Polisindetonas sakinio dalių ar sakinių jungimas keliskart
kartojamu jungtuku ar kitomis gramatinėmis priemonėmis.
Ir vikri gi buvo Kaikario Veronika: ar tau vakaruškose,
ar tau pabarėj, ar gegužinėse, ar klojime
visur ji pirmutinė.
Tėvas su motina pirmutiniai keldavos anksti rytą, paskutiniai
eidavo gulti vėlų vakarą, o savo vaikams duodavo ilgiau ir
pamiegoti, ir prie darbų jų nemygdavo, ir geresnį
kąsnį jiems pakišdavo, ir labai rūpinosi jų sveikata.
Iš žemės
ir pilkas rugio grūdas,
ir mėlyna gėlė,
ir varputis, ir drūtas
sienojas, ir žolė
iš žemės. (E. M.)
Polisindetiškai jungiami ne tik sakiniai ar jų dalys taip
jungiamos ištisos pastraipos, pavyzdžiui, V. Krėvės padavime:
Ir toptelėjo galvon mintis, kuri kaip kirviu tvoskė jam
smegenysna ir giliai giliai įstrigo, kad tasai kareivis
pasiuntinys, kuris buvo nūnai jo tėvo dvare, tat gal tasai lenkų
šalies kunigaikštis, kuri Munia pamilusi.
Ir taip skaudžiai susopėjo Ilgiui širdį, jog sudejavo,
lyg sopulį atžeidęs, grąžino žirgą į Liškiavos šalį ir vijo,
kiek galėdamas.
Žirgas skrido kaip viesulas.
Ar patsai žūsiu, ar ji užmušiu, kai tik pavysiu!
Ir varė žirgą toliau. Žirgas stenėjo bėgdamas, šonai
nuputojo, žąslai krauju teškėjo, bet nieko nepaisė Ilgis, vieno
troškimo pagautas.
Vysiu, kad ir iki Liškiavos pilies...
Ir klupo žirgas, ir nupuolė Ilgis nuo žirgo, kai vakaras
temė girią. Ir puolė žirgas nuvarytas, ir vienas paliko Ilgis
tarpu girių, toli nuo žmonių, nuo jų būklių visai dienai kelio.
Jungtukai bei jungiamosios priemonės kartojami, norint pabrėžti
išvardijamuosius daiktus ar reiškinius:
Ir jovarų, ir pušų, ir beržų, ir
senojo ąžuolo nebėr.
Jais sulėtinama kalbos tėkmė, išryškinamas ritmiškas jos
bangavimas:
O kai jis atgal jojo, tai ir paukščiai linksmiau
čiulbėjo, ir giria gražiau šlamėjo, ir saulė
skaisčiau švietė, ir vėjelis švelniau pūtė...
Asindetonas sakinio dalių arba sakinių jungimas be jungtukų
bei kitų gramatinių jungiamųjų priemonių.
Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna! (A. B.)
Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia! (A.
B.)
Žemė kėlė žolę,
Žolė kėlė rasą,
Rasa kėlė pasagėlę,
Pasagėlė žirgą,
Pasagėlė žirgą.
Toks sakinio dalių bei sakinių jungimas daro kalba veržlią,
dinamišką, glaustą.
