Priedėlio skyryba
Priedėliu vadiname pažyminį, išreikštą
daiktavardžiu ir suderintą su pažymimuoju žodžiu bent linksniu.
Priedėlis gali eiti prieš pažymimąjį žodį ar po jo.
Skiriame
1. Vientisinis arba išplėstinis priedėlis,
einantis po pažymimojo žodžio, paprastai išskiriamas kableliais.
Patikriname pagal 4 sąlygas: 1) žodžių grupė ar
žodis turi atsakyti į pažyminio klausimą; 2) turi būti išreikšta
daiktavardžiu; 3) žodžių grupė arba žodis turi būti suderinti su
pažymimuoju žodžiu bent linksniu; 4) privalo eiti po pažymimojo
žodžio.
Mes, moksleiviai, turime atkakliai mokytis.
Vilija, mūsų upelių motutė, dugną tur aukso,
veidą kaip dangų.
Petras Gylys, Juozo sūnus, gerai baigė
aštuonias klases.
2. Kableliais atskiriame ar išskiriame
priedėlius, kurie eina po pažymimojo žodžio ir su juo jungiami
jungtukais bei jungiamaisiais žodžiais
arba, atseit, bent, būtent, daugiausia, dažniausiai, destis,
ypač, o ypač, kaip, labiausiai, pavarde, pravarde, tai yra (t.
y,), vardu.
Fonetiką, arba garsų mokslą, reikia gerai
mokėti.
Mūsų mokiniai, ypač aštuntokai, yra geri
slidininkai.
Abu Keduliai, o ypač senis, su įtaringu
nepasitenkinimu žiūri į Balsius.
Aplink jį, kaip žymiausią kaimo ūkininką,
susėdę kaimynai.
Ten gyvena žmogus, pavarde Gražulis.
3. Po jungiamojo žodžio prieš priedėlį
kablelis rašomas, kai jungiamasis žodis yra pavyzdžiui,
einantis kaip įterpinys.
Kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, šuo, stebina
savo prieraišumu.
4. Kai priedėlis su pažymimuoju žodžiu
jungiamas žodžiais pavyzdžiui, būtent, kaip antai ir po
jų eina vienarūšiai priedėliai, tai prieš jungiantį žodį rašome
kablelį, o po jo dvitaškį (priedėlis išskiriamas kableliais
kartu su jungiamuoju žodžiu).
Kai kurie paukščiai, būtent: šarkos, varnos,
žvirbliai, pelėdos ir kiti, lieka žiemoti mūsų krašte.
Vasarą turistai aplankė daug gražių Lietuvos
vietų, kaip antai: Palangą, Nidą, Rusnę, Ventės Ragą.
5. Prieš pažymimąjį žodį einantis priedėlis
atskiriamas kableliu, kai jis pažymi įvardį arba daiktavardį,
ryški pauzė.
Petras, jis nieko žmogus.
Net stambūs pelynai, ir tie glemba nuo
karščio.
Kaip žmogus, jis buvo labai įdomus.
Kaip profesorių, K. Būgą studentai gerbė ir
mylėjo.
6. Kai tapatumą reiškiantis vientisinis ar
išplėstinis priedėlis savo reikšme glaudžiai susijęs su
pažymimuoju žodžiu ir pabrėžiamas išskirtine intonacija, tarp jų
rašomas brūkšnys.
Tame ežerėlyje linmarkoje gyvenęs smakas.
Kartą levas žvėrių karalius susirgo
slogomis.
Ir aitvaras padangių žirgas atneš mane prie
tavo kojų.
7. Ypač pabrėžti pavieniai priedėliai
išskiriami brūkšneliais iš abiejų pusių.
Tardamas žodį Nemunas, pajunti mūsų Lietuvos
Nemuną, platų, vandeningą, rūstų.
8. Apibendrinamasis priedėlis, pažymintis
kelis pažymimuosius žodžius ir einantis po jų, išskiriamas
brūkšniais.
Algis, Petras ir Vytas trys energingi
jaunuoliai suorganizavo dramos būrelį.
9. Jeigu išplėstas priedėlis yra sakinio gale
ir tariamas pabrėžiamai, jis atskiriamas brūkšniu.
Į kiemą įjojo Šalteikių Šmitas kaimo
seniūnas.
Ir guodė motiną draugai berželiai tylūs.
10. Brūkšniais išskiriame daugianarius
priedėlius, einančius po pažymimojo žodžio, kai jie tariami
pabrėžiamai.
Žmonių vyrų, moterų ir paauglių priėjo
pilna Blažio gryčia.
Ir čia pagrindinis veikėjas didelių jausmų
ir stiprių aistrų žmogus žūva, savo paties vidinių galių
sunaikintas.
11. Skliausteliais išskiriamas po pažymimojo
žodžio einąs priedėlis tada, kai jo pažymimasis žodis yra
išreikštas įvardžiu.
Ji (panelė Banytė) šiais metais
tapo konkurso nugalėtoja.