Paralelizmas simetriškai išdėstytos tapačios arba artimos
gramatinės sandaros konstrukcijos, atliekančios stilistinę
paskirtį.
Tu aras galingas, aš gulbė baltkrūtė. (S. N.)
Kraujas ne vanduo, širdis ne akmuo.
Sudėtinio sakinio dalis, prasidedanti įvardžiu aš, yra
visai tokios pat sandaros, kaip prasidedanti įvardžiu tu.
Tokios pat vienatipės yra ir kito sakinio dalys.
Paralelizmai esti reiškiami atskiromis sakinio .dalimis,
atskirais sakiniais, eilutėmis, posmais.
Ei, pūtė pūtė
Šiaurus vėjelis,
Ei, barė barė
Jaunas brolelis.
Nustojo pūtęs
Šiaurus vėjelis,
Nustojo baręs
Jaunas brolelis. (flk.)
Ši kalbos figūra žmogaus gyvenimą dažnai gretina su gamtos
reiškiniais ir, tarsi savotiškai palygindama, sukuria tam tikrą
nuotaiką.
Paralelizmų daug smulkiojoje tautosakoje:
Vilku nearsi, meška neakėsi.
Krūmai su ausimis, laukai su akimis.
Antitezė paralelizmo atvejis, kur nariai turi priešingą
reikšmę.
Iš žodžių Saliamonas, iš darbų avinas.
Saldžiai gersi, karčiai mokėsi.
Blogam ir danguje bloga, geram
ir pragare gera.
Darbas ne vargas, tinginystė
ne laimė.
Kontrastiškas reiškinių gretinimas stiprina įspūdį: priešybės
viena kitą labiau pabrėžia.
