2. Su ė
įsidėmėtinos šios priesagos:
-ėlis,-ėlė:
dobilėlis, pusbernėlis, jaunėlis, -ė, pavargėlis, -ė,
nedorėlis, -ė; lelijėlė, pagalvėlė, dilgėlė
(plg.
dilgėlynas);
-ytėlis, -e, -ytėlaitis, -ė: plonytėlis, -ė,
plonytėlaitis, -ė;
-utėlis, -ė, -utėlaitis, -ė: saldutėlis, -ė,
saldutėlaitis, -ė;
-ėlesnis, -ė: gerėlesnis, -ė, baltėlesnis, -ė;
-ėliau:
gerėliau, baltėliau;
-ėsis: džiūvėsis, griuvėsiai, pelėsis, puvėsiai.
Mažybinės priesagos -ėlis, -ėlė dedamos prie
daugiaskiemenių daiktavardžių (bijūnėlis : bijūnas,
pusmergėlė : pusmergė), o -elis, -elė prie
dviskiemenių (namelis : namas, mergelė : merga).
3.
ia
(po j a)
rašoma šiose priesagose:
-iai:
garsiai, skardžiai, naujai;
-iaip:
penkiaip, dvejaip;
-iant(-):
keliantis, -i, kelsiantis, -i, vejantis, -i, vysiantis,
-i; keliant, vejant, vysiant;
-iau:
aukščiau, garsiau, naujau; pusiau;
-iausias, -a, -iausiai: aukščiausias, -a, naujausias, -a;
aukščiausiai, naujausiai, daugiausiai, pirmiausiai
(greta
daugiausia, pirmiausia);
-iauti, -iauja, -iavo: keliauti, keliauja, keliavo;
-iava, -liava: ganiava, painiava, baudžiava; rinkliava.
Įsidėmėtina, kad po šaknies galo priebalsių t, d
priesagos pradžioje rašoma e (kotelis, baltesnis,
žarsteklis, liūdesys, juodekšnis), o po č, dž
rašoma ia (aukščiau, aukščiausias, gardžiai, baudžiava)
ir kad ta pati priesaga visais atvejais rašoma vienodai (jeigu
baltesnis, juodesnis, tai ir naujesnis, gražesnis,
tylesnis; jeigu gardžiai, gardžiau, tai ir
garsiai, garsiau). Taip galima patikrinti daugelio
priesagų rašymą su e arba ia.
4. Su
y
rašomos šios dažniau vartojamos priesagos:
-yba:
vaidyba, skyryba, lažybos;
-ybė:
lygybė, teisybė, daugybė, grožybė;
-yklas, -ykla: vystyklas, salyklas; čiuožykla, valgykla,
mokykla;
-yklė:
šaudyklė, taupyklė, svarstyklės, rodyklė
(plg.: jungiklis,
variklis);
-ylas, -yla: akylas, -a
(plg. akylus, -i),
ausylas, -a; barzdyla, čiupyla
(plg.: dkt. eržilas,
spragilas; vaidila);
-ylis, -ė: mažylis, kartylis, jaunylis, -ė
(plg.
dagilis);
-ymas:
klausymas
(:
klausyti, klauso),
mainymas, valgymas, mokymas, laikymasis, baltymas, juodymas,
karstymas, grendymas
(plg.:
klausimas, skystimas);
-ymė:
kiaurymė, laukymė, tuštymė, kietymė;
-ynas, -yna: pušynas, durpynas, knygynas, laivynas,
kaimynas, lazdynas; lentyna, šeimyna
(plg.: katinas, motina;
tekinas, -a);
-(t)ynė(s):
birbynė, avalynė, usnynė, tėvynė, žydrynė; kautynės,
varžytynės, varytynės
(ir
varžytinės, varytinės;
plg.: rinktinė,
išlaikytinis, -ė, auksinis, -ė);
-yn:
aukštyn, sveikyn, tolyn;
-yti:
valgyti, laužyti, vykdyti; dalyti
(bet
dalija, dalijo).
Žr. dar
priesagas
-ytėlis, -ė,
-ytėlaitis, -ė.
Daiktavardžiai, padaryti iš veiksmažodžių bendraties, turinčios
priesagą -yti, paprastai išlaiko priesaginį y:
mokytojas, liudytojas, laistytuvas, varžytynės, mąstysena.
5. Balse
i
prasideda šios dažnesnės priesagos:
-ijas, -ija: galvijas; draugija, girininkija;
-ija, -ijo: dalija, dalijo; kirmija, kirmijo
(bet dalyti, kirmyti)
(plg.
ryti, ryja; y
čia
priklauso šakniai, o ne priesagai);
-iklis:
jungiklis, saugiklis, skaitiklis, variklis, jauniklis
(plg. šaudyklė);
-ilas, -ila: eržilas, spragilas, bimbilas; vaidila
(plg. akylas, -a);
-ilis:
dagilis, vagilis, vandenilis
(plg.
mažylis);
-imas: klausimas
(:
klausti, klausia),
metimas, įgaliojimas, dalijimas, pylimas; apskritimas,
karštimas, šlapimas
(bet baltymas,
sūrymas);
-inas, -ina: avinas, žąsinas, vaikinas; stipinas,
auksinas; dulkinas, -a, purvinas, -a, tekinas, -a
(bet mėlynas, -a),
plg. ledinuotas (:
ledinas); mergina, motina
(plg.: beržynas, lentyna);
-(t)inis, -(t)inė: tekinis, krepšinis; medinis, -ė;
garsinis, -ė, lietinis, -ė, rašytinis, -ė; gimtinė, degtinė,
ligoninė, vaistinė
(plg.: kėlinys,
samdinys,
-ė);
-inys (-ė): vėrinys, ieškinys, kūrinys; tinginys, -ė,
mokinys, -ė, kalinys, -ė.
Žr. dar
priesagas
-itelis, -ė,
-itelaitis, -ė.
Daiktavardžiai, padaryti iš veiksmažodžių, kurių bendratis
baigiasi -yti(s), o esamajame ir būtajame
kartiniame laike priesagos nėra, turi priesagą -ymas,
pvz.: skaitymas (: skaityti, skaito, skaitė),
valgymas; bet lydimas ,,skynimas (: lydyti
,,skinti mišką dirvai), Visi kiti veiksmažodiniai
daiktavardžiai turi priesagą -imas, pvz.: bėgimas,
važiavimas, gadinimas, pažymėjimas, elgimasis, liudijimas (:
liudyti, -ija, -ijo).
6.
Įsidėmėtinos dar šios priesagos su
ū ir
u:
-(i)ūkas, (-ė): žaliūkas, -ė, stačiūkas, -ė, valiūkas,
-ė;
kojūkai
(plg.:
žaliukas, -ė, ratukas);
-(i)ūnas, -ė: didžiūnas, -ė, galiūnas, -ė, perėjūnas, -ė;
plg.:
šiaurūnėlis, -ė, raibūnėlis, -ė;
-(i)ūkštis, -(i)ūkštė: velniūkštis, vėjūkštis;
mergiūkštė;
-(i)ukas,
(-ė):
kalniukas,
pirščiukas, vėjukas; mažiukas, -ė, plonučiukas, -ė, juodukas,
-ė;
-uklas:
stebuklas
(bet pabūklas);
-ulys:
skaudulys, čiaudulys, ryšulys, nuobodulys;
-umas, -uma: trūkumas, tankumas; lyguma, žemuma;
-umynas:
tankumynas, žalumynai, margumynas;
-uras:
pumpuras, bumburas,
vyturas;
-uriuoti:
lūkuriuoti, vyturiuoti;
-utinis, -ė: viršutinis, -ė, galutinis, -ė, paskutinis,
-ė;
-tuvas, -tuvė: šautuvas, durtuvas; kartuvės, brauktuvė.
Priesagą -(i)ukas turi mažybiniai
daiktavardžiai ir būdvardžiai (vaikiukas, mažiukas, -ė),
o -(i)ūkas ne mažybiniai daiktavardžiai (žaliūkas,
pečiūkas). Po kietojo priebalsio esti tik priesaga
-ukas (batukas, akmenukas, atvirukas).
7. Priebalsių
samplaikos priesagose paprastai rašomos pagal tarimą. Jas sudaro
visi skardieji arba visi duslieji priebalsiai, taip pat duslieji
priebalsiai su skardžiaisiais l, m, n, r, v, kurie
niekada neduslėja ir neveikia prieš juos einančių dusliųjų
priebalsių.
-ykštis (vakarykštis), -iškis (vilniškis),
-ėstas (skanėstas), -štas (graibštas),
-styti (durstyti); -zganas (balzganas),
-zras (pūzras), -elga (vertelga),
-ingas (laimingas); -ykla (mokykla),
-okšnis (upokšnis), -snis (tūpsnis),
-šna (rukšna), -atvė (senatvė),
-svas (gelsvas), -smas (trenksmas),
-sra (sausra).
Tik priesaga
-sčias (gulsčias,
klūpsčias, kniūpsčias)
rašoma ne kaip tariama, o iš tradicijos
kaip pėsčias
(:
pėda), skiausčias
(: skiausti, skiautė),
kur s
priklauso šakniai.
Tarptautinių žodžių priesagos
(ar žodžių pabaigos)
1. Su ė:
-ėjas, -ėjus, -ėja: chorėjas, trachėjas, Odisėjas;
apogėjus, licėjus, trofėjus, žokėjus; bakalėja, orchidėja,
idėja, epopėja.
(Tai
vieninteliai atvejai, kai tarptautinių žodžių priešpaskutiniame
skiemenyje rašoma
ė.)
2. Su
e:
-elis, -elė: dyzelis, epitelis; artelė, flanelė,
karamelė, karuselė, akvarelė, violončelė;
-emas, -ema: haremas; chrizantema, egzema, fonema,
sistema;
-emija:
akademija, epidemija, polisemija;
-eras, -era: amperas, fužeras; afera, fanera, pantera;
-eris, -erė: eteris, kelneris, -ė, mikseris; etažerė,
bajaderė;
-erija:
bakterija, konditerija, parfumerija, galerija;
-etas, -etė: baletas, briketas, kotletas, komitetas,
autoritetas; cigaretė, estafetė, marionetė, pipetė;
-etika: energetika, kosmetika, genetika;
-ezė:
hipotezė, genezė, askezė.
3. Su
ia:
-iacija:
transliacija, apeliacija, asimiliacija;
-iantas:
simuliantas, spekuliantas;
-iaras, -iarus, -iarinis, -iarija: kapiliaras;
populiarus, reguliarus; poliarinis, veliarinis; kanceliarija,
maliarija;
-iatorius:
izoliatorius, akumuliatorius.
4. Su
i
ir y:
-inas:
aršinas, grafinas, tramplinas, krimplinas
(audinys);
-isas:
komisas, barbarisas, metisas, kulisai;
bet kumysas;
-izas, -izė: eskizas, devizas, kaprizas, karnizas,
servizas; analizė, hidrolizė, ekspertizė;
-ykas:
šašlykas, arykas
,,drėkinimo kanalas,
čaltykas
,,nenuskardyti ryžiai; bet
gvazdikas;
-yras, -yra: buksyras, fakyras, garnyras, jorkšyrai,
kefyras, punktyras, suvenyras, turnyras; rapyra, satyra;
bet baškiras;
plg.: inkštiras, pipiras;
-yvas, -yva: archyvas, motyvas; direktyva, iniciatyva,
ofenzyva;
-yvus: intensyvus, operatyvus, pasyvus, subjektyvus;
-yžius: anyžius, paralyžius (ir paraližas),
Paryžius.
5. Su
u
ir ū:
-udė:
amplitudė, altitudė;
-udija:
preliudija
(ir preliudas),
interliudija;
-unija: petunija, vikunija
(gyvūnas);
-urija:
dizurija, anurija, centurija, poliurija, bakteriurija;
-uzija:
iliuzija, aliuzija, fuzija, difuzija;
bet Prancūzija;
-ūnas, -ūna: harpūnas, kartūnas, mairūnas, taifūnas;
fortūna, karūna, lagūna;
bet komuna;
-ūras, -ūra: abažūras, kalambūras, kontūras, manikiūras,
tambūras, veliūras; aparatūra, brošiūra, cenzūra, diktatūra,
kengūra, skulptūra;
bet
purpuras, marmuras;
-ūzas, -ūza: arbūzas, konfūzas, kukurūzas, Sirakūzai;
medūza, Tulūza;
bet šliuzas, kliuzas.