Nuosaka

Veiksmažodžių nuosakos gali būti vartojamos viena vietoje kitos. Toks vartojimas daro kalbą įtaigesnę, vaizdingesnę, gyvesnę.

1. Tiesioginė nuosaka vartojama vietoje tariamosios ir liepiamosios (reiškiamas įsakymas, liepimas).

Tegul visas pasaulis šauktų, jog jisai nebus geras pačiai, nieko nežiūrėsiu, nieko, kad tik imtų!

Štai tau trys kuodeliai linų. Suverpsi be verpstės ir išlenksi be lankčio.

2. Tariamoji nuosaka vartojama vietoje tiesioginės, liepiamosios ir geidžiamosios (su dalelyte kad).

Būtum brigadininkas, o samanomis kreiki.

Jurgel, tu miltų pilstyti padėtum.

Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų mano vargelį iš anytos vartelių!

3. Liepiamoji nuosaka vartojama vietoje tiesioginės, tariamosios ir kai kalbama apie būtinus, neišvengiamus, nuo kalbančiojo valios nepriklausomus veiksmus.

Nelįsk prie dervos – nebūsi dervotas.

Matau, kad niekis, taip bloga, kad nors bėk kur užsimerkęs...

Taigi dabar bylinėk su juom, taip ubagu tapęs.