|
Prieveiksmis
Prieveiksmis
būdingas visiems stiliams, tačiau kalbos raiškumui kelti
vartojamas tik šnekamojoje kalboje ir grožinėje literatūroje. Ne
visų prieveiksmių lyginamasis svoris stilistinių išraiškos
priemonių sistemoje vienodas.
Stilistiniu požiūriu
įdomūs prieveiksmiai, padaryti iš būdvardžių ar dalyvių. Tokiais
prieveiksmiais sukonkretinami veiksmažodžiai ir būdvardžiai:
Vienas balsas
pašaipiai nusijuokė.
... Dalia
mano, dalelė kaip miglota saulelė ...
raudulingai tebedainavo lietuviškos lygumos...
Nuo laužo ir
besileidžiančios saulės atšvaistų merginos kojos atrodė
juodai rudos.
Daugelis taip vartojamų
prieveiksmių galėtų būti laikomi epitetais, nes jie parodo
kalbamo veiksmo ar ypatybės vertinimą. Prieveiksmiais epitetais
dažnai ,,sugyvinama tikrovė, daiktai ar jos reiškiniai:
Ant lapų rasa
deimantinė drebėdama mirga bailiai.
Pilkom samanom
pasišiaušę krantai, ir pūsčioja vėjas piktai.
Išleidus prieveiksmius,
frazė nustotų sodrumo, susilpnėtų ar net visai išnyktų rašytojų
sukurtos prozopopėjos. Prieveiksmio reikšmė kalbos ekspresijai
itin ryški, kai juo reiškiamos kokios nors kalbančiojo emocijos:
Gatvės iššiepė iškabas,
begėdiškai margas ir godžias.
Visi šlagbaumai
rūsčiai nuleisti.
Rečiau tokia funkciją
atlieka iš neveikiamosios rūšies dalyvių padaryti prieveiksmiai:
Mes buvom ligi šiol
nusikalstamai kuklūs.
Čia pirmą kartą,
Bet jau gėriau
priklaupusi iš to sidabrinio dubenio
Miško vandenį
ir kankinamai mėlyną dangų
Seniai seniai, kai
buvau žole ar medžiu... (J. Dg.)
Prieveiksmio raiškumas
priklauso ir nuo jo loginio santykio su pažymimuoju žodžiu.
Raiškūs tautologiškai vartojami prieveiksmiai:
Šviesiai
švietė kaitri saulelė giedriam danguje, lanksmai čiulbėjo
paukšteliai Kindzio bajoro sode, kur triūsė jauna jo dukrelė
Meilužė...
Motina išvirė
bulvienės, labai baltai užbalintos, mažne viename
piene.
O
šiaip stuboje nieko daugiau nėra ir baisiai baisu!
Būdvardiniais
prieveiksmiais dažnai remiasi speciali stilistinės išraiškos
priemonė, vadinama gradacija, arba laipsniavimu:
Tai gražiai
žaliavo
Žalioji veja
Ištrypta, pageltus
Šiandien ji, deja.
O daržely rūtos
Žėlė da gražiau,
Šiandien jų čia niekam
Nebereikia jau. (L.
G.)
Didelis būdvardiniu
prieveiksmiu nusakomas ypatybės laipsnis kartais reiškiamas tam
tikromis etimologinėmis figūromis:
Žinojau, kad tą žodį
išgirsiu, tačiau pajutau, kad paraudau baisių
baisiausiai.
Lengvai
lengvutėliai siūbavo valtis, pasijudinant Grėtei ar Mikiui.
Iš kitų prieveiksmių
didesnę stilistinę reikšmę turi prieveiksmiai čia ir
ten. Savo funkcijomis jie labai panašūs į įvardžius.
Lygiagrečiai vartojamos ir tokios jų formos, kaip čionai,
tenai. Vengiant kartojimosi, jais nusakoma veiksmo vieta:
Ventės Rage
Žieduoja paukščius,
Spurdančius,
Baugščius.
Stebiu
Žiedavimo procedūrą.
Čia viskas man
primena
Metrikacijos biurą.
(Alg. B.)
Pagiry
girelės
Gelsvi lineliai,
Ten mano mergelė
Linelius rovė.
Kita tokių pasakymų
stilistinė ypatybė glaustumas: prieveiksmiai čia ir
ten dažnai atstoja ištisą žodžių grupę. Minėtieji
prieveiksmiai kartais tiesiogiai veiksmo vietos nenurodo, o tik
sustiprina įspūdį, kalbamą vietą pabrėžia:
Kad ėjau per dvarelį
Pro rūtelių darželį,
O
aš čia radau savo mergelę
Žaliam rūtų daržely.
(flk.)
Toje lankelėj,
Toje žalioje,
Ten mergytė
Šienelį grėbė.
Šitokie pasakymai turi
ryškų šnekamosios kalbos atspalvį. Tuose stiliuose, kur
ekspresija nereikalinga, jų nepasitaiko. Panašūs į aptartuosius
yra laiko prieveiksmiai tada ir kada. Palyginkime
pasakymus:
Sėdi ir rašai: įvyko
tai ir tai tenai, tada. Tas gimė, o tas mirė, šitas vedė.
O kada
buvai avelių piemenužėlė, jau dabar būsi mano jauna mergelė.
Apskritai, prieveiksmiai
kalbai teikia nemaža spalvingumo, padeda sustiprinti stilistinę
išraišką ir tiksliau bei aiškiau išreikšti mintis.
 |
