Priebalsių rašymas
Priebalsių
supanašėjimas (asimiliacija)
Priebalsių rašyba, kaip ir
balsių, labai glaudžiai susijusi su tartimi. Rašančiajam
daugiausia problemų kyla dėl asimiliacijos ir j rašymo.
Didžiausias klaidų šaltinis teiginys, kad lietuvių kalboje
visais atvejais rašoma taip kaip tariama. Šį teiginį daugelis
vaikų išgirsta pradinėse klasėse, kai jų protas pats imliausias.
Dar priduriama: lietuvių kalba ne anglų. Toks mokymo metodas
labai ydingas. Netaisoma ir netaisyklinga vaikų tartis.
Kai asimiliacijoje
dalyvauja dusliųjų ir skardžiųjų priebalsių poros, dažniausiai
tariama taisyklingai, pvz.: degtukas, varžtas, stabtelėti,
žingsnis, srėbk, klysdavo, lipdyti, lyžtelėti. Bet žodžius
anksčiau, pėsčias, vabzdžiai, pavyzdžiai linkstama tarti
taip, kaip jie parašyti su s, z, o ne su š, ž.
Abu pučiamieji priebalsiai ypač blogai ištariami priešdėlių
iš-, už- sandūrose su kitomis morfemomis šaknimi,
sangrąžos dalelyte prasidedančiomis priebalsiais s, š, z, ž.
Du panašūs priebalsiai tariami turėtų susilieti: išsišoko,
išspaudė, užžėlė, užzyzė. Tačiau daugelis kalbos vartotojų
nenori tarti kai kurių žodžių taip, kaip reikalauja tarties
normos, pvz., išsidraikė, užsisvajojo. Jiems tai labai
neįprasta. Pastaruosiuose žodžiuose vietoj reikalaujamo s
dažniausiai tariamas tarpinis garsas tarp s ir š.
Matyt, dėl šitokio pučiamųjų priebalsių samplaikų tarimo vis
dažniau žodžiuose painiojami priešdėliai į- ir iš-,
einantys prieš sangrąžos dalelę: įsiminė, įsibėgėjo,
įsismagino, išsišakojo, išsiplėtė, išsipasakojo. Pasitaiko
veiksmažodžių, galinčių turėti abu šiuos priešdėlius, plg.:
įsiprašė išsiprašė, įsisuko išsisuko.
Jeigu minėtų priešdėlių opozicija šnekamojoje kalboje nėra
ryški, žodžius turėtų padėti skirti prasmė, kurios taip dažnai
nepaisoma. Priešdėlis iš- paprastai rodo veiksmo kryptį į
išorę, o į- -veiksmo kryptį į vidų: įšoko
iššoko. Padeda ir kontekstas:
O tu įsibėgėk ir šok
man gerklėn. Neprižiūrimi medžiai išsišokėjo, išsiraizgė.
Įsiprašysi ir tu vidun. Tik motinai ji išdrįso išsipasakoti.
Iš kitų rašybai
aktualesnių asimiliacijos atvejų vertėtų išskirti liepiamosios
nuosakos antrąjį asmenį: nenugrimzti, nezyzk, nuvežk,
palaužk, sugrįžk ir kt. panašios garsinės struktūros formas.
Darybos pamatas bendratis čia nedaug gali padėti, nes jai
pačiai būdinga asimiliacija (plg. nenugrimzti, nezyzti,
nuvežti, palaužti, sugrįžti). Tiesa, rašant bendratį
klystama mažiau negu liepiamąją nuosaką. Nustatyti autentišką
abiejų formų priebalsį padeda būtasis kartinis laikas. Panašių
problemų kelia ir tariamoji nuosaka: nenugrimztų, nezyztų,
nuvežtų, palaužtų, sugrįžtų.
Rašant įvairias
veiksmažodžio drumsti formas, gali klaidinti giminiški
vardažodžiai drumzlės, drumzlinas.
Norėtųsi atkreipti dėmesį
ir į rašybos variantus, turinčius skirtingo skardumo
priebalsius: kniūbsčias kniūpsčias,
stabtelėti staptelėti, švogžti švokšti
ir t. t. Dažniausiai tai garsažodinės prigimties žodžiai.
Priebalsio j rašymas tarptautiniuose žodžiuose
Pagal tarties reikalavimus
priebalsis j daugelyje tarptautinių žodžių tariamas, bet
nerašomas. Kaip ir asimiliacijos atveju, skiriasi šių žodžių
tartis ir rašyba: antikvariatas, čempionas, meridianas,
pianinas, pacientas, patriotas, variantas. Tačiau ne šie ar
kiti panašūs žodžiai kelia daugiausia problemų. Čia užtenka
suvokti, kad ij tiktai tariama, bet nerašoma naujuosiuose
skoliniuose, išskyrus du atvejus: šią garsų samplaiką įprasta
rašyti tarptautiniuose žodžiuose prieš lietuvišką priesagą,
pvz.: archajiškas, varijuoti, diferencijavimas. Ji taip
pat gana įprasta prieš tarptautinio žodžio galūnę: genijus,
kolekcija, provincija, radijas.
Tačiau moksleiviai,
studentai kai kuriuose tarptautiniuose žodžiuose, pvz.,
briliantas, biliardas, batalionas taria ne ij, bet
j. Ir ne tik taria, bet ir rašo. Žodžiuose batalionas
ir buljonas daugelis neįžvelgia jokio tarties skirtumo
abiejuose tariamas j. Pasiremti šių žodžių kilme ar jų
rašyba kitose kalbose taip pat neįmanoma, nes prancūzai rašo
bataillon, bauillon, lenkai batalion,
bulion, o rusai батальон,
бульон. Problemos dėl j rašymo nekiltų
suvienodinus šių žodžių rašybą.
Valstybinė lietuvių kalbos
komisija yra nurodžiusi kai kuriuos tarptautinius žodžius rašyti
ne taip, kaip jie pateikiami Dabartinės lietuvių kalbos
žodyne, pvz., šampinjonas, fjordas. O kalboje
labai dažno žodžio makiažas nerasite ne tik šiame, bet ir
daugelyje kitų žodynų.
|