Priesagų -yti, -ija, -ijo rašyba
Priesagas -ija, -ijo
rašome esamojo ir būtojo kartinio laiko veiksmažodžiuose, kurių
bendraties priesaga yra -yti:
liudija, liudijo
(liudyti);
mūrija, mūrijo
(mūryti);
rūdija, rūdijo
(rūdyti).
|
Pagrindinės
veiksmažodžio formos |
Išvestinės
veiksmažodžio formos ir kitos kalbos dalys iš: |
|
bendraties (-y-) |
esamojo laiko
(-ij-) |
būtojo k. laiko
(-ij-) |
|
Liudyti, liudija,
liudijo |
liudydavo,
liudysiu, liudydavęs, liudysiąs, liudysianti, liudytų,
liudyk, liudydamas |
liudijąs,
liudijanti, liudijamas, liudijama, liudijant, teliudija |
liudijęs,
liudijusi, liudijus |
|
liudijimas |
Kiti šias priesagas turį
veiksmažodžiai:
Akyti, akija, akijo;
giedrytis, giedrijasi,
giedrijosi;
koryti, korija, korijo;
šaknyti, šaknija,
šaknijo;
vilnyti, vilnija,
vilnijo;
drunyti, drunija,
drunijo;
geltonyti, geltonija,
geltonijo;
kirmyti, kirmija,
kirmijo;
pelyti, pelija, pelijo;
trūnyti, trūnija,
trūnijo;
aikštytis, aikštijasi,
aikštijosi;
dalyti, dalija, dalijo;
gėdytis, gėdijasi,
gėdijosi;
ginčytis, ginčijasi,
ginčijosi;
kaulyti, kaulija,
kaulijo;
kontuzyti, kontuzija,
kontuzijo;
nuodyti, nuodija,
nuodijo;
skalyti, skalija,
skalijo;
vaidytis, vaidijasi,
vaidijosi.
Pastaba. Antrinių
veiksmažodžių, turinčių pagrindinėse formose -yti, -ija,
-ijo, nepainioti su pirminiais, kurie bendraties šaknyje
turi y: gyti, gyja, gijo; lyti, lyja, lijo; prigyti, prigyja,
prigijo; sulyti, sulyja, sulijo.
