Perifrazė, jos vieta sinonimikoje
Labai
svarbus sinonimikos papildymo būdas yra perifrazavimas, arba
perifrazės vartojimas. Jis tikrąjį daikto ar veiksmo vardą
nusako žodžių junginiu arba fraze, iškeliančia kurį esminį jų
požymį, pvz.: ausis klausos organas, ranka viršutinė
galūnė, apželti žole apaugti, sapnuoti matyti per miegą.
Vartojant šias pastarąsias perifrazes, sakoma:
Kapas dar neapžėlė, žole neapaugo.
Guli senas Brisius ir sapnuoja. Mato jisai per miegą antis,
kurias jo šeimininkas šaudo, o jisai iš vandens neša.
Užuot
sakius gimti, sudeginti, manau, perifrazuojama: ateiti
į pasaulį, išvysti pasaulį..., paleisti dūmais, paversti
pelenais..., (mano) galva rodo, pvz.:
Nepyk, Jurai: tu mūsų kaime pažangusis, daugiau už mane moki, o
mano galva kitaip rodo.
Dažnai perifrazuojami tikriniai vardai. Pavyzdžiui, vengiant
vardo kartojimo, ieškant raiškesnės frazės, norint iškelti bei
pabrėžti vieną ar kitą veikėjo bruožą ar požymį:
Baigdamas seminariją, būsimasis Maironis išdrįso įteikti A.
Baranauskui savo poemėlės Lietuva rankraštį,
gražiais ir iškilmingais žodžiais dedikuotą Anykščių
šilelio autoriui.
|