|
 |
|
Nesutrumpėjusių junginių bei samplaikų rašymas
Nesutrumpėję žodžiai, tiek kaitomi, tiek nekaitomi, nors ir
artimai tarpusavyje susiję, net turintys vieno žodžio reikšmę,
paprastai rašomi skyrium, pvz.: a š
pats, daug maža, galų gale, kas diena, kas dieną, kas kitas,
šioks toks, visų pirma, kaip matai, kaip reikiant, kol kas, kuo
geriausias, maža kiek, tam tikras, ana kur, ar ne, aure kur, kad
kiek, kitaip kaip, ryt poryt, še kur, šiaip taip, šiek tiek, tik
tik, vos vos.
Dviem žodžiais rašomi
junginiai: visa apimantis, -i, visa matąs, -anti, visa žinąs,
-anti, visur esąs, -anti ir pan.
Kai kurie ir sveikų
žodžių junginiai yra tapę sudurtiniais žodžiais. Vienu žodžiu
rašomos įvardžių dviskaitos formos, sudarytos iš įvardinio
dėmens ir skaitvardžio du, dvi, pvz.:
anuodu, aniedvi, anųdviejų,
anie(m)dviem, ano(m)dviem; abudu,
abidvi; juodu, jiedvi, jųdviejų, jie(m)dviem, jo(m)dviem;
tuodu, tiedvi; vienudu; mudu, mudvi, mudviejų, mudviem; judu,
judvi, judviejų, judviem.
Bet: tie du
vyrai, tuos du vyrus (kai įvardis ir skaitvardis nesudaro
įvardžių dviskaitos formų).
Vienu žodžiu rašoma dalelytė tiktai, sudėta iš
dviejų žodžių (tik + tai).
Iš sudurtinių žodžių kasdien, šiandien, nūdien yra
susidarę tam tikri atgaliniai dariniai daiktavardžiai:
kasdiena, kasdienos, kasdienai, kasdieną...; šiandiena,
šiandienos, šiandienai, šiandieną... (plg. rytdiena,
rytdienos, rytdienai). Pvz.: Šitos kelnės
bus dar geros kasdienai. Kai šiandiena tamsi rytojum
gyveni. Šie daiktavardžiai skirtini nuo atitinkamų
prieveiksmiškai vartojamų žodžių junginių, plg.: Lyja vos ne
kas diena (kasdien); Kas dieną vis naujiena.
 |
|
|
