyta labai schematiškai (=
schemiškai,
abstrakčiai, suprastintai, bendrais bruožais).
schematizuoti || scheminti.
Žr. -izuoti.
sėdėti nevart. r.
tupėti: Medyje sėdėjo
(= tupėjo) kažkoks paukštytis;
sėdėti ant biuletenio
n. vert. turėti
nedarbingumo lapelį, biuletenį: Žmona dar ant biuletenio sėdi
(= turi biuletenį, serga, neina į darbą). Užteks
tau sėdėti ant biuletenio (= sirgti, naudotis
nedarbingumo lapeliu, biuleteniu).
Žr. ant.
Vart.:
Sėdime ant suolo. Ko tu vis namie sėdi?! Jis jau kalėjime sėdi.
Vaikas sėdėjo klasėje antrus metus. Nesėdėk mums ant sprando
(t. y. nebūk mums našta).
segmentarinis
geriau segmentinis. Žr. -arinis.
sekansas
sekantas: Sekansas (=
Sekantas) yra trigonometrinė funkcija, atvirkščia
kosinusui.
sekančiai
priev. 1. taip,
šitaip
(nusakant veiksmo būdą):
Naujasis komitetas pareigas pasiskirstė
sekančiai (=
taip,
šitaip).
Planas įvykdytas sekančiai (= taip). Lėšos
sunaudotos sekančiai (= taip);
2. šis,
tas, toks (nusakant objektą):
Sudarėme
šią sutartį sekančiai (= šią sutartį; tokią sutartį).
sekantis nevart. r.:
1. šis, šitoks, toks
(prieš išvardijimą):
Vilniuje dabar veikia sekančios
(= šios) parodos. Kolektyvas priėmė sekančius
(= šiuos, tokius) įsipareigojimus. Mums reikia
sekančių (= tokių) specialistų. Sudaryta komisija
sekančios sudėties (= tokia komisija). Gauname
sekančias (= šias, šitokias, tokias) lygtis.
Vaikams miego trukmė siūloma sekanti
(=
tokia, šitokia;
geriau
Vaikams rekomenduojama miegoti šitiek).
Gydyti galima sekančiu
(=
šiuo, šitokiu, tokiu) būdu;
2.
štai kas, štai
kodėl (prieš
aiškinimą): Atsakydamas į jūsų
raštą, pranešu sekantį (= pranešu štai ką; pranešu).
Tai rodo sekantį (= štai ką). Sprendimas paliktas
galioti dėl sekančio (= dėl šių priežasčių, motyvų; štai
dėl ko; dėl to, kad...).
Vart.:
Sekantis vilko pėdomis
medžiotojas apsižvalgė. Jį sekantys žmonės sustojo.
sekcijinis
geriau
sekcinis. Žr. -ijinis.
sekretas
geriau paslaptis: Koks
čia sekretas (=
Kokia
čia
paslaptis), kad visi jau žino;
po sekretu
n. vert. slaptai, neviešai:
Pasakysiu tau tik po sekretu (= slaptai, neviešai, tau
vienai, vienam).
sekretoriaujantis
geriau nevart. r.
sekretorius: Susirinkime išrinkome
pirmininkaujantį ir sekretoriaujantį (=
pirmininką
ir sekretorių).
Vart.:
Rūpestingai
sekretoriaujantį žmogų susirinkimuose dažnai renka sekretoriumi.
sekti
nevart. r. būti, eiti tuoj po ko: Kas seka (= Kas
eina, kas yra) tuoj po
žiemos? Žemiau seka (=
eina, yra) parašai.
Sekė (= Buvo) du tikslūs smūgiai (Paskui,
toliau
du tikslūs
smūgiai);
iš to seka
n. vert. iš
to plaukia, kyla, išeina; iš to matyti: Iš to, kas pasakyta,
seka (= išeina, išplaukia) tokia išvada (Iš
to galima daryti tokią išvadą). Iš Eilerio formulės seka
(= išeina, matyti), kad.. Iš įstatymo turinio seka
(=
matyti), kad... Kas iš to seka
(= Kokią
iš to galime daryti išvadą)? Iš to seka (= kyla)
kita klaida;
sekti ką nors geriau
nevart. r. sekti kuo nors, imti iš ko pavyzdį, kuo vadovautis:
Vaikų kolektyve
dažniausiai atsiranda vienas, kurį (=
kuriuo) visi seka. Sekite tik gerus pavyzdžius
(=
gerais pavyzdžiais).
Žr. galininkas.
Vart.: l.
su gal.: Šeimininkė seka vištą (t. y. stebi, kur nueis).
Sekam lėktuvo
skridimą. Saugumo darbuotojai seka nusikaltėlį. Mes sekam
spaudą, mokslo naujienas. Sek paskui mane. Senelė vakarais
sekdavo pasakas;
2. su įnag.:
Vaikas tėvu seka (t. y. ima iš jo pavyzdį, eina jo
pėdomis). Blogais pavyzdžiais nesek.
senai priev.
nevart. r. seniai, prieš daug laiko: O, tai buvo jau senai
(= seniai). Senai (= Seniai) tave
bemačiau. Nesenai
(= Neseniai)
aplankiau draugą.
Vart.:
Vos bepažinau
taip senai
jis atrodo.
septyniukė
n. vert.
1. septynvietis (kambarys, kupė, automobilis, baidarė);
2.
septintasis, septintukas (autobusas, troleibusas);
3.
septynetas, septynetukas (komanda ar kita grupė). Žr. -ukė.
sergantysis kai kur
geriau ligonis. Sergantysis (=
Ligonis)
gulėjo lovoje, blaškėsi.
Vart.:
Padaugėjo sergančių(jų) gripu.
servetka, servetkė
servetė,
servetėlė. Žr. -ka.
sėsdintojas
n. vert.
nusodintuvas (prietaisas). Žr. -tojas.
sėsti(s)
nevart. r. leistis, tūpti(s): Matau, kaip sėdasi
(= leidžiasi, tupia) ant šakos kažkoks paukštis.
Sugedęs lėktuvas nusėdo (= nusileido, nutūpė)
pievoje.
Vart.:
Prašom sėsti(s). Tėvas sės prie manęs. Sėsim į
traukinį. Sėsk ant arklio. Jau saulė sėda (leidžiasi).
Pelkėse vanduo jau sėda (slūgsta). Drumzlės sėda
(nusistoja) ant dugno. Dažai sėda (įsigeria) į medį.
Ant jo visi sėda(si) (Jį visi užsipuola).
sėti geriau nevart.
r. sodinti: Bulves sėja
(= sodina) pavasarį.
Vart.:
Lietuvoje sėja įvairių javų: rugių, kviečių, miežių. Sėja morkų,
krapų. Mes pasisėjom žirnių, jie
vikių.
Sėja berdami iš saujos, iš mašinos, sodina kišdami į žemę daigą,
bulvės, gėlės ar kitokį gumbą.
sevriūga n. svet.
žvaigždėtasis eršketas.
siaura vieta
nevart. r. silpna vieta,
sunkumai, kliuvinys, nesklandumas: Kilti darbo našumui
mūsų gamykloje trukdo viena siaura vieta (= viena silpna
vieta, vienas
kliuvinys, vienas sunkumas). Komiteto darbe nebėra siaurų
vietų (= silpnų
vietų, nesklandumų).
Vart.:
Ten karvės
nerišk: siaura vieta, apie telefono stulpą gali apsisukti.
siauražinybinis geriau
žinybinis, tik žinybinis: Nereikėtą
vadovautis siauražinybiniais (=
žinybiniais, tik žinybiniais)
interesais. Žr. -inis,
sudurtiniai žodžiai.
siekti ko
(kiekio r.) siekti ką:
Jų molekulinis svoris siekia keleto (= keletą)
milijonų. Žuvis siekė kilogramo (= kilogramą).
Vart.
objekto r.: Kariai siekė
pergalės. Atkakliai siek tikslo.
sietelis nevart. r.
tinklelis, tinkliukas, regztukas (pirkiniams): Eičiau
duonos nusipirkti, tik nerandu sietelio (=
tinklelio,
tinkliuko, regztuko).
Vart.:
Čia sietelis miltams sijoti. Ar turi sietelį (koštuvėlį)
arbatai košti?
Kad nesugeltų bitės, bitininkai, kopdami medų, būna užsigaubę
sieteliais.
sietka, sietkutė
n. svet. tinklelis,
tinkliukas, regztukas: Ėjau į parduotuvę, bet pamiršau sietką
(= tinklelį,
tinkliuką, regztuką).
signalistas
svet.
geriau signalininkas, signalizuotojas. Žr. -istas.
sykis
nevart. r. jeigu, kad (šalutiniams sąlygos aplinkybės
sakiniams jungti): Sykį (= Jei, jeigu, jeigu jau, kad)
nusprendei, tai taip ir daryk. Sykį (= Jei, jeigu, jei
jau, kad) kaltas, bent patylėtum;
kaip
sykis
n. vert.
kaip tik: Aš kaip sykis (= kaip tik) tavęs
vieno ir laukiau. Tinka kaip sykis (=
kaip tik;
labai).
Vart.:
Vienas sykis nemeluos. Sykį vakare užmyniau ežį. Kitą sykį
gyveno graži mergaitė. Ne sykį sakiau. Iš sykio pataikiau. Vėl
bus taip, kaip tą sykį. Vienu sykiu (t. y. staiga,
nelauktai)
apniuko,
sutemo.
silpnai geriau mažai,
menkai: Vaikas dar silpnai
(=
mažai) išmano. Jis silpnai (=
menkai, sunkiai) supranta matematiką.
Kai kurios įmonės silpnai (=
mažai, menkai)
mechanizuotos;
silpnai
alkoholinis
n. vert.
silpnas alkoholinis, beveik nealkoholinis: Pradėsime
gaminti silpnai alkoholinį (= silpną alkoholinį, beveik
nealkoholinį) gėrimą;
silpnai išreikštas
n. vert. nedidelis, nežymus,
ne toks žymus: Ligonis jautė silpnai išreikštą (=
nedidelį) skausmą. Mūsų dėmesį atkreipė silpniau
išreikšti (= mažesni, ne tokie žymūs) kitimo
požymiai;
silpnai išvystytas
n. vert. nepakankamai, menkai išvystytas,
išplėtotas; prastas, blogas: Pramonė šioje šalyje silpnai
išvystyta (= nepakankamai išvystyta, išplėtota, menka).
Seniau čia buvo silpnai išvystyti (= prasti, blogi)
keliai.
Vart.:
Silpnai spausdamas nesuspausi, silpnai stumdamas nepastumsi.
Vaikas silpnai išmoko
pamoką.
silpnas
kartais geriau nedidelis,
menkas: Tą dieną buvo silpna (=
nedidelė)
lijundra. Aną dieną buvo silpnas (=
nedidelis, mažas,
nesmarkus) lietus;
silpnas dvasia
geriau silpnos dvasios,
silpnadvasis: Nebūk
silpnas dvasia (=
silpnos
dvasios, silpnadvasis);
silpnas kūnu
geriau silpno kūno: Jis buvo
silpnas kūnu (=
silpno kūno),
bet stiprus dvasia (=
stiprios
dvasios).
Vart.:
Žmogus jis buvo silpnas, silpno charakterio. Mano silpnos akys.
Silpno proto vaikas būna silpnas mokinys. Geriu silpną kavą.
Klasėje silpna (prasta, menka) drausmė.
simpatiškas || simpatingas.
sistemačiai
n. dirbt. 1. sistemingai,
tam tikru dažnumu:
Kai kas po sekmadienio sistemačiai (= sistemingai, kas
pirmadienį) vėluojasi į darbą;
2.
nuolat, dažnai.: Kodėl jūs sistemačiai (= nuolat, dažnai)
praleidinėjate paskaitas?
3.
visą laiką, per
dienų dienas: Kai kurie jaunuoliai, neturėdami jokio pomėgio,
sistemačiai
(= visą
laiką, per dienų dienas) šlaistosi be darbo.
sistematiškai
geriau: 1. sistemingai, tam tikru dažnumu:
Sistematiškai (=
Sistemingai, tam tikru dažnumu)
tikriname mokinių sveikatą;
2.
nuolat, dažnai:
Berniukas sistematiškai (=
nuolat, dažnai)
vėluojasi į pamokas;
3.
visą laiką:
Nusikaltėlių grupė sistematiškai (=
visą
laiką) grobstė produkciją.
sistematizuoti
geriau
sisteminti. Žr. -izuoti.
sistemingas
1.
nevart. r. sisteminis: Buvo sudarytas sistemingas (=
sisteminis) rekonstrukcijos planas;
2. geriau
nevart. r. nuolatinis, dažnas, kai neturima galvoje periodiško
dažnumo, sistemos: Namuose buvo sistemingi (=
nuolatiniai, dažni)
barniai.
Vart.:
Sistemingas darbas padeda pasiekti gerų rezultatų. Sakinio
nagrinėjimas turi būti sistemingas. Pirmadieniais pastebėtas
sistemingas vėlavimasis.
siūlyti geriau
nevart. r. įsakyti, pareikalauti:
Teisėjas sportininkui pasiūlė
(=
įsakė,
liepė) išeiti iš aikštės;
siūlyti domesiui
vert. geriau prašyti
atkreipti dėmesį:
Siūlau jūsų dėmesiui keletą kadrų (=
Prašom
pasižiūrėti keletą kadrų, atkreipti dėmesį į keletą kadrą, į
kelis kadrus).
Vart.:
Valgyti vaikui siūliau siūliau neįsiūIiau.
Siūloma prekė nebrangi. Jis važiuoja į Nidą ir man siūlo kartu
važiuoti.
siuntinys
geriau
nevart. r. siunta: Mūsų gamykla gavo naują pusfabrikačių
siuntinį (= siuntą, t. y. didelę partiją,
didelį kiekį vienodų daiktų, vienodų siuntinių).
Vart.:
Studentas iš
tėvų gavo paštu siuntinį.
kam
(tikslo
r.) siųsti ko, į ką: Juos atsiuntė revizijai (=
revizuoti, daryti revizijos). Žr. naudininkas.
skaičius
Vienaskaitiniai ir daugiskaitiniai daiktavardžiai
1. Vns.
daiktav. nevart. dgs. forma: Priimame kailių
siuvimų (= siuvimo) užsakymus. Tai kelia teisėtus
žmonių pasipiktinimus (= teisėtą, pagrįstą žmonių
pasipiktinimą; Dėl to žmonės pagrįstai piktinasi).
Vns.
daiktav. dgs. forma gali būti vart. tik dėl stilistinio efekto:
Stalą
mėsomis, sviestais nukrovė. Tai gilumai vandenėlio!
2.
vns. daiktav. nevart. dgs. forma, net jeigu kalbama apie kelis
objektus: Jie išgelbėjo
ne vieno žmogaus gyvybes (=
gyvybę). Iki rugpjūčio
pradžios reikia baigti mokyklų remontus
(=
remontą),
sutvarkyti jų aplinkas
(=
aplinką).
Šie veiksmai yra skirtingi laiko apimtimis
(=
apimtimi; geriau
Šie
veiksmai trunka nevienodą laiką; Šiems veiksmams reikia
skirtingo laiko);
3.
dgs. daiktav. nevart. vns. forma: Važiuoju
į vestuvę (= vestuves). Iš apvaisintos ikros (=
apvaisintų ikrų)
atsiranda žuvytės;
4.
su dgs. daiktav. nevart. paprasti kiekiniai skaitvardžiai ir
įvardis keli: Pirkau penkis (= penkerius) marškinius,
keturias (= ketverias) kelnes. Visame kaime tebuvo
dvi (= dvejos) avikirpės žirklės. Prieš tris (=
trejus) metus mano vaikui buvo tik šeši (= šešeri)
metai. Viduramžių miestai turėjo po kelis (= kelerius)
vartus. Žr.
skaitvardis.
Vienaskaita ir daugiskaita
A.
Daiktavardžių
1.
geriau vns. kalbant apie profesiją, amatą, specialybę, verslą:
Mokytojų (=
Mokytojo, pedagogo) profesija yra garbinga. Jis išmoko
stalių (=
staliaus) amato.
Šioje mokykloje galima įsigyti ir
elektrikų (=
elektriko)
specialybę;
2.
geriau dgs. kalbant apie tam tikrai žmonių, darbuotojų grupei
skirtas dienas, šventes:
Šiandien žemės ūkio darbuotojo
(=
darbuotojų)
diena;
3.
geriau dgs. kalbant apie daugelį visos rūšies objektų apimančius
renginius: Rudens puokštės
(=
puokščių)
paroda. Rusiško romanso (=
Rusiškų, rusų romansų)
vakaras. Plakato (=
Plakatų)
paroda;
4.
geriau dgs. kalbant apie augalų arba gyvūnų vienos kurios rūšies
visumą: Rugiui (=Rugiams)
geriau tinka drėgnesnės dirvos. Lubiną (=
Lubinus) sėkime ko anksčiau.
Ar jau pjauna dobilą (=
dobilus)? Kiškis
(=
Kiškiai)
dažnai apgraužta neapraišiotus sodinukus. Parduodamas gyvas
karpis (= gyvi karpiai).
Vns. vart.
botanikoje ir zoologijoje apibendrinant rūšinį augalą ar gyvūną;
Palmė
yra šiltų kraštų medis. Šarka peri krūmuose ir miškuose. Žiurkė
žmogui daro daug salos.
Vns.
vietoj dgs. vart. ir stilistiniais sumetimais: Sėjau
rūtą, sėjau mėtą, sėjau lelijėlę;
4.
tik vns. arba dgs., kai kitoks skaičius iškreiptų žodžio
reikšmę: Tai neleistinas juokas (= neteistini,
nevykę, pavojingi
juokai;
plg.
linksmas visų
juokas). Rinkimuose turi teises (=
teisę) dalyvauti
visi piliečiai
(plg.
vairuotojo teisės).
Numatoma padidinti įmonių pajėgumus (=
pajėgumą,
plg.
pajėgumai
ne ypatybė, o konkretūs
gamybos objektai). Krosnį
mes kūrename anglimi (=
anglimis; plg. anglis cheminis elementas).
B.
Veiksmažodžių
Kreipiantis įvardžiu jūs,
geriau nevart.
būdvardžių ir dalyvių dgs., tik veiksmaž.: Jei jums,
gerbiamasis skaitytojau, uždavinio
figūras pavyks atpažinti per 5 min., tai esate labai pastabūs
(=
pastabus).
skaičius:
didelis (didesnis), mažas (mažesnis) skaičius
geriau daug, daugiau,
maža, mažiau:
Įsitikinome, kad ten didelis skaičius (=
daug, pilna) uodų,
o Karelijoje dar didesnis (= dar daugiau).
Vietnamo kare žuvo didelis skaičius (=
daug)
žmonių. Šį mėnesį gana mažas skaičius (=
maža) eismo
nelaimių. Dar mažesnis skaičius (=
Dar mažiau)
studentų gavo trejetus.
Vart.:
Šitas
skaičius didelis, o tas dar didesnis. Pirmųjų klasių mokiniams
neduodame uždavinių su dideliais skaičiais, nes skaičiavimo
veiksmus jie moka atlikti tik su mažais skaičiais;
tame skaičiuje nevart. r. iš
to skaičiaus, tarp jų: Įsakau
skirti 365 litus, tame skaičiuje (= iš to skaičiaus)
darbo užmokesčiui 350 litų. Keturi kolektyvai turi po tris
taškus, tame skaičiuje (=
tarp jų, iš jų) ir
Vilniaus Žalgiris. Žr.
vietininkas.
Vart.:
T ame skaičiuje
viduramžiais įžiūrėdavo
magišką
reikšmę.
skaityti
nevart. r.: 1. laikyti (ką kuo): Jaunimo judrumą
skaitau (= laikau) normaliu reiškiniu. Jis manęs
žmogum neskaito
(=
nelaiko). Sprendimą
reikia skaityti (= laikyti) nustojusiu (netekusiu)
galios. Tai neskaitysime (= nelaikysime) klaida.
Pastabas skaitome (= laikome) priimtinomis. Jis
skaitomas
(=
laikomas) geru mokiniu. Susirinkimą
skaitau (= laikau) atidarytu
(geriau
Susirinkimą skelbiu
atidarytą, pradėtą; Susirinkimą pradedame). Jis skaitė
save
(= laikė
save, buvo laikomas) patyrusiu specialistu;
2.
manyti, turėti nuomonę, būti įsitikinusiam: Skaitau
(= Manau, esu
įsitikinęs, esu tos nuomonės), kad tai neteisinga.
Skaitom (= Manom, esam įsitikinę), jog tokios
išvykos praplečia žmogaus akiratį. Jis skaitė (=
manė, turėjo
tokią nuomonę, buvo įsitikinęs), kad svarbiausia
įvesti
tvarką. Skaitykim (= Sakykim, tarkim), kad dvi
trikampio kraštinės lygios;
3. daug
kur geriau skaičiuoti: Pinigus skaitykit (=
skaičiuokit) neatsitraukdami nuo kasos;
skaityti eilės, eilėraščius
geriau deklamuoti, sakyti eiles,
eilėraščius (jei
atmintinai).
Vart.:
Skaitau knygą. Skaityk garsiau. Lektorius skaito paskaitą.
Universitete jis skaitė (dėstė) fonetikos kursą.
skaitytis
nevart. r.: 1. skaityti:
Ta knyga lengvai skaitosi (= Tą
knygą lengva skaityti). Romanas nesiskaito (=
sunkus, nepatrauklus; Romaną sunku skaityti).
Žr. sangrąžinės formos;
2.
laikyti save, būti laikomam: Jie skaitėsi
(= laikė
save, buvo laikomi) puikiais darbuotojais;
3. būti
priskirtam:
Šitas
traktorius skaitėsi ant manęs (= buvo man priskirtas);
4.
įterptiniu žodžiu: Skaitos (= Vadinas, taigi)
pralaimėjai.
Skaitosi (= Atrodo, matyt), jis sveiksta.
Vart.:
Reikia skaitytis
su faktais
(atsižvelgti į
faktus). Su žmogum skaitykis (žmogų gerbk, paisyk jo
nuomonės).
skaitlinė
geriau skaitmuo: Neįžiūriu,
kokia čia skaitlinė (=
koks čia
skaitmuo). Žr.
skaitlius.
skaitlingai
geriau gausiai, apsčiai,
daug: Jaunimo susirinko skaitlingai (=
gausiai, apsčiai,
daug). Šių vabzdžių čia rasta neskaitlingai (=
negausiai, nedaug). Kviečiame
ko skaitlingiau (=
gausiau) dalyvauti. Žr. skaitlius.
skaitlingas
geriau gausus, gausingas,
apstus: Išauginome
skaitlingą (=
gausų, didelį,
gerą) derlių. Ta proga mieste įvyko skaitlingi (=
gausūs)
mitingai. Šie filmai užkariavo skaitlingą (=
didelę, gausią)
auditoriją. Gatvėje stovėjo skaitlinga (=
didelė)
minia. Žr. skaitlius.
skaitlingumas
geriau gausumas, apstumas.
Tai daro įtaką
vabzdžių skaitlingumui (=
gausumui; Tai reguliuoja, nulemia vabzdžių skaičių, kiekį,
gausą). Žr. skaitlius.
skaitliukai
geriau: 1. skaitytuvai, skaičiukai:
Kasininkės skaičiuoja su skaitliukais (=
skaitytuvais, skaičiukais).
Mokytoja pirmokams liepė turėti skaitliukus (=
skaitytuvėlius,
skaičiukus);
2. (elektros)
skaitiklis: Patikrink skaitliukus, skaitliuką
(=
skaitiklį),
gal saugikliai perdegė.
Žr. skaitlius.
skaitlius
tarm. geriau skaičius:
Iš didesnio skaitliaus (=
skaičiaus)
reikia atimti mažesnį. Parašytas toks didelis skaitlius (=
skaičius),
kad sunku ir perskaityti. Musių šiemet be skaitliaus (=
be skaičiaus, daugybė).
skaitvardis nevart.:
1. paprastieji kiekiniai skaitvardžiai du
devyni
su daugiskaitiniais
daiktavardžiais: Pirkau penkis (= penkerius)
marškinius ir dvi
(= dvejas) kelnes. Prieš tris (=
trejus) metus mano vaikui buvo lik
šeši (=
šešeri)
metai;
2.
paprastieji kiekiniai sudėtiniai skaitvardžiai su nekaitomais
pirmaisiais dėmenimis: Traukiniu nuvažiavome
tūkstantis penki šimtai dvidešimt keturis kilometrus
(=
tuksiantį
penkis šimtus dvidešimt keturis kilometrus);
3.
kelintiniai skaitvardžiai su pažymimuoju žodžiu metai
dešimtmečiui nusakyti: Į istoriją
įeis aštuoniasdešimtųjų (aštuoniasdešimtinių) metų
(= devintojo dešimtmečio)
jaunimo darbai;
4.
vyr. g. kelintiniai skaitvardžiai dienai nusakyti:
Šiandien kovo šešto (=
šešta, šeštoji). Atostogausiu nuo liepos pirmo (=
pirmos) iki trisdešimto (= trisdešimtos).
Susitiksim spalio penkiolikto
(=
penkioliktą).
Žr. kilmininkas;
5. geriau
nevart. kuopinių skaitvardžių ne kuopine reikšme: Per visą
gyvenimą mačiau tik dvejetą gyvačių (=
tik dvi gyvates). Lygiai po ketverto (= keturių)
dienų bus pirmasis egzaminas,
Vart.
šalia paprastųjų kiekinių skaitvardžių nusakyti: a) grupei:
Atvažiavo dviem
arkliais
||
dvejetu arklių. Seniau laikėm septynias antis
||
septynetą ančių;
b)
apytikriam skaičiui: Duok kokius
šešis litus
||
(kokį) šešetą litų. Palauk kokias tris dienas
||
trejetą dienų.
skalbėja
nevart. r. skalbiamoji
mašina: Mano skalbėja (= skalbiamoji, skalbimo mašina)
pagedo. Tu dar
nenusipirkai skalbėjos
(=
skalbiamosios mašinos)? Žr. -ėjas.
Vart.:
Mūsų
mama buvo gera skalbėja.
skaldytojiškas
dirbt. geriau skaldomasis,
skaldymo:
Skaldytojiški (=
Skaldomieji) veiksmai ardo demokratinių
jėgų vienybę. Žr.
-iškas.
skambinti (telefonu) pas ką
skambinti kam: Turiu skambinti pas tėvus
(= tėvams)
ir jiems viską pranešti.
Žr. pas.
skaudėti kas || skaudėti ką:
Pradėjo
skaudėti (diegti) šonas
||
šoną. Skauda galva
||
galvą. Tuoj, vaikeli, nebeskaudės tas pirštas
||
tą pirštą.
Žr. vardininkas, galininkas.
skerdiena nevart. r. skerdena:
Mėsos kombinatas šiandien
turės šimtą skerdienų (= skerdenų,
t. y. paskerstų, bet dar neapdorotų
gyvulių).
Vart.:
Paskerdę ir išmėsinėję kiaulę, skerdieną (t. y. mėsos
gabalus) išdėlioja
lauke, kad atvėstų.
skiedėjas
spec.
nevart. r. skiediklis: Tapytojams reikalingos skystos
medžiagos skiedėjai (= skiedikliai). Žr.
-ėjas.
Vart.:
Skiediklio turim, reikia skiedėjo (t. y. žmogaus, kuris
atskiestų).
skiepai
prieš skiepai nuo: Skiepai prieš raupus (= nuo
raupų, raupą skiepai). Žr. prieš.
skiepijimas prieš
skiepijimas nuo: Skiepijimas prieš raupus (= nuo raupų)
vaikams privalomas. Žr. prieš.
skiepyti prieš
skiepyti nuo: Vakar visus skiepijo prieš tuberkulioze (=
nuo tuberkuliozės). Žr. prieš.
skylutė
moksl. nevart. r. spraga,
proguma, trūkumas, nepilnatis: Kai fizikinėje
sistemoje trūksta vieno ar kelių objektų iki jos pilnumo,
susidaro skylutė (= spraga, proguma, trukumas, nepilnatis).
Vart.:
Išgręžk
lentoje skylutę. Kojinėje atsirado skylutė.
skyrybos spec.
geriau nevart. r. ištuoka (t. y. santuokos oficialus
nutraukimas per teismą): Italijos parlamente vyksta kova dėl
skyrybą (= ištuokos) teisių.
Vart.:
Tos jų
skyrybos dar netikros per teismą dar neišsiskyrę.
skirtas
geriau nevart.: 1. kai kartoja
tikslo bendraties reikšme: Buvo
įrengtas nedidelis pakilimas,
skirtas muzikantams atsisėsti (=
pakilimas muzikantams atsisėsti).
Įvyko iškilmingas vakaras, skirtas jubiliatui pagerbti (=
vakaras
jubiliatui pagerbti; jubiliato pagerbimo vakaras);
2.
kai kartoja veiksmažodinio tikslo naudininko reikšmę: Ceche
įrengta plieno
lydymui skirta vonia (=
plieno
lydymo, lydomoji vonia; vonia plienui lydyti);
3.
kai aprašomąja fraze stumiamas įprastas žodis arba terminas:
Prie gydytojo kabineto bus laukimui skirta patalpa (=
laukiamasis).
Daugumas viešbučio kambarių yra skirti vienam ar dviem žmonėms
(=
vienviečiai
ar dviviečiai);
4.
kai pasakymas dviprasmis: Šis pasakojimas skirtas
pirmūnams (=
Tai pasakojimas apie pirmūnus).
Vart.:
Šios
lėšos skirtos mokyklai. Tas siuntinys man skirtas. Ateik skirtį
valandą. Taip jau likimo skirta.
skirti:
skirti dėmesį kam || kreipti dėmesį į ką
(reikšme rūpintis):
Mokyklos vadovai daug dėmesio skiria auklėjamam darbui (kreipia
daug dėmesio į auklėjamąjį darbą; labai rūpinasi auklėjamuoju
darbu). Darželio vedėja neskyrė reikiamo dėmesio
valgyklai (nekreipė reikiamo dėmesio į valgyklą;
nepakankamai rūpinosi valgykla);
skirti didelį, mažą (didesnį, mažesnį) dėmesį
geriau skirti daug,
maža
(daugiau, mažiau) dėmesio: Skiriame didelį dėmesį
(= daug dėmesio) sportui, dar didesnį (=
dar daugiau) darbui.
skirtingai nuo ko
kai kur geriau kitaip negu;
ne taip, kaip: Skirtingai nuo
Šatrijos Raganos (=
Kitaip negu Šatrijos
Ragana; Ne taip, kaip Šatrijos Ragana,) į dvarą žiūrėjo
Lazdynų Pelėda. Skirtingai nuo Juro, Monika jautriai (=
Monika jautriau kaip Juras) reaguoja į gyvenimo įvykius.
skirtingas geriau
įvairus: Mūsų
skaičiavimo centru naudojasi skirtingiausių (=
įvairių,
įvairiausių) sričių specialistai.
Vart.:
Mudviejų nuomonės skirtingos (t. y. kitokios,
nesutampančios). Tų autorių skirtingas (t. y. kitoks)
stilius, skirtinga kūrinių
kompozicija, skirtinga tematika.
skirtis
nevart. r. būti skirstomiems:
Visi organizmai skiriasi (= skirstomi; gali būti
skiriami, skirstomi, dalijami) į dvi dideles grupes.
Žr. sangrąžinės formos.
Vart.:
Svečiai jau skiriasi (skirstosi). Ar nematai, kad
siena skiriasi (t. y. skyla, yra)?
Žmonės
vienas nuo kito visada kuo nors skiriasi.
skystas
pašaras
spec.
kitur geriau jovalas.
skladka, skladkė
n. svet., žarg. sudėtinė,
susidėjimas, susimetimas
(pirkti dovanai, alkoholiniams
gėrimams).
skleika,
skleikė
n. svet.
sanklija, suklijavimas.
sklepas
n. svet. rūsys,
pusrūsis.
skliaustas
nevart. r. įstrižinis brūkšnys: Kampinių
namų numeriai užrašomi su skliaustu (= įstrižiniu
brūkšniu; su įstrižine): Pilies 10/32.
Vart.:
Skliaustai būna
lenktiniai ir laužtiniai. Iškelk daugiklį už skliaustų.
skolinti(s) pas
n. vert. skolinti(s)
iš: Pinigų skolinau
pas kaimynus (= iš kaimynų). Juras buvo priverstas
skolintis grūdų pas Jarmalą (= iš Jarmalos).
Žr. pas.
skorovarka
n. svet. greitviris, troškintuvas.
skumbrija
n.
svet. skombras.
skūra
n.
svet. 1. oda; 2. kailis.
skųstis:
skųstis ant ko
n. vert. 1. skųstis
kuo: Jis seniai ant kaimynų (= kaimynais)
skundžiasi;
2. skųsti
ką: Pamatysi, aš ant tavęs skųstuos (= tave skųsiu,
apskųsiu);
skųstis pas ką
skųstis
kam: Jei mane skriausi, skųsiuos pas mamą
(= mamai). Žr. pas.
skutimosi aparatas
geriau elektrinis skustuvas,
skutiklis, skutamoji
mašinėlė, skutyklė.
slapyvardė
n. dirbt.
slapyvardis.
slėpti(s) geriau
nevart. r. slypėti:
Žmogaus prigimtis slepia ne vieną prieštaravimą (=
Žmogaus prigimtyje
slypi ne vienas prieštaravimas). Šis taurus metalas
slepiasi (=
slypi)
žemės gelmėse. Vaikų apsileidimo priežastys dažniausiai slepiasi
(=
slypi)
šeimoje.
Vart.: 1
Nuo rusų
okupantų
žmonės slėpė turtą, gyvulius. Visi, kas galėjo, slėpėsi nuo
priešų. Savo sumanymą jis nuo visų slėpė.
sližikas
n. svet. prėskutis,
kūčiukas.
slogos
tarm. geriau sloga:
Šiandien
mane užpuolė slogos (= sloga).
Vart.:
Rudenį žmones
dažnai kamuoja visokios slogos.
slojikas, slajikas
n. svet.
stiklainis.
slūgti
nevart. r. grimzti: Sala
po truputį slūgo
(=
grimzdo, smego)
į vandenį.
Vart.:
Potvyniui baigiantis, upės
slūgsta. Rankos sutinimas po truputį slūgo. Matyt, šaltis slūgs
(kris).
smakas
n.
svet. slibinas, drakonas.
smala
n. svet. 1. sakai, derva:
Nesiglausk prie eglės
smala
(= sakai, derva) prilips;
2.
geriau derva, degutas: Seniau čia
smalą (= dervą,
degutą) virdavo.
smalingas
hibr.
sakingas, dervingas.
smalinti
hibr.
(be saiko) rūkyti:
Smalini ir smalini (=
Rūkai ir rūkai)
perdien tą pypkę!
smėliavas
hibr. smėlio
spalvos, smėlinis. Žr.
-avas.
smulkiamastelinis
geriau smulkus, detalus, smulkaus mastelio: Mums būtinas
smulkiamastelinis (= smulkus, detalus, smulkaus mastelio)
planas. Žr. -inis,
sudurtiniai žodžiai.
smulkmeniškai nevart.
r. smulkiai, išsamiai, detaliai:
Šiandien mokslas stengiasi
smulkmeniškai (=
smulkiai, išsamiai,
detaliai) ištirti gyvybės kilmės problemą. Prieš varžybas
vyrai dar kartą smulkmeniškai (= smulkiai, detaliai,
kruopščiai) patikrino traktorius.
Vart.:
Nereikia taip smulkmeniškai (t. y. pedantiškai) kibti
prie nereikšmingų
detalių.
smulkmeniškas nevart.
r. smulkus, išsamus:
Pateikite
smulkmenišką (= smulkią, detalią, išsamią)
praėjusių metų darbo ataskaitą.
Vart.:
Kam reikėjo tokio smulkmeniško (t. y. pedantiško, su
neesminėmis detalėmis) aprašymo? Mūsų viršininkas
smulkmeniškas žmogus (t. y. pedantas).
smulkus geriau
nevart. r. nedidelis, menkas: Tai smalkus (=
nedidelis, menkas) nusižengimas,
nusikaltimas, smulkus (=
nedidelis) chuliganiškumas
(chuliganizmas).
Vart.:
Smulkus cukrus tinka kepiniams. Čia
smulkios raidės. Jie buvo smulkūs valstiečiai. Pateikite smulkų
aprašymą. Kokie smulkūs (nereikšmingi) jo
interesai.
smūtkelis
n. svet. rūpintojėlis.
sočnikai
n. svet.
sultinukai,
sulčiai.
sodinti geriau
nevart. r. 1. tupdyti, leisti žemyn: Lėktuvą
reikėjo sodinti (=
tupdyti, (nu)leisti
žemyn);
2.
sėti: Rytoj sėsime
(=
sodinsime) bulves.
Vart.:
Jau sodiname kopūstus,
burokus. Rudenį sodinsime medžius. Sodink žmogų, kad be reikalo
nestovėtų.
sodžialka, soželka
n. svet. kūdra,
tvenkinys.
sokas
n. svet.
sultys, sunka.
solianka, salianka, selianka
n. svet. 1.
šiupinys;
2.
šiupinio sriuba, šiupininė.
sortiruoti, sortuoti
hibr. rūšiuoti.
sosas
n. svet. padažas.
sosiska,
sasiska, sasiskė
n. svet.
dešrelė.
soska, soskė, soskutė
n. svet.
žindukas,
čiulptukas.
spalvotoji muzika
geriau spalvinė
muzika.
spastinis
n. dirbt. spazminis, spazmiškas,
mėšlungiškas.
spausdinti:
spausdinti po antrašte
n. vert. spausdinti
pavadinus, spausdinti su pavadinimu, antrašte:
Šios dienos Lietuvos aide spausdinamas aktualus straipsnis po
antrašte (= pavadintas; su pavadinimu, antrašte)
Pradedant sėją;
spausdinti po rubrika
n. vert. spausdinti su
rubrika, su antrašte,
spausdinti skyrelyje: Šios žinutės išspausdintos po rubrika
(= su rubrika;
geriau
skyrelyje)
Mums rašo.
Žr. rubrika, po.
spausdintis
nevart. r. spausdinti savo
kūrinius, kūrybą: Jau dešimt
metų poetas spausdinasi
(= spausdina
savo kūrinius) spaudoje
(arba
Jau dešimt metų
spaudoje spausdinami poeto kūriniai; spauda spausdina poeto
kūrinius). Kurį laiką rašytojas nesispausdino (=
rašytojas savo kūrinių nespausdino; rašytojo kūrimų niekas
nespausdino; rašytojo kūriniai nebuvo spausdinami).
Žr. sangrąžinės formos.
Vart.:
Susirgo mašininkė,
tekstą turėsiu spausdintis pats.
specialiai
geriau nevart. r. tyčia,
tyčiomis: Jis tave specialiai (= tyčia,
tyčiomis) erzina. Aš specialiai (=
tyčia)
pavėlavau.
Vart.:
Ši knyga rašyta specialiai mokykloms. Toms iškilmėms specialiai
(t. y. pagal atskirą ypatingą užsakymą) buvo pasiūti
drabužiai.
specialinis
geriau specialus. Žr. -alinis.
spirti į ką
spirti kam (gyvai
būtybei): Kas tau leido spirti
į vaiką
(= vaikui)? Arklys
netikėtai spyrė į
žmogų (=
žmogui).
Spirk į tą šunį (= tam šuniui).
Vart.:
Kad neįsileidžia,
spirk į duris. Spyriau į kamuolį, į sviedinį, į ritulį.
sportbačiai || sporto (sportiniai) batukai,
sportukai.
sportsmenas
n. svet.
sportininkas.
spravka, spravkė
n. svet., žarg. 1. pažyma:
Reikia spravkės (= pažymos) iš seniūnijos;
2.
pažymėjimas:
Liudijimą atstos spravka
(= pažymėjimas);
3.
pasiteiravimas, informacija: Kur čia
rasti spravką (= informaciją; informacijos, pasiteiravimo
biurą)?
4. užsakymas:
Norinčiam kalbėtis telefonu užrašo spravkę (= užsakymą).
spravočni(n)kas, spravočnykas
n. svet., žarg. vadovas,
žinynas.
spręsti
nevart. r.: 1. projektuoti:
Butai dabar sprendžiami
(= projektuojami) racionaliau. Šios kavinės
interjeras išspręstas
(=
suprojektuotas, padarytas) gana
įdomiai;
2.
kurti: Sunku
įsivaizduoti santūria maniera sprendžiamą
(= kuriamą,
vaidinamą) Volponę. Spręsdamas
(=
Kurdamas, tapydamas,
raižydamas, kaldamas) moterų figūras, jis daug dėmesio
skiria aprangai;
spręsti klausimą
geriau nevart. r. daryti ką:
Dabar šių
medžiagų klasifikavimo klausimai sprendžiami (=
šios medžiagos klasifikuojamos) kitaip. Niekas šeimos
sudarymo klausimų nebesprendžia (=
Šeimų nebesudaro, nebesudarinėja)
atsižvelgdami į turtą. Čia kiekvienas savo poilsio klausimą
sprendžia (=
poilsiu rūpinasi,
poilsį tvarko) pats;
spręsti (kokiame) rakte
n. vert. kurti (kaip),
pagal (kokį)
principą, pagal (kokius) principus: Šis filmas
spręstas visiškai naujame režisūriniame rakte (= sukurtas
pagal visai naujus režisūros (režisavimo)
principus). Kitame režisūriniame rakte spręsta (=
Kitaip, pagal kitus režisūros principus sukurta) ir
naujoji komedija. Žr.
vietininkas.
Vart.:
Mokiniai klasėje
sprendžia uždavinius. Spręsk, ką turime daryti. Teismas
sprendžia bylą. Spręsiu ginčą. Apie kitus jis sprendžia pagal
save.
sriuba geriau vart.
tradicinius vienažodžius sriubų pavadinimus: bulvių sriuba
(= bulvienė), kruopų sriuba (= kruopienė,
kruopos), žirnių sriuba (= žirnienė),
kopūstų sriuba (= kopūstai, kopūstienė),
burokėlių sriuba (=
barščiai,
baršteliai), šaltų barščių sriuba (= šaltibarščiai).
Vart.
kalbant apibendrintai: Vakarienei virsim
sriubos.
Gardi šiandien
sriuba.
stačias nevart. r.
status, statmenas:
Šio trikampio vienas kampas stačias
(=
status). Lėktuvas
stačia
(=
statmena) spirale artėjo
prie žemės.
Vart.:
Vaikas jau pastovi stačias. Nuo kalno stačia galva nuriedėjau.
Jau burokėliai stati (prigijo). Stačias (stovimas)
darbas vargina.
stadijoje
nevart., nusakant būvį:
Fondai yra tvarkymo stadijoje (= tvarkomi). Džiova
buvo paskutinėje stadijoje (= Buvo paskutinė džiovos
stadija). Žr.
vietininkas.
Vart.
laikui nusakyti: Pirmojoje stadijoje ryškesnių ligos požymių
nebūna.
stainia n. svet. (arklių)
tvartas, (arklių) gardas, užtvara (arkliams),
arklidė.
staininis
hibr. ristūnas,
šarūnas (žirgas).
stalas:
stalo garstyčios
n. vert. garstyčios,
garstyčių tyrė;
stalo
krienai
n. vert.
krienai;
stalo
majonezas
n. vert.
majonezas;
stalo
kiaušiniai
n.
vert. (dietiniai) kiaušiniai;
pasų
užsakymų stalas
n.
vert. pasų
užsakymų skyrius.
staliuga
n. svet.
molbertas.
staliuginis
hibr. molbertinis: Tuo laiku
suklestėjo
staliuginė (= molbertinė) tapyba, staliuginė
(= spausdinta, estampinė)
grafika, staliuginė (= molbertinė) skulptūra (mažoji
plastika).
stambus geriau 1.
žymus, reikšmingas: Šis
jubiliejus
stambus
(=
žymus, reikšmingas,
didelis) šių metų įvykis. Stambių (=
Reikšmingų,
didelių) laimėjimų pasiekė mūsų pramonė;
2.
didelis: Tai stambiausias (= didžiausias)
respublikos miestas, stambus (=
didelis, svarbus) pramonės
centras;
stambūs
raguočiai
vert.
geriau galvijai.
Vart.:
Stambi druska valgiui netinka. Stambios raidės matyti ir
silpnaregiams. Atėjo stambus (didelis ir storas)
vyras.
stanokas
n. svet. 1. pastovas,
pastolis; 2. spec. staklės.
staršina
n. svet. viršila.
statyba
nevart. r. formavimas:
Mineralinės
medžiagos reikalingos kaulų ir dantų statybai (= kaulams
ir dantims; kaulams ir dantims formuotis);
geriau: 1. kūrimas,
organizavimas, veikla: Naujos visuomenės statyba (=
kūrimas)
ne visada vyksta sklandžiai. Tuo taiku buvo iškelti svarbūs ūkio
ir kultūros statybos (=
kūrimo,
stiprinimo) uždaviniai;
2.
tiesimas: Reikia paspartinti kelių
ir gatvių statybą (=
tiesimą).
Buities kultūra per mažai rūpinasi kelių statybos
(= tiesimo)
organizacijos;
3.
gamyba: Įkurtas
Žemės ūkio mašinų statybos
(=
gamybos)
institutas.
Vart.:
Pradėta
hidroelektrinės statyba. Šios medžiagos reikalingos namų, tiltų
ir kitokiai statybai.
statymas
žr. statyti.
statyti nevart. r.:
1. kelti (reikalavimą, uždavinį), reikalauti, rūpintis:
Mes tau
statome (= keliame) vieną sąlygą. Asmeninius
interesus jis stato
(=
kelia) aukščiau
už visuomeninius
(geriau
Jis labiau rūpinasi
asmeniniais interesais kaip (negu) visuomeniniais).
Mokytojas neturėtų mokiniams statyti (= kelti) per
sunkių reikalavimų (iš mokinių per daug reikalauti).
Prašom statyti (=
siūlyti,
kelti) kandidatus. Statysime klausimą dėl jo svarstymo
(= Reikalausime, siūlysime
jį svarstyti). Darbininkai statė reikalavimą
(=
reikalavo) padidinti darbo užmokestį;
2.
daryti, sudaryti:
Šiandien
aš statau (= darau) grafiką. Mokytojas turėtų
statyti (= daryti, rašyti, pasirašyti) kiekvienos
pamokos planą;
3.
rašyti, žymėti: Už
tai, kad nemoki, statau (=
rašau)
tau dvejetą. Kokį statysime (= rašysime) pažymį?
Už nusižengimą policijos darbuotojai sustatė
(= surašė)
aktą;
4.
tiesti: Reikėjo
statyti (=
įrengti, tiesti)
dujotiekio liniją. Buvo planuojama statyti
(=
tiesti) geležinkelį.
Čia statys (= ties) plentą;
statyti balsavimui n.
vert. siūlyti
balsuoti: Nutarimą ir rezoliuciją statau balsavimui
(= siūlau
balsuoti, (pa)teikiu balsuoti);
statyti pavyzdžiu n.
vert. laikyti pavyzdžiu,
kelti pavyzdžiu: Tave aš statau (= laikau)
pavyzdžiu. Visi mokytojai jį statė (=
laikė,
kėlė) pavyzdžiu;
statyti prieš ką
(reikalavimą, klausimą) n. vert.
kelti
kam:
Apsileidėliai prieš save nestato, sau nestato (= nekelia
sau) jokių
reikalavimų. Tą klausimą jis ne kartą statė prieš savo vadovybę
(= kėlė savo vadovybei).
Žr. prieš.
Vart.:
Statyk ąsotį ant stato. Gėles statyk prieš langą. Kėdes
statysime prie sienos. Kaimynas stulpą stato. Žmonės rugius į
gubas stato. Vienoje gatvės pusėje stato namą, kiloję gamyklą.
Per Nerį statys naują tiltą. Sukilėliai statė barikadas.
Nestatykite kiškiams kilpų. Čia statydavo sargybą. Mokinius
kieme sustatė į eile. Teatras stato naują komediją. Statyk už
tat man butelį vyno. Statysiu jį prie sunkesnio darbo. Ko
statai akis (stebiesi)? Jis ragus stato (pučiasi,
darosi nesugyvenamas). Kam statyti šerį (ginčytis,
prieštarauti)?!
statytojas
žr. statyti.
stebėti nevart. r.
matyti: Kasdien stebime (= matome) naujas
statybas. Po karo stebėdavome
(= regėdavome, matydavome, tekdavo matyti) visokių
nelaimingų atsitikimų. Gamtoje galima stebėti (= matyti,
rasti, aptikti) įvairiausių kristalų;
būti stebimam nevart.
r. būti: Šio
susirgimo atveju išbėrimas gali būti nestebimas (=
išbėrimo gali nebūti). Vakare tokių ligonių stebimas
temperatūros pakilimas (=
tokių
ligonių, tokiems ligoniams esti pakilusi, pakyla temperatūra).
Pas šiuos vaikus buvo stebimas (= Vaikams buvo,
pasireiškė) nuovargis.
Vart., kai
žiūrima tyrimo arba nuolatinio sekimo tikslu: Astronomai
stebi
žvaigždes
ir planetas. Rašytojams reikia daugiau stebėti gyvenimą.
Diplomatai susirūpinę stebėjo įvykių eigą. Žmogui nemalonu būti
visą laiką stebimam.
stebėtis iš ko tarm.
geriau stebėtis
kuo: Iš tavęs (=
Tavim) ne vienas
stebisi. Visi stebėjosi iš jo žioplumo (=
jo žioplumu).
Iš tokių jo poelgių (=
Tokiais jo poelgiais) reikia tik stebėtis.
Žr. iš.
stiliaga n. svet.
stileiva, puošeika,
dabita.
stiliuje nevart.
būdui nusakyti: Romanas buvo parašytas
įmantriame stiliuje
(=
įmantriai, įmantriu stiliumi).
Freskos nutapytos skirtingame stiliuje (= skirtingai,
skirtingu stiliumi).
Žr. vietininkas.
Vart.:
Moksliniame kalbos
stiliuje gausu tarptautinių
žodžių.
stipriai geriau: 1.
smarkiai, labai: Stipriai (=
Smarkiai, labai) užsigavau kelį. Dėl sūnaus nelaimės ji
stipriai (=
labai, labai smarkiai) jaudinosi. Jis stipriai (=
labai) serga;
2.
įtaigiai:
Menininkas taip stipriai (=
įtaigiai,
įspūdingai) reiškia savo jausmus, kad mes negalime likti
abejingi;
3.
daug: Tėvai,
kurie stipriai (= daug) rūko, pakenkia vaikams.
Vart.:
Pakabą
prikalk stipriai.
stiprinti geriau
didinti, kelti: Visa tai stiprino (=
didino, kėlė)
nepasitenkinimą. Stiprinkime (=
Didinkime,
kelkime) mokiniams reikalavimus.
Vart.:
Poilsis stiprina nervų sistemą.
stiprus dvasia, kūnu
geriau stiprios dvasios (stipriadvasis),
stipraus kūno: Tai
buvo tikras renesanso milžinas: stiprus dvasia (=
stiprios dvasios, stipriadvasis) ir stiprus kūnu (=
stipraus, tvirto, galingo kūno).
stoika, stoikė spec.,
n. svet. 1. stovas, statramstis, atrama: Kur
šito instrumento stoikė (= stovas, statramstis)?
2.
sport. žvakė,
atsistojimas ant galvos
arba
kojų tiesimas į
viršų: Dabar, mokiniai, darysim stoikę (= stosimės ant
galvos, darysim žvakę)! Stoika (=
Atsistojimas ant galvos,
žvakė)
tau neišeina;
3.
šnek. prievolė,
užduotis
(gabenti
savo transportu krovinius); pastotė:
Seniau žmones varydavo
į
stoikas (=
į
pastotes, su pastotėmis; žmonėms būdavo važiavimo prievolės).
stoka : būti stokai
geriau nebūti,
trūkti: Stoka buvo (=
Nebuvo, trūko)
tokios asmenybės kaip Garibaldis. Stoka buvo (= Stigo,
trūko, nebuvo) romantikos, kurios taip geidžia jaunimas.
Vart.:
Jis skundėsi
laiko stoka. Varguomenę kamavo maisto, pinigų stoka.
stoti:
stoti į įskaitą
(įskaiton) n. vert.
įsirašyti į įskaitą (įskaiton).
stoti
iniciatoriumi
n. vert. imtis iniciatyvos.
stovėti
nevart. r. būti: Dabar
įskaitoje
stovi (= yra) dešimt narių. Šiandien darbų
tvarkoje stovi (= darbotvarkėje yra) trys
klausimai. Mūsą švietimas stovi aukštame lygyje (= (yra)
aukšto lygio, geras, pasiekęs didelių laimėjimų);
geriau nevart. r. tikti, gulėti (apie drabužį): Tas
švarkas tau gražiai
stovi (=
tinka,
guli);
stovėti prie valdžios
geriau būti
valdžioje, turėti valdžią, valdyti: Tuo laiku prie valdžios
stovėjo (=
buvo valdžioje,
turėjo valdžią, valdė) liberalai;
stovinti aukščiau (žemiau) organizacija
n. vert. aukštesnioji
(žemesnioji), vadovaujanti (pavaldi)
organizacija: Aukščiau stovinčių
(= Aukštesniųjų,
vadovaujančių) organizacijų nurodymus vykdo žemiau
stovinčios (= žemesniosios, pavaldžios)
organizacijos. Žr.
aukštai.
Vart.:
Sėskis, ko stovi! Stovėjau eilėje prie kasos. Staklės stovi,
todėl ir darbas stovi. Tas laikrodis stovi. Ko tu stovi prie
valdžios (t. y. ko atsistojai prie (šalia, greta)
viršininkų, vadovų)?! Mergaitė, stovinti aukščiau, mojavo
ranka. Miestas stovėjo prie upės. Linai stovi neverpti. Kepta
žuvis ilgai nestovi. Akyse stovėjo matytas vaizdas. Mano vaikai
jau ant kojų stovi (t. y. gyvena savarankiškai). Liko
kaip stovi (t. y. be jokio turto).
stovyla,
stovylas
n. svet. statula.
stovis būklė:
Ligonio sveikatos stovis (= sveikatos būklė, sveikata)
gerėja. Koks šio inventoriaus stovis
(=
Kokia
šio
inventoriaus būklė)?
geriau padėtis:
Buvo paskelbtas karo stovis (=
paskelbta karo, karinė
padėtis);
stovyje n. vert.:
Spinta buvo dar visai gerame stovyje (= gera). Jį
rado girtame stovyje (= girtą). Neblaiviame
stovyje (= Neblaiviems) transporto vairuoti
negalima. Kokiame stovyje yra skolos mokėjimas (= Kaip
mokama skola)? Miestas buvo apsiausties stovyje (=
apsiaustas, apsuptas).
Žr. vietininkas.
strausas, štrausas
strutis.
stuktelėti
nevart. r. sukakti, sueiti (apie amžių): Jam jau
šešiasdešimt stuktelėjo (=
sukako, suėjo), o
vis dar
žvalus,
energingas.
Vart.:
Kas tau stuktelėjo per galvą? Senis stuktelėjo lazda į grindis.
Jis man alkūne stuktelėjo.
su
įnag. priel. nevart. 1. su
abstrakčiais veiksmažodiniais daiktavardžiais, nusakant .daikto
požymį ar kokybę: Turime 356 ha sklypą
su drėkinimu ir nusausinimu (=
drėkinamą ir
sausinamą, nusausintą 356 ha sklypą). Greičiau nuvargsta
akys su silpnu regėjimu (= kurių regėjimas silpnesnis).
Kolektyve yra žmonių su aukštuoju išsilavinimu
(=
turinčių
aukštąjį išsilavinimą; baigusių aukštąsias mokyklas);
2.
nusakant požymį, kuris gali būti suprastas dviprasmiškai:
Parduodamas gyvenamas plotas su trim kambariais (= trijų
kambarių gyvenamasis plotas). Pirksiu karvę su trim
veršiais (=
trijų veršių,
trečiaveršę karvę, jei
kalbama apie karvės amžių). Šios kreivės
yra su vienodais masteliais (=
Šių
kreivių masteliai vienodi). Kamerinis ansamblis dainuoja
ne tik muziką su tekstu (= tekstinę, tekstą turinčią
muziką; ne tik muziką pagal tekstą);
3.
nusakant ligą, diagnozę: Atvežė
ligonį su šiltine (= sergantį šiltine;
jam
šiltinė).
Porą kartų buvau ligoninėje su plaučiais (= dėl plaučių;
gydžiausi ligoninėje plaučius);
4.
nusakant veiksmo būdą, kai šalia su eina veiksmažodinis
daiktavardis, nerodąs būsenos: Autobusas išvyks
su pavėlavimu
(= išvyks
pavėlavęs, vėluos). Varnos išsisklaidė su baisiu krankimu
(=
baisiai krankdamos). Aprūpiname
kuru su pristatymu į namus (= pristatydami į namus, ir
pristatome į namus);
geriau nevart.: 1. su veiksmažodžiais džiaugtis,
girtis, rūpintis: Motina neatsidžiaugia su dukterimis (=
dukterimis), kad geros ir gražios.
Tėvas visiems giriasi su vaikais (=
vaikais). Tu su savo gyvuliais (=
savo gyvuliais) visai nesirūpini;
2.
su veiksmažodžiais atsitikti, nutikti: Kas su tavim (=
tau) atsitiko?
Štai kas atsiliko su vienu
dainininku (=
vienam dainininkui). Su manim (=
Man)
dar ne taip nutiks (bus);
3.
su pasakymais, reiškiančiais svarstymą, abejojimą: Aš
suku galvą su tuo važiavimu (=
dėl to važiavimo).
Su girdyklomis (=
Dėl girdyklų)
neliko jokių abejonių;
4. su
pasakymais maža (daug) naudos: Su juo (=
Iš jo) maža naudos. Ar daug naudos su tom aguonom
(= iš
tų aguonų)?
5. su
būdvardžiais analogiškas, panašus: Analogiški su tais
reiškiniais (= Tiems reiškiniams
analogiški) yra ir kiti. Jis panašus su broliu (=
į brolį);
6.
su prielinksniais greta, šalia, nusakant vietą: Jis
atsisėdo greta su
seniais (=
greta senių).
Šalia su sūnumis (=
Šalia sūnų)
stovėjo ir tėvas.
Vart.
nusakant veiksmo būdą: Drauge su prezidentu
(Su prezidentu) atvyko jį lydintys asmenys;
su +
įnag. || įnag.
be priel.;
1.
nusakant priemonę: Su šaukštu
(Šaukštu) jūros neišsemsi. Seniau su kultuvais
(kultuvais) kuldavo. Laiškas parašytas ne su mėlynu
pieštuku (ne mėlynu pieštuku), o su rašalu (rašalu).
Atvažiavau su arkliu (arkliu). Gyvulius šeria su šienu
(šienu). Vilkis su kailiniais (kailiniais);
2.
nusakant asmens ar daikto kokybę: Kieno ta mergaitė
su ilgom kasom (ilgom kasom, ilgakasė)? Mūsų šuo
su trumpom kojom (trumpom kojom, trumpų kojų, trumpakojis).
Turėjom karvę su balta kakta (balta kakta, baltakaktę).
Buvo tokia trobelė su šiaudiniu stogu (šiaudiniu stogu,
dengta šiaudais).
Vart.
reiškiant: 1. tarpusavio veiksmo objektą (dažniausiai su
sangrąžiniais veiksmažodžiais):
Šnekuosi
su kaimynu. Pykstasi kaip šuo su kate. Jis su visais pešasi,
mušasi. Dangus su žeme maišosi;
2. vyksmą
ar buvimą kartu, drauge: Vaikas išbėgo
su draugais. Šieną vežėm su talkininkais. Jis gyvena su tėvais.
Atvažiavau su broliu;
3. veiksmo
būdą: Lyja su saule. Mane jis pasitiko su džiaugsmu
(džiaugdamasis, džiaugsmingai). Su daina (Dainuojant)
ir dirbti smagiau;
4. laiką:
Atsikėliau
dar su pirmais gaidžiais. Parėjau jau su tamsa (sutemus).
Paleisk mane namo su saule (dar saulei nenusėdus);
5.
priežastį arba tikslą: Atėjau
su reikalu. Pasiunčiau vaiką su žinia;
6.
perviršį: Išleidau
litą su centais. Pripilk puodą su kaupu;
7.
asmens arba daikto požymį: Atėjo
moteris su skarele (apsirišusi, apsigobusi skarele).
Sutikau žmogų su barzda (barzdotą žmogų). Visi
medžiai jau su lapais (sulapoję);
su (kieno) pagalba
nevart. priemonei nusakyti: Laukus dabar aria su traktorių
pagalba (= traktoriais, su traktoriais). Vabzdžius
chameleonas gaudo su liežuvio pagalba (= liežuviu, su
liežuviu). Ryšys bus palaikomas su laidų pagalba (=
laidais).
Vart.:
Kelią radome tik su vietinių žmonių pagalba (tik pasitelkę
vietinius žmones; padedami vietinių žmonių);
su tikslu (ką) (pa)daryti
n. vert. kad (ką)
(pa)darytume, norėdami (ką) (pa)daryti:
Dirvą akėjame su tikslu išpurenti (= kad išpurentume;
norėdami išpurenti). Taip buvo daroma vien su tikslu
pasipelnyti (= vien dėl pelno; ieškant pelno; norint
gauti pelno; tik tam, kad pelno iš to būtų).
su- 1. iš-,
pa-, pra-, pri-: Kaip sunaikinti (= išnaikinti)
virtuvėje įsiveisusias skruzdėles? Suplauk (= Išplauk)
tą ąsotį. Sloguojant panosę patariama sutepti (= patepti)
mentolio aliejumi. Siurblį reikia dažnai sutepti (=
patepti, tepti), kaip to reikalauja instrukcija. Taip
buvo suklota (= paklota) pirmoji plyta. Vaikui
kelis kiaurai sumuštas (=
pramuštas).
Štai kiek sumelžta (= primelžta) pieno!
2.
aprašomai arba paprastai be priešdėlio: subauduoti (=
nusižengti, gauti
baudą), sudalyvauti (= (pa)dalyvauti,
žaisti, pasirodyti), sudirbti (= pradėti veikti),
suteisėjauti (=
(pa)teisėjauti),
suveikti (= pradėti veikti);
geriau be priešdėlio: 1. eigos veikslo r.: Vaikai bėginėjo,
surinkdami (=
rinkdami) išbarstytus
karoliukus. Gamtoje galima surasti (=
rasti)
įvairių vaistažolių. Buvo pradėti sukomplektuoti (=
komplektuoti) kadrai. Jis rengiasi sugrįžti (=
grįžti) atgal. Tai sukelia (= kelia) didelį
pavojų. Žr. veikslai;
2.
veikėjams vadinti: Kur dingo tas berniukas, vinių
sukalėjas (=
kalėjas)?
Geriausi grybų surinkėjai (=
grybų rinkėjai,
grybautojai) bus premijuoti. Plastmasės ceche dirba keli
sagų suvėrėjai (=
vėrėjai).
Bet
drabužių sukirpėjas
(plg.
plaukų
kirpėjas).
Vart.
reiškiant: 1. susilietimą, susijungimą: Surišk
iširusią šluotą. Susiūsiu tas dvi medžiagos skiautes į vieną;
2.
suvartojimą, sunaikinimą, veiksmo pabaigą: Švarką jau
sunešiojau. Kas sudraskė mano sąsiuvinį? Nereikalingus laiškus
sudeginkite. Ar suplovėte indus?
3.
su(si)telkimą į vieną vielą: Ko
čia visi
subėgote? Susirinkome repetuoti. Sustatykite kėdes salės
viduryje;
4.
nuvykimą ir grįžimą: Reikės
suvaikščioti ten ir atgal. Ar sujodinėsi per dieną?
5.
momentinį veiksmą: Netikėtai
sugriaudė perkūnas. Kas čia sucypė? Visi džiaugsmingai sušukome;
6. būsenos
atsiradimą: Vaikas susirgo gripu. Į
vakarą sutingau.
subauduoti n. dirbt.
sport. nusižengti,
gauti baudą. Žr. su-.
subujoti hibr. suželti,
išsikeroti, suvešėti.
Žr. bujoti.
subuvimas vert.
geriau susiėjimas,
pasilinksminimas, pasižmonėjimas, pobūvis: Pas mano pažįstamus
rytoj subuvimas
(= susiėjimas,
pasilinksminimas, pobūvis).
sudalyvauti n. dirbt.
1. dalyvauti: Ar negalėtum
sudalyvauti (= dalyvauti, padalyvauti) mūsų
renginyje?
2.
žaisti, kovoti, pasirodyti: Norisi ko geriau sudalyvauti (=
žaisti, kovoti, pasirodyti) respublikos rinktinėje.
Žr. su-.
sudaužyti nevart. r.
,,sužlugdyti: Organizaciją
sudaužė (= sužlugdė)
areštai. Jų ketinimus sudaužė (= sužlugdė)
opozicija.
Vart.:
Sudaužiau
stiklinę. Kaip obuolį mane visą sumušė, sudaužė.
sudedamas geriau
nevart. apibūdinant daiktus, kurie iš tiesų yra sulankstomi,
sustumiami, suglaudžiami: sudedamas (=
lenktinis) peilis, sudedama (= sulankstoma)
kėdė, sudedamas
(=
sulankstomas) metras, sudedamas (=
sustumiamas
arba
sulankstomas) skėtis,
sudedamas (= sustumiamas) stalas, sudedama (=
sustumiama) turistinė stiklinė, sudedama (=
sustumiama) aklųjų lazdelė.
Vart.:
Lapeliai sudedami į
dėžutes. Lentos sudedamos
(sukraunamos) į
tvarkingas rietuves. Tiksliai užsirašyk
sudedamus skaičius.
|