yra nelinksniuojama ir neasmenuojama kalbos dalis, kuri
paaiškina veiksmažodį arba būdvardį. Prieveiksmis žymi
veiksmo aplinkybę arba ypatybės ypatybę. Žodis prieveiksmis
sudarytas iš dviejų žodžių: prie ir veiksmas.
Šauniai, drąsiai, įkyriai, trumpai, skaudžiai, smagiai, aiškiai,
kruopščiai, puikiai, jaukiai
Prieveiksmiai atsako į
klausimus kaip? kada? kur? kiek? keliese? kodėl? Ir patys
prieveiksmių klausimai yra prieveiksmiai.
Dažniausiai prieveiksmiai
aiškina asmenuojamąsias ir neasmenuojamąsias veiksmažodžių
formas (šauniai pasidarbavo, narsiai kovodami), bet gali
aiškinti ir būdvardžius (labai skanus, tamsiai žalias),
kitus prieveiksmius (labai gerai, visai arti), kai
kuriuos daiktavardžius (pernai metais, visai vyras).
Sakiniuose prieveiksmiai
eina įvairiomis aplinkybėmis.
Prieveiksmių skyriai
Pagal reikšmę
prieveiksmiai skirstomi į šiuos skyrius:
Būdo prieveiksmiai
atsako į klausimus kaip? kokiu būdu? ir dažniausiai
aiškina įvairias veiksmažodžio formas rodo, kaip vyksta ar
atliekamas veiksmas.
Tiesiai, aiškiai,
palengva, staiga, įstrižai, galvotrūkčiais, iš lėto, be galo,
kitaip, visiškai...
Kiekybės
prieveiksmiai atsako į klausimus kiek? kiek kartų? keliese?
ir parodo ar nusako kiekį.
Daug, trissyk, gana,
dviese, keliese, užtektinai, tiek, šiek tiek...
Vietos
prieveiksmiai atsako į klausimus kur? iš kur? ir parodo
arba nurodo vietą.
Toli, kairėn,
netoliese, iš tolo, kur ne kur, namie, pasroviui, pakeliui,
pavėjui, ten, visur...
Laiko prieveiksmiai
atsako į klausimus kada? kuomet? kuriuo laiku? nuo kada? iki
kada? kelintą kartą? kaip dažnai? ir rodo veiksmo laiką.
Anuomet, anąkart,
kasdien, iš mažens, kada ne kada, niekada, tada, visada,
neilgam, nuolat, kada ne kada, nuo seno...
Priežasties
prieveiksmiais pasakome, kodėl, dėl kurios priežasties
vyksta veiksmas. Jų yra visai nedaug.
Dėl ko, kažkodėl,
tyčia, todėl, užtat, tyčiom, kažin kodėl...
Yra ir tokių prieveiksmių,
kuriems visai tinkamų klausimų nėra. Jie rodo veiksmo vietos,
būdo ar laiko kitimą, ėjimą kuria nors linkme ir todėl vadinami
linkmės prieveiksmiais.
Artyn,
tolyn, rudeniop, žemyn, vakarop, galop...
Kilmė ir daryba
Pagal kilmę prieveiksmiai
yra daiktavardiniai, būdvardiniai, skaitvardiniai, įvardiniai,
prieveiksminiai ir mišrios darybos.
Būdvardinių
prieveiksmių galima padaryti beveik iš kiekvieno
vienaskaitos naudininko pirmosios ir antrosios linksniuotės
būdvardžio atmetant -am ir pridedant -ai.
geras, gera-am +ai =
gerai
skanus, skani-am +ai =
skaniai
Pagal tą pačią taisyklę
daromi ir dalyviniai prieveiksmiai.
padūkęs, padūkusi-am
+ai = padūkusiai
deramas, deram-am + ai
= deramai
Iš trečiosios
linksniuotės būdvardžių prieveiksmiai taip nedaromi. Sakoma
ne protiniai atsilikęs, o protiškai atsilikęs.
Kita priesaga su kuria
galima daryti prieveiksmį beveik iš kiekvieno būdvardžio, yra
-yn.
plonas plonyn, kartus
kartyn...
Yra ir tokių būdvardinių
prieveiksmių, kurie neturi aiškios priesagos ir primena tam
tikrus linksnius (ypač įnagininką).
gyvenam geruoju,
žiūri baltom...
Daiktavardiniai
prieveiksmiai yra panašūs į daiktavardžius, bet skiriasi nuo
jų bent viena šių ypatybių:
a) neturi galūnės, pvz.:
daugel, vakar;
b) senovine, dabar
neįprasta galūne, pvz.: galop, rudeniop, namie, šalin (-op,
-ie, -in senovinės įvairių vietininkų galūnės);
c) daiktavardžiui
nebūdingu kamienu, pvz.: kūlvartom, pagaugais, strimgalviais;
d) platesne, bendresne
reikšme, pvz.: sėskis greta, stovi šalia,
susėdome priešais.
Be to, daiktavardinis
prieveiksmis negali turėti pažyminio.
Skaitvardiniai
prieveiksmiai primena skaitvardžių vietininką ir dauginį
skaitvardį, bet nederinami su daiktavardžiais.
dveja tiek,
keturiese...
Įvardiniai
prieveiksmiai ne paaiškina, o tik bendrais bruožais nusako
veiksmažodį ar būdvardį, pavaduoja gretimų sakinių žodžius.
Tikslesnė įvardinių prieveiksmių reikšmė dažniausiai ryškėja tik
iš ankstesnių sakinių.
šitaip, ten, tada,
kaip, taip, šitiek, tiek, kur, kiek, visaip, niekaip, niekur,
kažin kaip, kažkada, kai kada, kai kur, kur ne kur, kaip nors,
kur nors...
Nemažai yra ir mišrios
darybos prieveiksmių, padarytų iš dviejų skirtingų kalbos
dalių.
pernakt, kitąsyk,
tąsyk, trečiąkart, trissyk, penkissyk...
Tokie sudurtiniai
prieveiksmiai rašomi vienu žodžiu, bet išlaiko pirmuoju dėmeniu
einančio žodžio galūnę. Prie mišrios darybos prieveiksmių
priklauso ir sudėtiniai prieveiksmiai, susidedą iš prielinksnių
ir atskirai nevartojamų, panašių į daiktavardžius žodžių.
iš mažens, iš paniūrų,
iš tolo, be galo...
Prieveiksmių laipsniavimas
Būdvardiniai ir kai kurie
kiti prieveiksmiai gali būti laipsniuojami. Jie, kaip ir
būdvardžiai, turi nelyginamąjį (skaniai, aiškiai),
aukštesnįjį (skaniau, aiškiau) ir aukščiausiąjį
laipsnį (skaniausiai, aiškiausiai).
Gali jie turėti ir
aukštėlesnįjį laipsnį, padaromą su priesaga -ėliau (gerėliau,
gražėliau).