Papildinys
Papildinys yra
antrininkė sakinio dalis, kuri atsako į klausimus ko? kam?
ką? kuo? Šie klausimai keliami iš
tarinio.
Negirk pradžios, girk pabaigą.
Ko negirk? pradžios.
Ką girk? pabaigą.
Lepinamam vaikui ragai dygsta.
Kam ragai dygsta? vaikui.
Brolis sakė teisybę.
Ką sakė? teisybę.
Tėvo žodžiai mus džiugina.
Ką džiugina? mus.
Paskui šalia išgirdau bekalbant.
Ką išgirdau? bekalbant.
Šaukštu proto
neįkrėsi.
Kuo neįkrėsi? šaukštu.
Ko neįkrėsi? proto.
Papildinys reiškiamas tomis pačiomis kalbos
dalimis kaip ir veiksnys dažniausiai daiktavardžiu ir
įvardžiu, taip pat daiktavardiškai vartojamu būdvardžiu
ir dalyviu, veiksmažodžio bendratimi ir padalyviu
(žr. lentelę).
|
Kuo reiškiamas |
Pavyzdžiai |
|
1. Daiktavardžio,
įvardžio ir kitų kalbos dalių:
a)
kilmininku |
Krūtinė prisipildė gervių klyksmo.
Šiluma kaulų nelaužo.
Čia kiškio tupėta.
Tu negąsdink manęs.
Žmonės gedėjo žuvusiųjų.
Baltas balto nesuteps.
Septyni vieno nelaukia |
|
b) naudininku |
Dideliam laivui plačių vandenų reikia.
Drąsumas
drąsumui nelygus.
Aš
tau parodysiu kelią.
Saulė
visiems šviečia.
Turtingam ir aitvaras neša.
Penktajam 1iepė palaukti. |
|
c) galininku |
Petras
suprato pavojų.
Dekite
laužą!
Aukštą visi pamato.
Leisk
mane arčiau prie ugnies. |
|
d) įnagininku |
Pirštu duonos neatrieksi.
Pažadais
sotus nebūsi.
Juo
galima pasitikėti. |
|
e) linksniais su
prielinksniais
|
Papasakok apie Suomiją.
Teisybė už saulę šviesesnė.
Su
pilvu nepasiginčysi.
Norėčiau pasikalbėti su tavimi. |
|
2. Veiksmažodžio
bendratimi |
Berniukui atnešė valgyti. |
|
3. Padalyviu |
Niekas
negirdėjo šaudant. |
Papildinys
gali būti reiškiamas ir ne vienu žodžiu:
Prie garažo radome būrį žmonių.
Mus visus įkurdino mokyklos bendrabutyje.
Ar tu matei kada žydint kaštoną?
Kai kalbama apie objekto dalį,
vartojamas ne galininkas, o
kilmininkas:
Martynai, duok
druskos (ne
druską).
Ignas daro
klaidų (ne
klaidas).
Įpilk pieno
(ne
pieną).
Įsidėmėtina, kad teigiamojo
sakinio vardininkas neigiamajame sakinyje virsta papildinio
kilmininku.
Plg.:
Yra vežimas šienui vežti. Nėra vežimo šienui vežti.
Buvo čia ir auklėtoja. Nebuvo čia
ir auklėtojos.
Buvo matyti dūmai.
Nebuvo matyti dūmų.
Galininkiniai
veiksmažodžiai, gavę neiginį, valdo kilmininką.
Plg.:
Mindaugas
skaito žurnalą. Mindaugas neskaito žurnalo.
Mes piešiame
saulę.
Mes nepiešiame saulės.
Po žodžių
kreiptis, skolintis, prašyti, klausti
nevartojami
papildiniai su prielinksniu
pas.
Todėl reikia sakyti ir rašyti
Aš kreipiausi į mokytoją
(o ne Aš kreipiausi pas
mokytoją); Rašalo pasiskolink iš draugo
(o ne pas draugą);
Vaikai prašė trenerio surengti varžybas
arba ...prašė trenerį...
(o
ne pas trenerį);
Jei nesupranti, klausk mokytojo
arba
...klausk mokytoją
(o ne pas mokytoją).
Pastaba. Jei
bendratis reiškia kito veikėjo veiksmą, ji eis papildiniu:
Pirmininkas įsakė pasilikti, o jei bendratis reiškia
to paties veikėjo kitą veiksmą, tai bendratis eis tikslo
aplinkybe: Išėjo sutikti svečių, tačiau jei du
veiksmažodžiai reiškia vieną to paties veikėjo veiksmą, jie abu
sudaro suvestinį tarinį: Jis nieko nemokėjo atsakyti
savo draugui.
