Palyginimas
Palyginimas dviejų
daiktų arba reiškinių gretinimas, paremtas kuriuo nors jų
panašumu:
Jis, kur reikia,
kurčias kaip sliekas, aklas kaip kurmis ir nebylys kaip
žuvis.
Pamūryje, pirmuose
suoluose, sėdi bažnyčios seniūnai, vietininkai ir kiti garbingi
senoliai. Dar vienas kitas ilgais plaukais, kurie balti kaip
žydinti pavasarį obelis, kaip sniegas vidury žiemos.
Palionis
apskritagalvis, su tankia juoda, kiek paširmusia čiupra, skubrus
ir nedidelis kaip kuosa, o Paliulionis liesas, smarkiai
praplikęs, ilgakojis ir ilganosis kaip gandras.
Palyginimai kuriami,
remiantis .tais pačiais panašumais, kaip ir metaforos: formos
bei išvaizdos, spalvos, garso, padėties, vertės, funkcijos ir
kt.
Formos bei išvaizdos
panašumas:
Štai briedkriaunis šis,
ant šalto preikalo kaltas,
Rodos, tikt žiūrėk, jau
nei išdilusi delčia
Ar kaip baisiai koks
nukumpęs vanago snapas. (K. D.)
Jūra buvo tamsiai
pilka, raudona prie horizonto, virš kurio kabojo milžiniški
debesys, lyg keistos pasakų pilys.
Spalvos panašumas:
Tėvas pasidarė juodas
kaip žemė, Napalys išblyškęs kaip kreida dešiniu skruostu ir
raudonas kaip žiburys kairiuoju.
Severja, dabar jau
marti, užrišo Mykoliukui pačią gražiąją juostą šaliką, žalią
žalią, geltonais raudonais kvietkais kaip Aužbikų pieva.
Garso panašumas:
Anilionis ne iš karto
sugavo artėjančio lėktuvo garsą, labiau panašų į uodo zirzimą,
negu į motoro ūžesį.
Požymio bei ypatybės
panašumas:
Tolumoj tėvynė mano
dunkso lyg pro debesį vilties žvaigždė.
Bet dviratis, lyg
neprajodytas arklys, nenorėjo pasiduot.
Kiaulės, labai rimtos
ir susirūpinusios, kucena nuo vienos trobos į kitą it šnipai
profesionalai kažką šniaukščia ir uosto...
Vertės panašumas:
Namuose pašarų nė šapo,
kiekvieną šiaudelį auksu sveriam, o jis varykimės!
Žinai:
Simas ne šapas. Matysi, vaike, per mykolines važiuoju
kaip ponas, a?
Šie pastarieji palyginimai
dažniausiai būna suhiperbolinti.
Įspūdžio panašumas:
Severja kaip šmėkla
pasirodė Šiukštų duryse.
Ta žinia apliejo
Pstrumskį tarytum šaltu vandeniu.
Iš tolo jis buvo
panašus į žmogų, kuris su basliu rankose nori užbėgti už akių
nevalyvam gyvuliui.
Dydžio bei gausumo
panašumas:
Susijaudino ir Blažys
su Juozuliu, ir abu sargybiniai, o čigonui per veidą ir juodą
barzdą rieda, tik rieda tokios didelės ir skaisčios ašaros,
tokios sultingos ir apvalios, kaip žirniai, kaip žirniai.
O tie Šimonių arkliai
katinukai, visai nepritinka prie to mandriojo vežimo.
Epitetai ir palyginimai
kalboje atlieka labai panašią funkciją kaip tikrieji tropai: jie
sakinį gyvina, daro įtaigesnį, vaizdingesnį.
Jų vartosenoje taip pat
reikia vengti dirbtinumo, per didelio sušablonėjimo bei
įmantravimo.