Nosinių
balsių rašyba
žodžių šaknyse
1. Nosinės balsės
rašomos žodžių šaknyje prieš s,
kai ą, ę, į, ų
giminiškų žodžių šaknyse kaitaliojasi su
an, en, in, un.
Lįsti lindo,
skęsti skendo,
skųsti skundė,
galąsti galando,
gręsti
(gremžti, skusti; kasyti) grendė,
grįsti grindė,
ręsti rentė,
siųsti, siųstuvas
siuntė, išsigąsti,
gąsčioti, nuogąstauti,
išgąstis išsigando,
Kęstutis, kęsti
kentė, švęsti
šventė, spręsti
sprendė, žįsti
žindo, spęsti
spendė, sklęsti
sklendė, spįsti
(pradėti šviesti), spįsta spindo,
kąsti, kąsčioti,
kąsnoti, kąsniuoti,
kąsnis kando,
bręsti brendo,
blęsti
(maišyti, plakti) blendė,
męsti mentė (maišyti; ko nors ieškant, versti, jaukti),
blįsti (niauktis) blindo,
mįslė minti,
ląsta, ląstelė,
ląsteliena lindo,
pažįstamas pažinti.
Rašybą geriausiai tikrinti
pagal būtąjį kartinį laiką (ką veikė?). Esamajame laike gali
būti intarpas.
2. Nosinės balsės
ą, ę, į
rašomos žodžių šaknyje prieš
s, š, ž tada, kai
giminiškų žodžių šaknyse kaitaliojasi tarpusavyje.
Drįsti,
drąsa, drąsus,
drąsuolis, drąsiai
Grįžti,
grąža, grąžinti
(skolą), grįžimas, grįžčioti,
saulėgrąža, gręžti,
grąžtas, gręžinys,
gręžimas, Grįžulo
ratai, grįžtė, grįžtuvės,
sugrąžtai, atogrąža,
grįžulas, grąžyti
Tęsti, tįsti,
tįsčioti, tįstelėti,
tąsyti, tęsinys,
tąsus, tįsoti
(būti nusitęsusiam), ištįsėlis,
tįsalas, tąsa,
patąsa (bastūnas)
, tačiau
tysoti
(gulėti).
Mąstyti,
mįslė, mąstymas,
mąstytojas
Spręstuvai
(rėmai audeklui ištempti siuvinėjant), sprąstis
(lankelis drabužiui pakabinti, pakabas).
Rąžytis,
įsiręžti, rąžymasis,
rąžulys (ryt. rąžas)
Tręšti,
trąšos, tręšimas
Rąstas,
ręsti
Spąstai,
spęsti
Skląstis,
sklęsti
Brąsva,
bręsti,
bręslė
(paukštis, griežlė)
3. Nosinės
ą, ę
rašomos šių veiksmažodžių tik esamojo laiko
šaknyje; taip pat nosinės balsės rašomos ir išvestinių
veiksmažodžio formų esamajame laike.
Bąla, sąla,
šąla, gęsta,
tręšta
(pūva), šąšta, mąžta
(mažėja), glęžta
(vysta, silpsta), gvęra
(genda), tęžta
(šlampa; pasidaryti lepiam), žabąla
(anka), kręšta
(stingsta, džiūsta), nukąra
(ima karėti, nukamba), sučęžta
(ima čežėti), knęžta
(dūžta), sąra
(rudėja, skrenta), skąra
(dryksta), kęra
(lupasi), dvęra
(gvęra), žąla
(darosi žalias), klęra,
sušląma
(sušlamti, sušląma,
sušlamo;
bet sušlamėti, sušlama, sušlamėjo), sušnąra
(sušnarti, sušnąra,
sušnaro),
glęra,
kęžta
(skursta, sūsta), smąla
(smilksta),
dvęsta (gęsta).
4. Balsės
ą, ę, į
rašomos daiktavardžių ir iš jų išvestų žodžių šaknyse.
Jos ilgai tariamos tiek kirčiuotame, tiek ir nekirčiuotame
skiemenyje.
Ąsotis,
ąsa, beąsis,
dviąsis,
ąsoti (daryti
ąsas)
Ąžuolas,
ąžuolynas,
ąžuolinis
Įsčios (vidus).
Lęšis
(augalas; gaubtas stiklas), lęšiukas,
lęšienė (lęšių
sriuba)
Vąšas
(kablys), vąšelis, vąškaras
(kibiro lankas)
Žąsis,
žąsinas, žąsidė,
žąsiena
Žąslai
(įtaisas arkliui žaboti).
Pęslas
(penima kiaulė).
Tęvas
(laibas).
Gęšė
(pilkasis garnys).
Įsas (trumpas),
įsutė
(striukė).
Įsnauja (kiaulės taukai).
Kęsas
(kemsas), kęsynas, kęsuotas.
Brązgėti
(treškėti, kramsėti),
brązga,
brązgėjo
Brązginti
(barškinti, tarškinti), brązgina,
brązgino
Bl ązgėti
(bildėti), blązga,
blązgėjo...
Vąšuoti
(vakuoti; kabinti; godžiai
valgyti; mušti, lupti), vąšuoja,
vąšavo
Įsidėmėti.
1. Nosinių balsių
nerašome veiksmažodžių šaknyse, kai jų balsių kaitos eilėje yra
ė:
grasyti,
graso, gresia
grėsė;
draskyti,
drasko, dreskia
drėskė;
dvesia
dvėsė.
2. Šaknis
ryž-
visada rašoma su y:
ryžtas,
ryžtis, ryžtingas,
pasiryžęs...
3. Šaknies
mąst-
nepainioti su mast-:
mastas,
mastelis, Masčio
ežeras, mastyti (pinti, mesti
audeklui siūlus; eiti dideliais žingsniais).
4. Antros taisyklės
žodžių nepainioti su kitais žodžiais:
tesėti
(žodį, turėti jėgų dirbti), tysoti
(gulėti, būti išsitiesusiam), gražinti
(puošti), gryčia, įgrysta
(įgristi, įgriso), tyžta
(tižo), suyžta,
ražiena.
5. Šalia pirminių
veiksmažodžių kalboje vartojami giminingi mišrieji
veiksmažodžiai, tačiau esamojo laiko šaknies balsės skirtingos:
karoti, karo,
karojo (kyboti, kaboti, kabėti);
krešėti, kreša,
krešėjo (tirštėti, stingti);
kežėti, keža,
kežėjo (labai pamažu, skurdžiai, nusususiai augti);
težėti, teža,
težėjo (tižti, šlapti, varvėti).
6. Ketvirtos taisyklės
žodžių nepainioti su kitais žodžiais:
asla,
vaškas, žastas,
pažastis...
7. Įsidėmėti žodžius:
gryžtelėti
(nikstelėti),
grižas
(sausgėla), drastiškas
(greit ir stipriai
veikiantis, įžeidžiantis, užgaulingas), sulysti
(suliesėti), ražas
(šluota), slastai
(spąstai), sklastymas,
brasta,
balastas,
masalas,
žalas
(tamsiai rausvas galvijas).
|