Prašymas
Prašymas
įstaigai ar jos vadovui
rašomas raštas, kuriuo ko nors prašoma ar pageidaujama.
Prašymą dažniausiai rašo
atskiras asmuo, bet gali rašyti ir grupė žmonių (kolektyvas).
Dažniausiai rašomas paprastame lape. Įstaigos gali tam reikalui
parengti ir specialių blankų, kuriuose tai įstaigai paduodamus
prašymus (pavyzdžiui, leisti atostogų) rašo jos darbuotojai.
Prašymas būtinai turi turėti: antraštinę dalį, tekstą ir parašą
(parašus); teksto pabaigoje gali būti priedų sąrašas.
Antraštinė dalis išdėstoma
raštvedybos taisyklių nustatyta tvarka prašymo autorius
(prašytojas) ir jo gyvenamoji vieta viršuje, žodis
Prašymas, data ir vietovė žemiau. Paskutinis taisyklių
variantas pateikia pavyzdį, kur asmuo užrašytas vardininko
formomis, adresas pagal pašto taisykles: Antanas Jankauskas
/ V.Kudirkos g. 146 / 2015 Vilnius. Bet
antraštinę dalį galima išdėstyti sintaksiškai rišliu būdu ir
prašytoją rašyti kilmininko linksniu. Prašymą rašant savo
įstaigai, vietoj adreso rašomos pareigos, pvz.: Kalbos
tvarkytojos / Albinos Bernotienės / Prašymas. Prašymas
adresuojamas įstaigai, jos padaliniui ar jų vadovui. Adresatas
rašomas paprastu (ne siuntų adresavimo) būdu. Adresuojant
vadovui, rašomos pareigos (jas galima rašyti didžiąja raide),
pvz.: Vilniaus universiteto / Rektoriui. Rašyti vadovo
vardą ir pavardę netinka.
Prašymo tekstas paprastai
pradedamas veiksmažodžio prašyti esamojo laiko formomis
Prašau..., Prašome... Norint pabrėžti mandagumą,
vartojama tariamoji nuosaka: Prašyčiau..., Prašytume...
Jaustuko reikšmę įgijusi forma Prašom prašymams nelabai
tinka. Po prašomojo veiksmažodžio nusakomas pats prašymas, gali
būti dėstomi jo motyvai ar aplinkybės. Tai galima pasakyti
šalutiniu dėmeniu, prijungtu jungtukais nes, kadangi,
arba atskiru sakiniu. Prašymo priežastis ir aplinkybes galima
išdėstyti ir pačioje pradžioje ir tik po to pasakyti patį
prašymą. Prašymo tekstą galima baigti įvairiais papildomaisiais
ar paaiškinamaisiais sakiniais, pvz.: Esu baigęs...
(nurodoma mokykla ir specialybė);
Su nuostatais susipažinau.
Jei prie prašymo pridedama
priedų, teksto pabaigoje jie išvardijami. Išvardijamąją dalį
galima pradėti žodžiu Priedai arba pasakymu
Prie prašymo pridedu.
Prašymas pasirašomas
paprastuoju būdu (be pareigų nurodymo) ir parašomas prašytojo
prirašyti vardas ir pavardė.
Prašymų pavyzdžiai:
------------------------------------
(vardas, pavardė)
------------------------------------
(gyvenamoji vieta
------------------------------------
-------------------
-------------------
(adresatas)
-------------------
PRAŠYMAS
2004-05-15
--------------------
(vietovė)
Prašau (prašyčiau)
----------------------------------------------------------------
--------------------------------------------------------------------------------------------
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
(Parašas)
(Vardas, pavardė)
Pastaba. Po
pavardės rašomas kablelis, jeigu aiškinama, kas yra
prašytojas, koks jo statusas, pareigos.
Po pavardės
kablelio nereikia rašyti, jeigu nurodoma prašytojo
veiklos sritis, darbo vieta arba prašytojo gyvenamoji
vieta ar darbovietė.
Dokumentuose data
rašoma dviem būdais: skaitmenų grupėmis, pvz.,
2004-05-15, arba mišriuoju būdu, pvz., 2004 rugpjūčio 15
d.
Jeigu data rašoma
ne dokumente (laiške, sąsiuvinyje ir pan.), tai ją
galima rašyti dar kitaip: metus, mėnesį ir dieną
reiškiančias skaitmenų grupes skirti tarpeliais, pvz.,
2004 08 14. |
Jonas Babkauskas
Grybų g. 1224
LT-2051 Vilnius
Tel.
22 22 22
Vilniaus
Karoliniškių gimnazijos
Direktorei
PRAŠYMAS
2004-05-15
Vilnius
Prašyčiau priimti į Jūsų vadovaujamą mokyklą dirbti
mokytoju. Esu baigęs Vilniaus pedagoginį universitetą
humanitarinių mokslų magistro laipsniu. Turiu bendrojo
lavinimo mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros
mokytojo kvalifikaciją.
Priedai:
1. Magistro
diplomas (kopija).
2. Autobiografija.
(Parašas) Jonas Babkauskas
|
|