r
racionalinis
geriau
racionalus: Svarbu racionalinis
(=
racionalus)
požiūris. Tai nėra racionalinis (= racionalus,
pats racionalusis) sprendimas. Žr. -alinis.
Vart.: Racionaliniai
(racionalieji) skaičiai.
Racionalinės
(racionaliosios) lygtys.
racionalizatorinis
geriau racionalizacinis (iš racionalizacija, ne
iš racionalizatorius): Pateiktas vertingas racion aIizatorinis (=
racionalizacinis) siūlymas. Žr. -orinis.
racionas spec.
kitur geriau
davinys.
radio- nevart.
sudurtinio žodžio dėmeniu, kai antrasis žodis lietuviškas:
radiostotis (= radijo stotis), radioimtuvas (= radijo imtuvas), radiobangos (=
radijo bangos)
arba nereiškiantis mokslo
termino tarptautinis: radioaparatinė (= radijo
aparatinė), radioreporteris (= radijo reporteris). Žr.
sudurtiniai žodžiai.
Vart. sudurtinių žodžių
dėmeniu mokslo terminams sudaryti, jeigu antrasis dėmuo
tarptautinis: radioelementas, radiometrija, radiotechnika
(plg. radijas); radioaktyvus, radioaktyvumas (plg.
radis).
radioaktyvinis
geriau radioaktyvus.
Žr. -yvinis.
ragažė, ragožė n.
svet. 1. pintinė, pintas krepšys; 2. plaušinė,
plaušai, plušai.
raginti prie ko
raginti + bendratis: Jis mus ragino prie laikraščių
skaitymo
(= skaityti laikraščius, laikraščių skaityti).
Vart.: Ragink prie
stalo (sėstis, slinktis, valgyti, vaišintis).
raitūzai n. svet.
pėdkelnės (jei su kojinėmis).
randasi žr.
rastis.
raskladuška,
raskladuškė n. svet. glaustinė,
suglaudžiamoji, sudedamoji
(lovelė).
rasoda n. svet. (daržovių)
pasodai, daigai.
rasodni(n)kas,
rasodnykas n. svet.
pasodai, daigynas.
rasti nevart. r.:
1. manyti: Teismas randa (= mano, yra
įsitikinės), kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas;
2. suprasti, įsitikinti:
Jis rado (= suprato,
įsitikino, padarė išvadą),
kad darbininkai juo nepasitiki;
rasti pritaikymą
geriau būti (pri)taikomam: Tie metodai jau
randa pritaikymą (=
taikomi) praktikoje;
rasti vietos
geriau pasitaikyti: Pas mus dar randa vietos netvarka
(=
dar yra netvarkos, pasitaiko netvarkos). Čia randa
vietos ir abejingumas (=
pasitaiko ir abejingumo).
Vart.: Radau pamestą
daiktą. Radom grybų. Rasite svečių. Negaliu rasti vietos
atsisėsti. Nerandu niekur paguodos. Neradome bendros kalbos.
rastis nevart. r.
būti: Kur jis galėtų rastis (= būti)? Ar čia
randiesi (= esi)? Mes randamės (= esame)
kieme (Mes kieme). Skundų knyga randasi kasoje
(= kasoje, yra kasoje). Kur randasi (=
yra)
Cvirkos gatvė
(Kur Cvirkos gatvė)? Vilnius randasi
(= yra, stovi) prie Neries. Kur tuo metu radosi
(= buvo, gyveno, dirbo) tavo brolis?
rastis pas save n.
vert. būti savo kabinete: Direktorius dabar randasi pas
save (= savo kabinete, yra (sėdi) savo
kabinete);
rastis (tam
tikrame) būvyje (atostogose, būklėje, santykiuose...)
n. vert. būti kokiam, ką veikti: Viršininkas dabar randasi
atostogose (= atostogauja). Ligonis šiuo metu
randasi grėsmingoj būklėj (= Šiuo metu ligonio būklė
sunki, grėsminga). Su skyriaus vedėju jis randasi
įtemptuose santykiuos (= Jo santykiai su skyriaus vedėju
įtempti). Žr. vietininkas.
Vart. kalbant ne apie
buvimą, o apie atsiradimą: Tuoj uogų pradės rastis. Po
lietaus daug grybų randasi (atsiranda). Iš kur tų musių
tiek rados (atsirado)? Iš kur tu čia radaisi
(atkeliavai, išdygai)? Kas rados (atsitiko,
nutiko) vaikui, kad serga? Pagaliau ir jis radosi sveikas
(pasidarė sveikas, pasveiko, sutvirtėjo).
rašymo priemonė
geriau rašiklis (turint galvoje konkretų pieštuką,
tušinuką, plunksnakotį, parkerį ar kitokį rašymo įnagį):
Paskolink kokią rašymo priemonę (= kokį
rašiklį).
Vart.: Vaikų namų
direktorė nesirūpina rašymo priemonėmis (rašikliais,
popierium ...).
rašyti pas ką nevart. r. rašyti kam: Ji žada rašyti (r. skųstis)
pas patį ministrą (= pačiam ministrui). Žr. pas.
Vart.: Pratimą
žadu rašyti nuėjęs pas draugą.
rašytojinis n.
dirbt. rašytojo, rašytojų: Rašytojinis (= Rašytojo) darbas
nėra lengvas. Apie tai daug kalbėta rašytojinėje (=
literatūrinėje, rašytojų) spaudoje. Į rašytojines (=
rašytojų) organizacijas atėjo gabaus jaunimo. Žr. -inis.
ratas kai kur
geriau būrys, grupė: Jis plėtė savo pažįstamų ratą (=
būrį). Štai koks klausimų, problemų ratas (=
kiek klausimų, problemų);
platus ratas vert.
kai kur geriau daug, didelis būrys, didelė grupė: Taip buvo
demaskuotas platus nusikaltėlių ratas (= didelė
nusikaltėlių grupė, daugumas tos grupės nusikaltėlių).
Pranešėjas lietė platų klausimų ratą (= daug,
nemaža klausimų). Veiklos sritį galima rinktis iš plataus
rato (= iš daug, daugelio) profesijų;
siauras ratas vert.
kai kur geriau maža, nedaug, mažas būrys, maža, nedidelė
grupė: Pirmūnų ratas kol kas siauras (= Pirmūnų
būrys kol kas mažas; Pirmūnų kol kas maža, nedaug).
Klausimus aptarsime siaurame rate (= uždarai,
patys vieni, be pašalinių, savo (nedidelėje)
grupėje).
Vart.: Sulūžo vežimo
ratas. Abu ratai tai mašinai netiks: vienas per platus, kitas
per siauras. Troleibusų ir autobusų ratas (apsisukimas).
Paukščiai sukasi ratu. Pirmenybės vyks trimis ratais
(etapais).
ratelis geriau nevart. r. būrelis:
Suorganizavome kelis meno saviveiklos ratelius (=
būrelius). Vaikai lanko piešimo ratelį
(=
būrelį).
Vart.: Susikibę
rankomis, žaidėme ratelį
(ėjome ratelio). Prašom į ratelio vidurį! Seniau
verpdavo rateliais. Nusmuko karučių ratelis.
razinka
razina, džiovinta vynuogė.
realinis geriau nevart. r. realus, blaivus, atitinkąs padėtį:
Realinė
(=
Reali, blaivi) vyriausybės politika jau davė vaisių. Žr.
-alinis.
Vart.: Realinė
mokykla.
reališkas n. dirbt.
realus: Reališkas (= Realus, blaivus)
požiūris turi imti viršų. Žr. -iškas.
rėdymas hibr. 1.
tvarkymas: Rėdymai (= Tvarkymai) ir parėdymai
(= patvarkymai) turi būti apgalvoti;
2. puošimas: Eglutės
rėdymas (= puošimas) tikras vaikų
džiaugsmas;
3. vilkimas, rengimas:
Vaiko rėdymas (= vilkimas, rengimas) mane sugaišino.
Žr. rėdyti.
rėdyti n. svet.
l. tvarkyti: Gerai, kai viskas išmintingai
rėdoma, surėdyta
(= tvarkoma, sutvarkyta);
2. puošti: Taip rėdo
(=
puošia) savo dukterį, kad na! Kada rėdysim (= puošim)
eglutę?
3. vilkti, rengti:
Vaikus reikia ir valgydinti, ir rėdyti (= (ap)vilkti,
(ap)rengti,
(ap)taisyti).
rėdytis n. svet.
1. rengtis, taisytis: Labai storai apsirėdei
(= apsirengei, apsitaisei, apsivilkai);
2. puoštis:
Ji mėgsta rėdytis
(= puoštis, gražiai taisytis, gražiai rengtis, gražiai,
prašmatniai vilkėti).
regionalinis
geriau regioninis: Buvo sudarytas regionalinis (=
regioninis)
planas. Žr. -alinis.
regimai priev. nevart. r. matyt, turbūt, tikriausiai: Svečių
jis regimai
(= matyt, turbūt, tikriausiai) nelaukė.
Vart.: Padėk
regimai
(t. y. matomai, kad
būtų galima matyti).
reikalas:
reikalas liečia n.
vert. kalbama apie...: Reikalas liečia
ne vien jaunimą
(= Kalbame, kalbama ne vien apie jaunimą; Kalba čia ne vien
apie jaunimą; Ne vien jaunimas čia dėtas, kaltas);
reikalas tame n.
vert. reikalas tas, esme ta, bėda ta, mat: Reikalas tame
(= Reikalas tas, bėda ta), kad jis tikriausiai
nesutiks. Žr.
vietininkas;
kame reikalas n.
vert. kas per reikalas?, koks reikalas?, kas yra?, kas
nutiko, atsitiko? Žr. vietininkas.
Vart.: Mieste turiu
reikalų.
Neranda reikalo teisintis. Be reikalo atskubėjai. Čia reikalų
vedėjas, o čia jo pavaduotojas.
reikalauti geriau nevart., kai veikėjas ne asmuo:
Žemė reikalauja tręšimo
(=
Žemei reikia tręšimo, trąšų; Žemę reikia tręšti; Žemė
reikalinga tręšimo; Žemė privalo tręšimo). Tas klausimas
dar reikalauja tyrinėjimo (= Tą klausimą dar
reikia, reikėtų, būtina tyrinėti; Tas klausimas dar turi būti,
privalo būti tyrinėjamas; Tas klausimas dar tyrinėtinas);
reikalauti pas ką
reikalauti iš ko: Okupantai reikalavo pas valstiečius (=
iš valstiečių) duoklės. Žr. pas.
Vart.: Reikalauju grąžinti
skolą. Žmonės reikalavo taikos, darbo. Įsiveržę pas jį plėšikai
reikalavo pinigų.
reikalavimas kai
kur geriau poreikis, reikmė: Kiekvieno žmogaus natūralūs
reikalavimai (= poreikiai, reikmės) butas,
maistas, drabužiai.
Vart.: Tas jo
reikalavimas mums atrodė
per griežtas. Laikykimės higienos reikalavimų.
reikalinga nevart. r. reikia:
Kurapkoms reikalinga (= reikia, reikėtų)
įrengti lesyklą. Jau reikalinga
(= reikia) mokėti už elektrą. Šias negeroves
reikalinga
(= reikia, būtina) šalinti.
Vart.: Mums viskas
reikalinga, kas naudinga. Kas reikalinga, to neišmetame.
reikia (reikėjo...)
būti kokiu n. vert. reikia (reikėjo...)
būti kokiam (geram, sąžiningam, darbštesniam,
susikaupusiam, giriamam...): Visiems reikia būti
pareigingais (= pareigingiems). Pasitaiko gyvenime
tokių minučių, kai reikia būti už save
stipresniu (=
stipresniam).
Žr. įnagininkas.
reisas spec.
kitur geriau žygis: Per parą melžėja padaro aštuonis reisus
(= žygius; aštuonis kartus suvaikščioja).
Vart.: Lėktuvo reisas
buvo tolimas. Kiek reisų sunkvežimiu vakar padarei (kiek
kartų suvažinėjai, sukorei)?
reisfederis
geriau braižiklis.
rei(s)feršliusas,
rai(s)feršliusas užtraukas,
užtrauktukas.
reismusas geriau
brėžtuvas.
reiškia nevart.
įterptiniu žodžiu: Reiškia
(= Vadinasi), tu neateisi? Reiškia
(= Taigi, vadinas(i), trumpai
sakant, žodžiu), jis mus apgavo. Reiškia
(= Taigi, vadinas(i), tuo būdu) šalies
politika kiek pasikeitė.
Vart.: Ką šis
žodis reiškia? Didvyriams žmonės reiškia pagarbą ir dėkingumą.
rekordą pastatyti
n. vert. pasiekti rekordą. Žr. pastatyti.
rekordiniai priev.
rekordiškai: Bilietai buvo išpirkti per rekordiniai (=
rekordiškai, labai, nepaprastai) trumpą laiką. Žr. -iniai.
remarkė n. dirbt.
remarka, pastaba, prierašas.
remiantis virš
išdėstytu n. vert. remiantis tuo, kas išdėstyta; tuo
remdamasis; todėl: Remiantis virš išdėstytu (= Remiantis
tuo, kas išdėstyta; Tuo remiantis; Todėl) galima daryti
svarbią išvadą. Remiantis virš išdėstytu (= Remdamasis
tuo, kas išdėstyta; Tuo remdamasis; Todėl) įsakau visiems
registruoti medžioklinius šautuvus. Žr. virš, giminė.
remontas nevart.
r. taisymas (jei objektas smulkus arba gedimas nedidelis):
Priimame remontui (= Priimame taisyti; Taisome)
fotoaparatus. Laikrodžių remontas (= Taisome laikrodžius).
Laikrodžių remonto dirbtuvė (= Laikrodžių taisykla).
Minkštų baldų remonto dirbtuvė (= Minkštų baldų taisykla).
Remonto gamykla (= Taisykla; remonto įmonė). Plg. dirbtuvė.
Vart., jei kalbama apie
stambius objektus: Namų
remontas. Mašinų remontas. Mechanizmų remonto cechas.
Automobilių remonto įmonė.
remontinis prieauglis
n. vert.
pakaitinis, veislinis (bandos)
prieauglis.
remontuoti(s) nevart. r. taisyti(s) (jei objektas smulkus arba gedimas
nedidelis): Laikrodį
atidaviau remontuoti
(= taisyti). Batus remontuosiuos
(= taisysiuos) pats;
remontuoti bandą
n. vert.
papildyti, atkurti (gyvulių)
bandą.
Vart.: Remontuosime
senus pastatus.
Reikės remontuoti traktorių, kombainą, kuliamąją.
rėmuose kai kur
geriau nevart. būdui nusakyti: Skaitome literatūrą programos
rėmuose (= pagal programą;
programoje nurodytą literatūrą).
Vart.: Naujuose rėmuose
žėrėjo stiklai.
retežis, retežėlis
n. svet. grandinė,
grandinėlė.
retušeris n. svet.
retušuotojas.
rezultate n. vert.
nevart. nusakyti: 1. priežasčiai: Nedarbo rezultate (=
Dėl nedarbo) atsiranda skurdas. To rezultate (=
Dėl to, todėl, to rezultatas, padarinys)
dideli nuostoliai;
2. būdui: Šiek tiek
gausi pavargti, bet rezultate (= galų
gale, vis dėlto, šiaip ar taip) tikslą pasieksi;
galutiniame rezultate
n. vert. galų gale, vis dėlto: Galutiniame rezultate
(= Galų gale, vis dėlto) jis nieko nelaimėjo. Žr. vietininkas.
rėžimas nevart.
r. režimas, tvarka: Laikykimės darbo dienos rėžimo (=
režimo,
tinkamos dienotvarkės). Diktatoriaus rėžimas
(= režimas) žlugo.
Vart.: Stiklo rėžimas
nelengvas darbas.
ribose geriau nevart. nusakyti: 1. vietai, plotui:
Rajono ribose (=
Rajone)
nebėra
nesukultūrintų žemių;
2. būdui: Temperatūra
čia svyruoja gana plačiose ribose (=
smarkiai svyruoja);
3. ypatybei arba kokybei:
Kraujospūdis normos ribose (= normalus;
beveik, maždaug normalus). Čia kiekvienas filmas turi
gana svarbius, tegu ir žanro ribose (= kad ir ribojamus
žanro), meninius
uždavinius.
Vart.:
Sklypų pakraščiuose,
pačiose jų ribose, buvo po keletą ežiaženklių.
ričagas, ričiagas
n. svet. svirtis, svirtelė.
ridisėlis, ridisiukas
hibr. ridikėlis.
riebalai:
kiaulienos riebalai
n. vert. (kiauliniai, kiaulės) taukai;
kulinariniai riebalai
n. vert. taukai.
riebalinis : riebalinė
kiaulė n. vert. lašininė (kiaulė).
riktas n. svet.
tvarka, eilė:
Viską daro pagal riktą
(= pagal tvarką, tvarkingai). Stokite į riktą
(= į eilę).
Vart. homonimas riktas
r. klaida, apsirikimas: Šiame žodyje yra
riktas.
rimtas geriau nevart. r. didelis, stambus, smarkus:
Audra padarė rimtų
(=
didelių, nemažų) nuostolių. Padarytos rimtos (=
didelės, stambios)
vadovavimo klaidos pakirto tos šalies ekonomiką. Aikštės
šeimininkai įveikė rimtą (=
didelį, atkaktų, smarkų)
pasipriešinimą ir laimėjo.
Vart.: Žmogus jis
rimtas. Nėra ko šaipytis iš rimto elgesio. Netrukdyk: darbas
rimtas (t. y. atsakingas, reikalaujantis dėmesio).
rinkė n. svet. 1.
lankainis, lankelis (puodui įstatyti);
2. virtinė, vėrinys
(riestainių, džiovintą grybų ...).
rinktis kam (tikslo
r.) rinktis į ką, ko: Renkamės posėdžiui (= į
posėdį, posėdžiauti). Liepta rinktis pasitarimui (=
į pasitarimą, pasitarti). Žr. naudininkas.
ripka svet.
geriau ritinis, skritė: Eisim ripkos (= ritinio, skritės)
mušti.
ryšy(je)
su n. vert. nevart. nusakyti: 1. priežasčiai: Ryšy su
potvyniu (= Dėl potvynio) sutriko susisiekimas.
Ryšyje su gripo epidemija (= Kadangi siaučia
gripas; Dėl gripo epidemijos) mokykla laikinai uždaryta;
2. būdui: Klausimai
nagrinėjami glaudžiame ryšyje su aktualiais uždaviniais (=
Klausimai siejami su aktualiais uždaviniais; nagrinėjami
nepamirštant aktualių uždavinių). Abu komitetai veikia
artimame ryšyje su vienas kitu (= artimai
bendradarbiauja; veikia palaikydami glaudžius ryšius). Žr. vietininkas.
ryšium su n.vert.
dėl: Daugelis nusikaltimų padaroma ryšium su girtavimu
(=
dėl
girtavimo, per girtavimą, girtaujant).
rišti(s) nevart.
r.: 1. spręsti: Teks rišti (= spręsti)
nelengvą klausimą. Čia rišamos (= sprendžiamos,
svarstomos, tyrinėjamos) aktualios problemos;
2. siekti (kalbant apie
abstrakčius dalykus): Jų
pažiūras riša
(= sieja) vienas svarbus bruožas. Šių kūrinių neriša
(= nesieja) nei veikėjai, nei siužetai. Šiedu
klausimai rišasi
(= siejasi);
geriau jungti: Tiltas
riša (= jungia) vieną miesto dalį su kita.
Statyboje plytos rišamos (= jungiamos) tam tikru
skiediniu. Neturime gerų rišančiųjų (= jungiamųjų)
medžiagų.
Vart.: Rišk siūlą. Rišu
arklį. Rišam rugius. Rišiuos naują skarelę. Reikės rišti knygą.
Mums kalba rišasi, jiems nesiriša.
ritmomelodika
dirbt. geriau ritmika
ir (bei) melodika: Dar nedaug tetyrinėta sakinių ritmomelodika (=
ritmika ir melodika). Žr. sudurtiniai žodžiai.
ritmomelodinis
dirbt. geriau
ritminis ir (bei)
melodinis. Žr. sudurtiniai žodžiai.
ryzas n. svet. 1.
skarmalas, skuduras: Duok kokį
ryzą
(= skarmalą, skudurą) grindims pašluostyti;
2. prastas drabužis:
Ko vaikščioji, apsivilkęs tokiais ryzais
(= prastais drabužiais,
skarmalais)?! Vaiko ryzelius
(= drabužėlius) praskalausiu.
ryžas
n. svet. 1. rausvai
geltonas, rusvas, rudas (apie daiktą);
2. rusvaplaukis, rudis
(apie žmogų).
rodyti
geriau nevart. su
daiktavardžiais, žyminčiais būseną: Jis rodė dideles
pastangas (= labai stengėsi, dėjo daug pastangų).
Vaikas viskam rodė abejingumą (= viskam buvo
abejingas, niekuo nesirūpino, nesidomėjo). Šis bėgikas
visada rodo gerą laiką
(=
Šio bėgiko
laikas visada geras).
Vart.: Šeimininkai svečiams
rodė kambarius. Laikrodis rodo šešias. Rodyk kelią. Rodau
pavyzdį. Rodyk mokėjimą, bet nerodyk pranašumo.
rogatka, ragatkė n.
svet. timpa.
rolė daug kur
geriau vaidmuo: Saviveiklininkai pasiskirstė roles (=
vaidmenis). Tam tikrą rolę (=
vaidmenį)
suvaidino ir opozicija.
rolikai n. svet.
ratukinės
pačiūžos.
rolikas n. svet.
skrituliukas, ritinėlis.
rubaškė, rubaška n.
svet. 1. marškiniai; 2. palaidinė; 3. spec.
gaubtuvas,
apgaubas.
rubčikas n. svet.
1. randelis, rumbelis; 2. (bato) rumbė.
rubilnikas spec.,
n. svet.
kirtiklis, kirstukas.
rubrika
||
antraštė, skyriaus pavadinimas, kartais skyrelis:
spausdinti po rubrika
n. vert. spausdinti su rubrika, su antrašte; spausdinti
skyrelyje: Tie visi straipsniai buvo išspausdinti po rubrika
(= su rubrika, su antrašte; skyrelyje) Branginkime
draugystę. Žr. po.
rūgoti(s) n. svet.
barti(s), keikti(s),
plūsti(s), murmėti, iškalbėti.
ruimas n. svet.
1. ertmė, tuštuma,
tarpas: Kalbos garsams susidaryti padeda ir nosies ruimas
(= ertmė, tuštuma);
2. (neužimta) vieta,
patalpa: Jų troboje daug ruimo (= vietos, patalpų).
rūkorius hibr.
geriau rūkytojas, rūkalius. Žr. -orius.
rundelis, randelis,
rendelis, rindelis n. svet. 1. kaistuvas; 2.
kaušas, (didysis)
samtis.
ruošti(s) geriau nevart. vietoj konkretaus veiksmažodžio:
Surinkęs medžiagą, aspirantas sėdo ruošti (=
rašyti) disertacijos. Žmona paruošė (=
išvirė) skanią sriubą. Paruošk (=
Paklok)
svečiui
lovą.
Vart.: Skuba ruoštis,
kad apsiruoščiau (t. y. apeičiau namų apyvoką), kol svečiai
neužgriuvo. Reikia ruoštis
(rengtis) į kelionę;
ruoštis prie ko
ruoštis kam: Jis ruošėsi tada prie egzaminų
(= ruošėsi egzaminams, mokėsi egzaminams, rengėsi laikyti
egzaminus).
Žr. prie.
rūpestis kuo, apie ką
n. vert. rūpinimasis kuo, rūpestis dėl ko: Jo kūryba kupina
rūpesčio liaudies likimu (= rūpinimosi, susirūpinimo
liaudies likimu, rūpesčio dėl liaudies likimo). Mus
jaudina vyriausybės rūpestis žmogumi (= rūpinimasis
žmogumi, rūpestis dėl žmogaus). Dabar svarbiausias
žemdirbių rūpestis apie derliaus nuėmimą (=
svarbiausias rūpestis derliaus nuėmimas;
labiausiai rūpi nuimti derlių, kaip laiku ir gerai nuimti
derlių; rūpinamasi dėl derliaus nuėmimo, derliaus nuėmimu).
rūpintis apie ką
rūpintis kuo: Reikia rūpintis ir apie vaikus (=
vaikais). Apie mane (= Manimi)
nesirūpink. Žr. apie.
rūpintis su
geriau rūpintis kuo; dėl ko: Rūpinamės su svečiais (=
svečiais). Su ateitimi
(= Dėl ateities)
per daug nesirūpink.
Žr. su.
rūšingumas spec.
geriau nevart. r. kokybė: Šieno rūšingumas (= kokybė,
gerumas) priklauso ir nuo išdžiovinimo.
Vart.: Gamykloms svarbu
produkcijos rūšingumo didinimas (t. y. kad produkcija turėtų
daug rūšių).
ružavas
n. svet. rožinis,
rožių spalvos, rausvas: Jo veidai ružavi (= rausvi, rožiniai).
Vilkis tą ružavą (= rožinę, rožių spalvos, rausvą)
suknelę. Žr. -avas.
ružavėti hibr.
rausti, rausvėti, darytis rožiniam.
|