Palyginimas

Palyginimas – dviejų daiktų arba reiškinių gretinimas, paremtas kuriuo nors jų panašumu:

Jis, kur reikia,– kurčias kaip sliekas, aklas kaip kurmis ir nebylys kaip žuvis.

Pamūryje, pirmuose suoluose, sėdi bažnyčios seniūnai, vietininkai ir kiti garbingi senoliai. Dar vienas kitas ilgais plaukais, kurie balti kaip žydinti pavasarį obelis, kaip sniegas vidury žiemos.

Palionis apskritagalvis, su tankia juoda, kiek paširmusia čiupra, skubrus ir nedidelis kaip kuosa, o Paliulionis – liesas, smarkiai praplikęs, ilgakojis ir ilganosis kaip gandras.

Palyginimai kuriami, remiantis .tais pačiais panašumais, kaip ir metaforos: formos bei išvaizdos, spalvos, garso, padėties, vertės, funkcijos ir kt.

Formos bei išvaizdos panašumas:

Štai briedkriaunis šis, ant šalto preikalo kaltas,

Rodos, tikt žiūrėk, jau nei išdilusi delčia

Ar kaip baisiai koks nukumpęs vanago snapas. (K. D.)

Jūra buvo tamsiai pilka, raudona prie horizonto, virš kurio kabojo milžiniški debesys, lyg keistos pasakų pilys.

Spalvos panašumas:

Tėvas pasidarė juodas kaip žemė, Napalys – išblyškęs kaip kreida dešiniu skruostu ir raudonas kaip žiburys kairiuoju.

Severja, dabar jau marti, užrišo Mykoliukui pačią gražiąją juostą šaliką, žalią žalią, geltonais raudonais kvietkais kaip Aužbikų pieva.

Garso panašumas:

Anilionis ne iš karto sugavo artėjančio lėktuvo garsą, labiau panašų į uodo zirzimą, negu į motoro ūžesį.

Požymio bei ypatybės panašumas:

Tolumoj tėvynė mano dunkso – lyg pro debesį vilties žvaigždė.

Bet dviratis, lyg neprajodytas arklys, nenorėjo pasiduot.

Kiaulės, labai rimtos ir susirūpinusios, kucena nuo vienos trobos į kitą it šnipai profesionalai kažką šniaukščia ir uosto...

Vertės panašumas:

Namuose pašarų nė šapo, kiekvieną šiaudelį auksu sveriam, o jis – varykimės!

Žinai: Simas – ne šapas. Matysi, vaike, per mykolines važiuoju kaip ponas, a?

Šie pastarieji palyginimai dažniausiai būna suhiperbolinti.

Įspūdžio panašumas:

Severja kaip šmėkla pasirodė Šiukštų duryse.

Ta žinia apliejo Pstrumskį tarytum šaltu vandeniu.

Iš tolo jis buvo panašus į žmogų, kuris su basliu rankose nori užbėgti už akių nevalyvam gyvuliui.

Dydžio bei gausumo panašumas:

Susijaudino ir Blažys su Juozuliu, ir abu sargybiniai, o čigonui per veidą ir juodą barzdą rieda, tik rieda tokios didelės ir skaisčios ašaros, tokios sultingos ir apvalios, kaip žirniai, kaip žirniai.

O tie Šimonių arkliai – katinukai, visai nepritinka prie to mandriojo vežimo.

Epitetai ir palyginimai kalboje atlieka labai panašią funkciją kaip tikrieji tropai: jie sakinį gyvina, daro įtaigesnį, vaizdingesnį.

 Jų vartosenoje taip pat reikia vengti dirbtinumo, per didelio sušablonėjimo bei įmantravimo.