nabagas n. svet. – vargšas, vargeta: Nabagas (= Vargšas) tas mūsų kaimynas, juk jo viskas sudegė. Reikia priglausti, kurgi nabagė (= vargšė, vargeta) dėsis!

nabašninkas, nabašnykas, nabaštikas n. svet. – numirėlis, velionis: Nabašninkas (= Velionis) nieko nepaliko mirdamas. Naujuose kapuose maža dar tebėra nabašnykų (= numirėlių).

naboika, naboikė n. svet. – pakala (batų): Batų kulnai nunešioti – reikia naboikių (= pakalų).

nachalas n. svet. – akiplėša.

naje hibr. – 1. taip, žinoma: Naje (= Taip, žinoma), jis geras vaikas;

nakleika n. svet. – lipdukas: Lagamino dangtis apklijuotas nakleikomis (= lipdukais).

naktavoti hibr. – nakvoti, praleisti naktį, naktuoti: Kelias naktis teko pas kaimynus naktavoti (= nakvoti, praleisti naktį). Žr. -avoti.

naliesnykas n. svet. – lietinis, sklindis.

narai n. svet. – 1. gultai: Guli kaip kalinys ant narą (= gultų);

nariadas n. svet., žarg. – paskyra (į darbą, medžiagų gauti, bausmės atlikti): Išrašyk nariadą (= paskyrą) – važiuosiu trąšų.

natūralinis – geriau: 1. natūralus, nedirbtinis: natūralinis (= natūralusis) šilkas, natūralinės (= natūraliosios) pievos, trąšos. Žr. -alinis;

2. natūrinis: natūralinė (= natūrinė) nuotrauka.

natūralistas – nevart. r. „gamtininkas“: Jis labai mėgsta gamtą, bus geras natūralistas (= gamtininkas).

Vart.: Natūralistas nesugeba gamtos vaizdo meniškai apibendrinti.

natūralus – nevart., kalbant apie daržoves, vaisius (prekių etiketėse): ridikėliai natūralūs (= ridikėliai), pomidorai švieži, natūralūs (= švieži pomidorai), slyvos natūralios (= slyvos).

Vart.: natūrali kalba, natūrali kava, natūralios ribos.

naudingas dėl ko – naudingas kam: Čia dėl tavęs (= tau) naudingas straipsnis. Žr. dėl.

naudininkas – nevart.: 1. su veiksmaž. atitikti, kreipti, sutelkti dėmesį, linkti, pasitikėti, pasižiūrėti(s), prisitaikyti, taikstytis, tikėti, užjausti, viešpatauti... veiksmo objektui reikšti: Šie rezultatai atitinka literatūroje paskelbtiems duomenims (= paskelbtus duomenis). Šiandienos reikalavimams (= reikalavimus) atitinkantis metodas. Šiems ornamentams (= Šių ornamentų) atitikmenų yra verpstėse. Tas vaikas blogam elgesiui (= į blogą elgesį, blogai elgtis) nelinkęs. Reikia pasitikėti mokiniams (= mokiniais). Visi užjautėme Vitai (= Vitą). Reikia arčiau pasižiūrėti jų gyvenimui (= į jų gyvenimą). Negalima taikstytis tokiems faktams (= su tokiais faktais). Plg vart. 1;

2. laiko ribai reikšti: Lapkričio pirmai dienai (= Iki lapkričio pirmosios, pirmos dienos) darbą atliko visi ūkiai. Gegužės 15-ai dienai (= Iki gegužės 15-os dienos) buvo pasodinta 100 ha bulvių. Dvylikiai valandai (= Iki dvylikos, dvyliktos valandos) balsavo 35 % visų rinkėjų. Kiek išlaidų buvo mėnesio pradžiai (= iki mėnesio pradžios)? Pradžiai (= Pradžioje) sukurkime laužą. Ir pabaigai (= pabaigoje) apie orą. Plg. vart. 3;

3. po slinkties (judėjimo) veiksmažodžių tikslui reikšti: Komandos išėjo poilsiui (= poilsio), kai rezultatas buvo vienas nulis šeimininkų naudai. Atostogoms (= Atostogų, atostogauti) išvažiavo į Palangą. Atvyko oficialiam vizitui (= oficialaus vizito, su oficialiu vizitu). Susirinko posėdžiui (= į posėdį, posėdžiauti). Plg. vart. 4;

4. naud. su bendratimi tikslui ir paskirčiai reikšti po veiksmažodžio junginio su veiksmažodiniu daiktavardžiu, kai junginio reikšmė lygi tranzityvinio veiksmažodžio reikšmei: Gavo įpareigojimą karvių skaičiui didinti (= karvių skaičių didinti) . Priėmė nutarimą darbo našumui didinti (= didinti darbo našumą). Davė įsakymą tiltui statyti (= tiltą statyti). Plg. geriau nevart. 3 ir vart. 5;

5. nusakyti daiktui be jokios paskirties: Įvykdė metinę užduotį eksportui (= eksporto užduotį). Jis yra pasaulio čempionas 50 km distancijai (=50 km distancijos čempionas), Ten yra remonto bazė statybos mašinoms (= statybos mašinų remonto bazė). Patvirtinti Panevėžio miestui (= miesto) ribas. Plg. geriau nevart. 3;

7. būviui nusakyti (tarinio naud.), kur nėra nei pasakyto, nei numanomo daiktavardžio naudininko: Jo skrydis moko mus būti drąsiems (= drąsius). Plg. vart. 2;

geriau nevart.: 1. su žodžiais paklausa, polinkis, pomėgis, poreikis, nuostolis, kaina ir pan.: Paklausa žemės ūkio produkcijai (= Žemės ūkio produkcijos paklausa) yra didelė. Poreikis prekėms (= Prekių poreikis) dar ne visada patenkinamas. Patvirtintos kainos odiniams krepšiams (= odinių krepšių kainos). Susidarė nuostolis penkiems litams (= penkių litų nuostolis). Jis šykštus žodžiams (= žodžių). Plg. vart. 1;

2. reikšti laiko tarpui, nesusijusiam su paskirtimi: Kodėl pusvalandžiui (= pusvalandį) pavėlavai? Darbuojasi neatsipūsdamas nė valandėlei (= nė valandėlės). Pasigėrėkim valandėlei (= valandėlę) sportininko šuoliu. Plg. vart. 3;

3. daikto rūšiai (vardui, terminui) pavadinti: baldai poilsiui (= poilsio baldai), spintelės patalynei (= patalynės spintelės), tepalas batams (= batų tepalas), pasta dantims (= dantų pasta), lašai akims (= akių lašai), puodukai gėrimui (= geriamieji puodukai), pieštukai braižymui (= braižybiniai pieštukai), milteliai kepimui (= kepimo milteliai), audiniai paltams (= paltiniai audiniai), prekės turizmui ir poilsiui (= turizmo ir poilsio prekės). Naud. vart., kai reikia pabrėžti daikto paskirtį, o kilm. geriau parodo daikto rūšį, jo pavadinimą. Žr. vart. 4;

4. vietoj abstrakčios reikšmės veiksmažodinių daiktavardžių naud. tikslui su paskirtimi žymėti daug kur geriau bendratis: Daiktus palikti parduotuvėje saugojimui (= saugoti) draudžiama. Patalpų valymui (= Patalpoms valyti) panaudojama pietų pertrauka (patalpos valomos per pietų pertrauką). Namą atidavė naudojimui (= naudoti). Klausimas pateiktas svarstymui (= svarstyti). Gaminį grąžino perdirbimui (= perdirbti). Priimamos pataisymui (= taisyti) kojinės. Siunčiame protokolo išrašą jūsų žiniai ir vykdymui (= jums susipažinti ir vykdyti). Detektyvo priemaišos čia tarnaus siužetinės įtampos ugdymui (= siužetinei įtampai ugdyti).

Vart., reiškiant.: 1. tiesioginį ar netiesioginį veiksmo ar būsenos objektą: Vadovauja statybininkų brigadai. Rašo knygas jaunimui. Jis atstovavo mūsų grupei;

2. būvį beasmeniuose sakiniuose (su kitu naudininku sudaro vadinamąjį dvejybinį linksnį): Varžybų dalyviams reikia būti gerai pasiruošusiems. Reikėjo tau pirmam nueiti. Gera mylėti, bet dar geriau mylimam būti;

5. (su bendratimi) tikslą ir paskirtį po žodžių, reiškiančių bendraties veiksmo a) įrankį, priemonę: Nusipirkau dalgį šienui pjauti. Pasiimk lazdą šunims atsiginti;

c) įvairiai apibūdinamą konkretų daiktą: Pasidarė lentyną knygoms dėti. Urna balsams dėti. Ar turi šilto vandens šaukštams mazgoti?

objekto naud. || objekto kilm.: Meilė tėvynei (Tėvynės meilė) jam už viską brangiau. Neapykanta blogiui (Blogio neapykanta) kasdien vis didėja.

naudoti – nevart. kalbant apie valgį, vaistus, kalbos faktus: Valgiui naudojame (= vartojame) uogas, vaisius. Daugiausia žmonės naudoja (= geria, vartoja) karvių pieną. Gyvačių nuodai naudojami (= vartojami) kaip vaistas nuo daugelio ligų. Ligonė naudojo (= vartojo) įvairių antibiotikų. Vaikai mėgsta naudoti (= vartoti) nesuprantamus žodžius;

kai kur ir kitais atvejais geriau vartoti, taikyti ar kitas žodis: Šį instrumentą naudoja (= vartoja, šiuo instrumentu griežia) ne vienas ansamblis. Naudojami (= Taikomi, galioja) įvairūs nuostatai. Kokybė reguliuojama naudojant (= taikant) įvairius rodiklius. Skaičiavimui reikia naudoti šias plieno charakteristikas (= Skaičiuoti reikia pagal šias plieno charakteristikas).

Vart. r. „vartoti, patiriant kokią nors naudą iš kalbamojo dalyko, siekiant tuo efekto“: Gera galva ir blogą daiktą geram sunaudoja. Naudojame gamtos turtus. Kosminė erdvė turi būti naudojama tik taikiems tikslams.

naudotis – nevart. r. „turėti įtaką, reikšmę, autoritetą..., būti kuo nors“: Faraono žmona naudojosi didesne įtaka ir pagarba (= turėjo didesnę įtaką ir buvo labiau gerbiama). Jis naudojosi dideliu autoritetu draugų tarpe (= buvo draugų labai gerbiamas, turėjo didelį draugų autoritetą). Autoritetu galima ir naudotis, t. y. autoritetą panaudoti savo tikslams;

kartais geriau: 1. kitas veiksmažodis: Priekinėmis durimis nesinaudoti (= Pro priekines duris nelipti);

2. vienas įnagininkas (be naudotis): Naudojantis keitimo būdu (= Keitimo būdu) apskaičiuota, kad...

Vart.: Bepigu kito darbu naudotis. Naudokis tuo tarpu mano arkliu.

naudojimosi taisyklės – geriau taisyklės (be naudojimosi): Paplūdimių naudojimosi taisyklės (= Paplūdimių taisyklės).

naujai  – kai kur geriau neseniai, ką tik: Naujai (= Ką tikt neseniai) įrengta automatinė signalizacija. Naujai (= Neseniai, ką tik) išleista knyga. Naujai (= Neseniai, ką tik) paskirtas vedėjas. Naujai (= Neseniai, ką tik) apakęs žmogus.

Vart.: Namo stogas naujai dengtas. Viskas čia naujai atrodo. Naujai (iš naujo) išleista knyga. Naujai (iš naujo) apakęs žmogus.

naujamadiškas dirbt. – geriau naujamadis: Jis šiandien su naujamadiškais (= naujamadžiais, naujos mados) batais. Žr. -iškas.

ne baltais siūlais siūta – nevart. kaip frazeologizmas: Ir tai, kas pasakoma, turi būti ne baltais siūlais siūta (= ne prikišamai, ne pirštu nurodoma).

Vart.: Tamsaus palto sagos ne baltais siūlais siūtos;

kaip ne keista n. vert. – keista, labai keista, kad ir kaip keista, nors ir labai keista: Kaip ne keista (= Kad ir kaip keista, keista, labai keista), atsiranda ūkių, kurie visai abejingi... Ir tos frazės, kaip ne keista (= Kad ir kaip, nors ir labai keista, tos frazės) sulaukia atgarsio. Žr. kaip;

ne tai – nevart. r. „lyg ir... lyg ir, ne... ne“ (spėliojant): Ten ne tai žmogus, ne tai medis (= lyg ir žmogus, lyg ir medis) juoduoja. Žr. tai.

Vart.: Ne tai aš norėjau pasakyti.

2. šalutiniuose sakiniuose po jungtukų kol, iki, ligi, nurodant trunkančio veiksmo ribą: Tol liejo ant jo vandenį, kol jis nepavirto (= kol jis pavirto) ledu. Maišelis buvo palubėje, ligi oras jame neataušo (= ligi oras ataušo).

Vart. neigiamuose šalutiniuose sakiniuose (dažniausiai, kai ir pagrindinis sakinys yra neigiamas): Kur nesėta, ten ir neauga. Ko pats neišmanai, to ir kitam nepaaiškinsi. Žinau, kas tau nepatinka. Kol visi nesusirinks, nepradėsime susirinkimo. Kaip aš neverksiu: paklydusi esu.

neabejotinas || neabejojamas: neabejotinas (neabejojamas) įrodymas.

neakivaizdiniai priev. – neakivaizdiniu būdu, neakivaizdžiai: Aukštąją mokyklą baigė neakivaizdiniai (= neakivaizdiniu būdu, neakivaizdžiai). Žr. -iniai.

neapykanta prieš ką — neapykanta kam: Nė prieš vieną žmogų (= Nė vienam žmogui) neapykantos nejaučiu. Žr. prieš.

neapmokamos atostogos – geriau nemokamos atostogos. Žr. ap-.

neapsakytas – geriau neapsakomas: Neapsakytas (= Neapsakomas, begalinis) džiaugsmas. Neapsakytai (= Neapsakomai) gražus.

neapverčiami procesai n. vert. – negrįžtamieji procesai.

neatbūtinai – būtinai: Neatbūtinai (= Būtinai) ateik pats. Šiandien neatbūtinai (= būtinai) turiu anksčiau išeiti.

neatidėliotinas || neatidėliojamas: Neatidėliotinas (Neatidėliojamas) reikalas.

nebe- – nevart. neigiant veiksmą, kuris anksčiau nevyko: Kiekvienas žmogus turi ribas, kurių jis nebeperžengs (= neperžengs). Jis, matyt, teisus nebelaikydamas (= nelaikydamas) romano epiniu žanru (jis jo niekada nelaikė tuo žanru).

Vart. anksčiau vykusiam veiksmui paneigti: Kaimas jau nebemiegojo. Jau nebelaikome šuns.

neboti n. svet. – nepaisyti, nebijoti, nepabūgti: Jis nieko neboja (= nebijo, nepaiso). Nebodamas (= Nepaisydamas) silpnos sveikatos, jis daug dirbo.

nedaeiti 1. n. vert. – nesusigaudyti, nesuprasti, nesu(si)vokti, nesumesti: Man dar vis nedaeina (= neaišku, dar nesusigaudau, nesuprantu, nesumetu), apie ką jis čia šneka. Jam ilgai nedaėjo (= Jis ilgai nesuprato, nesuvokė), kaip ten viskas atsitiko;

2. hibr. – neprieiti, nenueiti: Nedaėjęs (= Nepriėjęs, nenuėjęs) iki vartų, sustojo. Žr. da-, neda-.

nedakepėlis hibr. – nesubrendėlis, kvaišelis, nei šioks, nei toks: Tas jų vaikas toks nedakepėlis (= nesubrendėlis, kvaišelis, nei šioks, nei toks). Žr. da-.

nedakepęs hibr. – kvaištelėjęs, sutrikęs, apsiblausęs: Ko vaikščioji toks lyg nedakepęs (= kvaištelėjęs, sutrikęs, apsiblausęs)? Žr. da-, neda-.

nedaleisti hibr. – neleisti (atsirasti, kilti, susidaryti): Nedaleisti prekių trūkumo (= Rūpintis, kad netrūktų prekių, neleisti susidaryti prekių trūkumui). Žr. da-, neda-.

nedamuštas – apsiblausęs, apsvaigęs, kvaištelėjęs, apdujęs: Tu šiandien lyg nedamuštas (= apsvaigęs, apsiblausęs, kvaištelėjęs, apdujęs). Žr. da-.

nedateklius hibr. – sunkumas, vargas, trūkumas, stoka, nepriteklius: Per karą teko išgyventi visokių ne dateklių (= sunkumų, vargų). Sandėlyje rastas medžiagų nedateklius (= trūkumas, stoka). Žr. da-.

neilgai prieš – nevart. r. „dar prieš, prieš prasidedant, prieš pat“: Neilgai prieš karo pradžią (= Dar prieš prasidedant karui, prieš pat karą) buvo nustatyta, kad... Neilgai prieš parodos atidarymą (= Prieš pat parodos atidarymą, prieš pat atidarant parodą) buvo sužinota. Žr. prieš.

Vart.: Neilgai prieš mane kalbėsi.

neina suprasti – neįmanoma suprasti.

neišpasakytas – geriau neapsakomas, nenusakomas, didžiulis: Adatų dūriai kelia neišpasakytą (= neapsakomą, nenusakomą) skausmą. Lyti nustojo, bet tamsybė neišpasakyta (= nenusakoma). Neišpasakytai (= Neapsakomai, labai) geras.

neišpulti – nevart. r. „netikti, nepriderėti“: Taip elgtis tau neišpuola (= netinka, nepridera). Žr. išpulti.

Vart.: Iš didelių batų neišpulsi.

nekalbant (apie ką nors) – geriau nė kalbos negali būti, ką jau kalbėti (ką nors priduriant ar įterpiant): Čia niekas nerūko, nekalbant jau apie alkoholio gėrimą (= o ką jau kalbėti apie alkoholio gėrimą, o apie alkoholio gėrimą nė kalbos negali būti).

Vart.: Ne vienam sunku iškęsti nekalbėjus apie darbą. Jam nekalbant, kiti nedrįso žodžio ištarti.

nekokybiškas kanc., spec. – kai kur geriau blogas, prastas: Nekokybiški (= Prasti, blogai pasiūti) batai. Ir po įspėjimo dirba nekokybiškai (= prastai, blogai). Žr. kokybiškas.

nekuris n. vert. – 1. kai kuris, kuris ne kuris, vienas kitas: Nekurie (= Kai kurie, kurie ne kurie, vienas kitas) nė namo nepareina. Be suspausto oro nekurie (= kai kurie) mechanizmai negalėjo dirbti;

2. Šioks toks, šiek tiek: Ligonis atgavo nekurį (= šiokį tokį) sugebėjimą formuluoti sakinius. Po nekurto laiko (= Po kiek laiko) jam pasidarė geriau.

nepalyginamai – geriau nepalyginti: Dabar nepalyginamai (= nepalyginti) geriau gyventi.

nepasiteisinti – geriau nevart. r. „netikti, neapsimokėti“: Priimtasis metodas nepasiteisina (= netinka, neapsimoka).

Vart.: Nepasiteisinsi, jeigu esi kaltas.

nepatenkinamai imtis priemonių – geriau nesiimti reikiamų priemonių: Rajone nepatenkinamai imamasi priemonių (= imamasi mažai priemonių) prieš brakonierius.

nepraeiti – nevart. r. „nepatikti, nemėgti“: Man tokie pietūs nepraeina (= nepatinka, nelenda, tokių pietų aš nemėgstu, negaliu valgyti, jie man netinka). Toks žmogus man nepraeina (= nepatinka, aš jo negaliu pakęsti).

Vart.: Jam ilgai nepraeina bloga nuolaika. Kasdien praeina pro paštą.

neprietelis, neprietelius n. svet. – priešas, nenaudėlis: To neprieteliaus (= nenaudėlio) nė matyti nenoriu.

Vart.: Neprileisk dūmų į trobą. Neprileidžia prie ligonio.

Vart.: Jo žodžiai manęs neramina. Kodėl tu neramini to vaiko?

nervuotas – geriau nervingas, pairusių nervų: Ji labai nervuota (= nervinga, pairusių nervų) moteris.

nervuotis – geriau nervintis: Pats nervuojiesi (= nerviniesi) ir kitus nervuoji (= nervini). Nesinervuok (= nesinervink)!

nesavalaikiai priev. – ne laiku: Nesavalaikiai (= Ne laiku, ne nustatytu laiku) pateikia duomenis. Žr. savalaikiai.

nesenai – nevart. r. „neseniai“: Jis čia gyvena nesenai (= neseniai). Žr. senai.

Vart.: Tu dar nesenai atrodai.

nesigauti – nevart. r. „neišeiti, nepavykti“: Futbolininkui smūgis nesigavo (= nepavyko, neišėjo). Be jos filmas nesigautų (= nepavyktų, neišeitų). Žr. gautis.

Vart.: Tie paršeliai po žiemos dar nesigauna (neatkunta).

nesvietiškas hibr. – nepaprastas, neapsakomas, nematytas: Nesvietiškas (= Nepaprastas, neapsakomas) to ežero gilumas.

nešinas ką – geriau kuo nešinas: Pareina vaikai nešini inkilus (= inkilais nešini, nešdamiesi inkilus). Žr. galininkas.

nešioti – nevart. r.: 1. „turėti“: Daugelis europiečių tą antigeną nešioja (= turi) savo eritrocituose;

2. „vadintis (kokiu nors) vardu, būti (kuo nors)“: Nešioti didvyrio vardą (= Vadintis didvyrio vardu) – didelė garbė. Šią pavardę mūsų klasėje nešiojo (= turėjo) trys mokiniai.

Vart.: Vėjas dulkes nešioja. Nešioja madingus drabužius.

nešti – nevart. r. „pradėti“: Rietenos nešė jėgų skaldymą (= skaldė, pradėjo skaldyti jėgas);

geriau „siųsti, perteikti“: Nervai neša (= siunčia, perteikia) į smegenis informaciją;

nešti atsakomybę n. vert. – atsakyti, būti atsakingam: Neša materialinę atsakomybe (= Materialiai atsako, yra materialiai atsakingi) už padarytą žalą. Ji neša atsakomybę (= atsako, yra atsakinga) už visą skyrių. Negaliu nešti atsakomybės (= neatsakau, negaliu atsakyti) dėl susidariusių trūkumų;

nešti pareigas, sargybą n. vert. – eiti pareigas, sargybą: Jis ne kartą nešė sargybinio pareigas (= ėjo sargybą, ėjo sargybinio pareigas).

Vart.: Nešti maišą, sniegą, medų. Bangos laivą nešė. Laimę neša.

netenka abejoti – nereikia abejoti, be abejonės. Žr. tekti.

netiesioginiai priev. – netiesiogiai: Nors ir netiesioginiai (= netiesiogiai), jam daug padėjo ekspedicija. Žr. -iniai.

netvarkingas – nevart. r. „nesutaisytas, nesuremontuotas, nesutvarkytas“: Netvarkingas (= Nesutaisytas, nesureguliuotas, nesutvarkytas) šito traktoriaus vairas.

Vart.: Netvarkingas žmogus, netvarkingas kambarys.

neužilgo n. vert. – netrukus, tuojau, greitai, veikiai, po kiek laiko: Neužilgo (= Netrukus, tuojau, greitai) aktorius išvyko į kitą šalį. Neužilgo (= Netrukus, greitai, po kiek laiko) sportininkas pakviečiamas į miesto rinktinę. Trumpai nutilo variklių gausmas, bet neužilgo (= greitai, tuojau) vėl pasirodė lėktuvai.

neužskaityti – neįskaityti: Kontrolinio darbo dėstytojas neužskaitė (= neįskaitė). Žr. už-.

neužtikrintai – daug kur geriau netvirtai, nedrąsiai: Aktorius komedijoje jautėsi neužtikrintai (= netvirtai, nedrąsiai). Žr. užtikrintai.

nevalia – nevart. r. „priespauda, prievarta, nelaisvė“: Sunki buvo baudžiauninkų buitis ponų nevalioje (= priespaudoje, vergijoje).

Vart.: Ožkų nevalia šaudyti. Nevalia ten eiti.

nevedusi – nevart. r. „netekėjusi“: Ji dar nevedusi (= netekėjusi). Žr. vesti.

nežiūrint ko – geriau nors ir..., kad ir..., nepaisant ko: Nežiūrint tariamo spalvų paprastumo (= Nors spalvos tariamai paprastos), salė atrodė iškilmingai. Nežiūrint susijaudinimo (= Nors ir susijaudinusi), ji viską suprato. Čia, nežiūrint gausios augalijos (= Nors čia ir gausi augalija), bebrai neįsikūrė. Nežiūrint to, jis (= Jis vis dėlto) sugrįžo.

Vart.: Galima gyventi ir nežiūrint filmų;

nežiūrint į tai n. vert. – nors ir..., kad ir...: Nežiūrint į tai, kad (= Nors ir, kad ir) parduotuvėje nelengvos darbo sąlygos, pardavėjos visada mandagios. Žr. padalyvis.

niekadėjas hibr. – nenaudėlis, piktadarys, niek(a)darys: Reikia niekadėjus (= nenaudėlius) sudrausti.

nieko gero, nieko blogo, nieko naujo || nieko gera, nieko bloga, nieko nauja. Žr. giminė.

nitas n. svet. – kniedė.

nituoti hibr. – kniedyti.

nopilninkas, nopielnykas n. svet. – dildė, brūžeklis, brūžiklis, brūžyklė, brūžas.

norka n. svet. – audinė.

normaliai – geriau nevart. r. „paprastai“: Jis normaliai (= paprastai) grįžta šiuo metu.

Vart.: Tas medis auga normaliai.

nosiaragis n. vert. – raganosis.

2. taip, taigi, žinoma, tikrai (atsakant į klausimą): Ten turbūt Jonas ateina? – Nu (= Taip, taigi, tikrai).

nu- – iš-, su- reiškiant veiksmą, nukreiptą ne tik į daikto paviršių, bet ir į jo vidų: Kiek paūgėję vaikai jau nuplauna (= suplauna, išplauna) indus. Žr. vart. 1; 

geriau: 1. be priešdėlio, kai reiškiame atskyrimą, atidalijimą nuo visumos, veiksmo kryptį tolyn ar žemyn ir svarbu veiksmo eiga, procesas, o ne pabaiga, jo rezultatas: Užsisegęs parašiutą, turėjau nušokti (= šokti) žemyn. Srovės nunešami (= nešami) organizmai patenka į tinklelį. Ėmė numažinti (= mažinti) pašaro normas. Žiūrėjo į nutolstantį (= tolstantį) tėvą. Plg. vart. l, žr. veikslai;

2. kitos šaknies žodis, reiškiant ko nors netekimą: nudruskinti (= pašalinti druską), nukenksminti (=  padaryti nekenksmingą), nuplaukinti (= pašalinti plaukus), nuriebalinti (= pašalinti riebalus), nuvandeninti (= pašalinti vandenį). Žr. vart. l, 2. Tokie veiksmaž. paprastai nevartojami be priešdėlio nu-.

Vart. reiškiant: 1. atskyrimą, atidalijimą nuo visumos, veiksmo kryptį žemyn ar tolyn, kai svarbu veiksmo pabaiga, jo rezultatas: Vieną šaką nulaužiau, kitą nukirtau. Vėjas nuplėšė skelbimą. Nuo kalno nusileidome rogutėmis;

2. veiksmo išplitimą paviršiuje: Sienas pirma nubaltino, paskui numargino. Kelią nubarstė smėliu;

nuda, nūdas n. svet. – 1. niežėjimas, susas: Nuda (= Niežėjimas) užpuolė: niežti visą kūną;

2. grasus, nuobodus žmogus, apsnūdėlis: Baisus nūdas (= Nuobodus, grasus žmogus) tas senis.

nugaristas n. dirbt. – plaukikas nugara.

nuimti – nevart. r.: 1. „atleisti iš kur nors, pašalinti iš kokio nors darbo“: Nuimti nuo pareigų (= Atleisti, pašalinti iš pareigų). Nutarė jį nuimti nuo pirmininkų (= atleisti, pašalinti iš pirmininkų, iš pirmininko pareigų). Nuimti vairuotoją (elektriką) nuo linijos (= Pašalinti, atšaukti iš linijos, neleisti dirbti linijoje);

2. „išbraukti, išrašyti, išregistruoti iš kur nors“. Nuimti nuo įskaitos (= Išbraukti, išrašyti, išregistruoti iš įskaitos). Klausimą nuimti nuo darbotvarkės (= išbraukti iš darbotvarkės);

3. „panaikinti, atšaukti, nutraukti, sustabdyti“: Nuimti bausmę (= Panaikinti bausmę). Nuimti protestą (= Atšaukti protestą). Nuimti premiją (= Atimti premiją, nebemokėti premijos). Studentui nuėmė stipendiją (= nusprendė nemokėti stipendijos, atėmė, nubraukė stipendiją). Nuimti apribojimus (= Panaikinti apribojimus). Karantinas nuimtas (= panaikintas). Nuimti nuo kontrolės (= Nutraukti kontrolę, baigti kontroliuoti). Nuimti mokesčius (= Atleisti nuo mokesčių, panaikinti mokesčius). Nuimti vaistus (= Nutraukti vaistų vartojimą, nebevartoti vaistų). Citramonas nuėmė galvos skausmą (= Išgėrus citramono, liovėsi skaudėti galvą). Gydytojas patarė hepariną laikinai nuimti (= nutraukti, sustabdyti, liautis vartojus, davus);

4. „sumažinti“: Nuimti (= Sumažinti) automobilio greitį.

Nevart. ir šių reikšmių veiksmažodžio nuimti vediniai nuėmimas, nuėmėjas;

nuimti mierą n. vert. – pamatuoti, išmatuoti, apmatuoti: Nuimk to daikto mierą (= Išmatuok, pamatuok tą daiktą).

Vart.: Nuėmė puodą nuo ugnies. Nuėmė pančius nuo kojų. Nuėmė jaučiui odą. Nuimti derlių.

nukenksminti – geriau padaryti nekenksmingą: Nukenksminti (= Padaryti nekenksmingą, pasterizuoti) pieną. Žr. nu-.

nukreipimas – nevart. r. „siuntimas, skyrimas“: Nukreipimas (= Siuntimas) į aukštąją mokyklą. Nukreipimas (= Siuntimas) į ligoninę. Dėl lėšų nukreipimo (= skyrimo) išlaidoms dengti. Žr. nukreipti.

nukreipti – nevart. r.: 1. „siųsti, skirti kur nors“: Jaunuoliai nukreipiami (= siunčiami) mokytis. Dokumentus nukreipti (= siųsti) į buhalteriją;

Vart.: Nukreipti akis. Nukreipti kalbą. Nukreipti nelaimę. 

numėsinti – geriau pašalinti mėsą, kaišti. Žr. nu-.

nuo kilm. priel. – nevart. reiškiant: 1. kieno nors atstovavimą kokiai nors šaliai ar kolektyvui: Dalyvavo sportininkų nuo (= iš) keturiasdešimt šalių. Nuo (= Iš) mūsų klasės sąskrydyje dalyvavo keli berniukai. Keli delegatai buvo išrinkti ir nuo (= iš) mūsų kolektyvo;

2. asmenį, iš kurio kas nors gaunama, atimama, vietą, iš kurios kas nors gaunama: Nuo jo (= Iš jo) nieko negausi. Išprašiau nuo draugo (= iš draugo). Nuo ko (= Iš ko) pasiskolinti pinigų? Ko nori nuo (= iš) manęs. Sniegas atima nuo (= iš) paukštelių maistą. Nuo (= Iš) tų plotų gauta daugiau produkcijos;

3. neveikiamosios rūšies veiksmo atlikėją: Būsi nuo žmonių (= žmonių) pagerbtas. Prisakyta nuo daktaro (= daktaro) sunkiai nedirbti;

4. šalinamąjį objektą: Nuvalyti gatvę nuo sniego (= sniegą nuo gatvės). Nuvalyti aikštes nuo lapų (= lapus nuo aikščių). Nusiplovė rankas nuo prakaito (= prakaitą nuo rankų, prakaituotas rankas);

nuo įskaitos nusiimti – išsibraukti, išsiregistruoti iš įskaitos. Žr. nusiimti;

nuo pareigų nuimti – atleisti iš pareigų. Žr. nuimti;

arti nuo ko – geriau arti ko: Daigynas buvo arti nuo sodo (= arti sodo);

atskaitymai nuo pelno – atskaitymai iš pelno;

kartas nuo karto – geriau kartkartėmis, kartkarčiais, retkarčiais;

laikas nuo laiko – geriau kartais, kartkartėmis, kartkarčiais, retkarčiais;

pralaimėjimas nuo ko – pralaimėjimas kam: Komanda patyrė pralaimėjimą nuo brazilų (= pralaimėjo brazilams).

Vart. reiškiant: l vietą, nuo kurios kas nors daroma, vyksta: Ateina nuo miško. Nukrito nuo stalo knyga. Gyvena toli nuo miško;

nuolat veikiantis – kai kur geriau nuolatinis: nuolat veikiantys (= nuolatiniai) pasitarimai, nuolat veikianti (= nuolatinė) ekspozicija, paroda.

nuolauža: indų nuolaužos – indų šukės: Kasinėjant rasta indų nuolaužų (= šukių).

nuosavas – nevart. r.: 1. „savo, savas“, kai nereiškia nuosavybės: Reikia vadinti nuosavu (= savo, jo) vardu. Galima įžiūrėti nuosavos (= savo) vertės pajautimą. Darbus atliko nuosavomis (= savo, savomis) jėgomis. Negalima pamiršti nuosavo (= savojo, pačios) konstrukcijos svorio;

2. „savitas“: Išreiškia nuosavą (= savitą) naują pasaulio suvokimą;

nuosava funkcija spec. – geriau tikrinė funkcija.

Vart.: Jis turi nuosavą namą.

nuostolis kam – geriau ko nuostolis: Buvo gautas nuostolis šimtams litų (= šimtų litų nuostolis). Žr. naudininkas.

nuotaika : nuotaikoje (būti) n. vert. – būti nusiteikusiam, būti (kokios nors) nuotaikos: Reikia visuomet būti geroje nuotaikoje (= geros nuotaikos, gerai nusiteikusiam). Jis šiandien ne nuotaikoje (= nenusiteikęs, blogai nusiteikęs). Žr. vietininkas.

nuplaukinti dirbt. – geriau pašalinti plaukus. Žr. nu-.

nuriebinti, nuriebalinti dirbt. – geriau pašalinti riebalus, suliesinti. Žr. nu-.

nurodyti į ką nors – nevart. kalbant apie abstraktų objektą: Nurodyti į trūkumus (= trūkumus). Nurodyti į kovos būtinumą (= Nurodyti kovos būtinumą, jog būtina kovoti).

Vart.: Jis man nurodė ne į tą pusę eiti. Niekas jam nenurodė, į ką kreiptis.

nusiimti – nevart. r. 1. „nusirengti, nusivilkti, nusiauti, nusisegti“: Sūnus nusiėmė (= nusivilko) kario uniformą. Nusiimti (= Nusiauti) batus. Nusiėmė (= Nusimovė) kelnes, kojines, pirštines, žiedą. Nusiėmė (= Nusijuosė) diržą. Nusiimk (= Nusisek) sijoną, laikrodį;

2. „išsibraukti, išsirašyti, išsiregistruoti iš kur nors“: Nusiimti nuo įskaitos (= Išsibraukti, išsirašyti iš įskaitos, išsiregistruoti);

3. „pasprukti, pabėgti, pasišalinti, išeiti“: Studentai nusiėmė nuo paskaitų (= pabėgo, paspruko, išėjo iš paskaitų). Nusiimti nuo (= Išeiti iš) darbo.

Vart.: Nusiėmė kepurę. Vaikai, nusiimkite stalą.

nusikalsti prieš ką – nusikalsti kam: Žmonės prieš vieni kitus (= vieni kitiems) nusikalsta. Žr. prieš.

nusikratyti kuo || nusikratyti ko.

nusimanyti kame – nusimanyti apie ką, išmanyti ką: Jis nusimano kalboje, matematikoje (= nusimano apie kalbą, apie matematiką, išmano kalbą, matematiką). Žr. vietininkas.

nusimatyti – būti numatomam: Jokio pagerėjimo nenusimato (= nenumatoma, nelaukiama, nematyti). Kokie darbai nusimato (= numatomi) kitais metais?

nusiplauti – nevart. r.: 1. „išsimaudyti visam“: Vieno nusiplovimo (= išsimaudymo) kaina (pirtyje) 5 Lt;

2. žarg. „greitai dingti, pranykti“: Dabar greitai nusiplauk (= dink, pranyk) iš čia!

Vart.: Nusiplaukite (nusimazgokite) rankas. Nusiplovė (nusiprausė) veidą, burną.

nuskirti – paskirti: Jam nuskirtas (= paskirtas) geras kambarys naujame name. Nuskyrė (= Paskyrė, išsiuntė) dirbti į rajoną.

nustatyti – kartais geriau rasti: Kasoje nustatytas (= rastas) pinigų trūkumas.

Vart.: Nustatė stalą valgiais. Nustato kainas. Teismas nustatė jo kaltumą.

nutarimas apie ką – nutarimas dėl ko: Išleistas nutarimas apie vandenų apsaugą (= dėl vandenų apsaugos). Žr. apie.

nutautėti – geriau nutausti: Vieni prūsai buvo išnaikinti, kiti nutautėjo (= nutauto).

nutikti su kuo – geriau nutikti kam: Tai gali nutikti su kiekvienu (= kiekvienam). Žr. su.

nuvandeninti dirbt. – geriau pašalinti vandenį, padaryti sausą. Žr. nu-.

nuvesti – kartais geriau nuleisti: Vanduo nuvedamas (= nuleidžiamas) vagomis iš lauko. Nuvedamasis (= Nuleidžiamasis) griovys. Drėgmės pertekliaus nuvedimas (= nuleidimas) dirvožemio paviršiumi. Žr. vesti.

Vart.: Nuvesti vaiką į mokyklą. Kur šis kelias mus nuves?

nužievinimo staklės n. dirbt. – žieves lupamosios, žievialupės staklės, žievialupė.

nužmoginimas dirbt. – geriau dehumanizavimas, (su)barbarinimas.

nužmoginti dirbt. – geriau dehumanizuoti, (su)barbarinti. Žr. nu-.