Lietuvių kalba ir literatūros istorija

Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

M. Mažvydas

Priešpaskutinio skiemens taisyklė

Kaitomų žodžių kirtis iš vieno skiemens į kitą šokinėja pagal tam tikras taisykles. Visiems kaitomiems žodžiams bendra yra vadinamoji priešpaskutinio skiemens taisyklė. Ji yra tokia: jei kaitomo žodžio priešpaskutinis kirčiuotas skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas, jo kirtis tam tikrose to žodžio formose būtinai šoka į galūnę. Pagal šią taisyklę kirtis nušoka:

a) į moteriškosios giminės vienaskaitos vardininko galūnę -a, pvz.: rankà (rañką), šakà (šãką), antrà (añtrą), kità (ktą), baigtà (bagtą), Astà (Ãstą), Loretà (Lorètą), Romà (Ròmą);

b) į vardažodžių daugiskaitos galininko galūnes, pvz.: pištas – pirštùs, rankà (rañką) – rankàs, ùpė – upès, aks (ãkį) – aks; añtras, antrà – antrùs, antràs; ktas, kità – kitùs, kitàs; bagtas, baigtà – baigtùs, baigtàs;

c) į vienaskaitos įnagininko galūnes -a, -e, -u, pvz.: rankà – su rankà, ùpė – upè; añtras, antrà – antrù, antrà; ktas, kità – kitù, kità, bagtas, baigtà – baigtù, baigtà; Astà (Ãstą) – Astà, Loretà (Lorètą) – Loretà, Romà (Ròmą) – Romà;

d) į vietininko galūnę -e, pvz.: rãštas – raštè, bùtas – butè, kabinètas – kabinetè, Skuõdas – Skuodè, Brèstas – Brestè, Maròkas – Marokè;

e) į veiksmažodžių esamojo ir būtojo kartinio laiko vienaskaitos I ir II asmens galūnes, pvz.: nẽša – nešù, neš; nẽšė – nešiaũ, neše; ena – einù, ein; jo – ėjaũ, ėja.