Morfeminė analizė
Morfeminė analizė
reikalauja išskaidyti žodį į morfemas, t. y. mažiausius
reikšminius vienetus. Vadinasi, analizuojant žodį morfemiškai,
svarbu išsiaiškinti, ar jis skaidomas į morfemas, ar
neskaidomas, ir jei skaidomas, kokios morfemos jį sudaro, kaip
jos pasiskirsčiusios. Morfemiškai skaidomais
laikomi tokie žodžiai, kurių atskiros morfemos, turinčios tą
pačią reikšmę, pasikartoja kituose žodžiuose. Skaidomas žodis
gretinamas ir su bendrašakniais žodžiais, ir su tais, kurie turi
tuos pačius darybos ar kaitybos afiksus. Pvz.: išvežimas
skaidomas į tokias morfemas: vež- šakninė morfema,
pasikartojanti žodžiuose vež-ti, vež-imas, vež-ikas,
važ-iuoti, iš- priešdėlis, su kuriuo gali būti sudaryta
daugybė priešdėlinių veiksmažodžių (iš-nešti, iš-vykti),
-im- priesaga, būdinga daugeliui lietuvių kalbos
daiktavardžių, pavadinančių veiksmą (draud-im-as, lėk-im-as).
Jokių abejonių nekelia išskyrimas ir kaitybos galūnės -as,
kuri šiuo atveju rodo vyriškosios giminės vienaskaitos
vardininką.
Visi kaitomieji lietuvių kalbos žodžiai yra morfemiškai
skaidomi, nes juose aiškiai galima išskirti kaitybos morfemas (mišk-as,
ger-as, vien-as, aug-a). Morfemiškai skaidomi ir kai
kurie nekaitomi žodžiai; juose galima išskirti kituose žodžiuose
pasitaikančias šaknines ir darybines morfemas (visur plg.
vis-as ir kit-ur, šitaip plg. šit-as ir
t-aip). Morfemiškai neskaidomais
vadinami tokie žodžiai, kuriuos sudaro viena morfema.
Sunkesnis uždavinys yra morfeminis kamieno skaidymas. Žodžio
kamienas laikytinas skaidomu tada, kai jo morfemos pasikartoja
kituose kamienuose. Toks kamieno skaidymas, kai jo atskiros
morfemos pasikartoja kituose kamienuose, turėdamos tas pačias
reikšmes ar atlikdamos tas pačias funkcijas, vadinamas
pilnuoju. Šitokio skaidumo kamienų morfeminė sudėtis gali
būti labai įvairi. Žodžio kamieną gali sudaryti: šaknis ir
priesaga (alksn-yn-as), šaknis ir dvi priesagos (plėš-ik-au-ti),
šaknis ir trys priesagos (penk-et-uk-inink-as),
priešdėlis ir šaknis (pa-mišk-ė), priešdėlis,
šaknis ir priesaga (per-vež-im-as), priešdėlis,
šaknis ir dvi priesagos (iš-aug-in-im-as),
priešdėlis, sangrąžinė morfema ir šaknis (iš-si-praus-ti),
priešdėlis, sangrąžinė morfema, šaknis ir priesaga (iš-si-praus-im-as),
dvi šaknys (juod-alksn-is), dvi šaknys ir
jungiamoji morfema (saul-ė-lyd-is), dvi šaknys ir
priesaga (žmog-žudž-iau-ti), dvi šaknys ir
dvi priesagos (nak-v-yn-pinig-iai), priešdėlis,
dvi šaknys ir jungiamoji morfema (iš-puv-a-žand-is),
priešdėlis, dvi šaknys ir priesaga (pa-laid-rank-ov-is),
priešdėlis, dvi šaknys, dvi priesagos ir jungiamoji morfema
(iš-vers-t-a-rank-ov-is), trys šaknys ir priesaga
(dvi-link-liež-uv-is) ir t. t.
Skaidomais kamienais laikomi ir tie, kurių viena morfema (ar
kelios) su ta pačia reikšme pasikartoja kituose žodžiuose, o
viena yra arba labai reta, arba visiškai unikali. Toks kamienų
skaidumas vadinamas daliniu. Unikali gali būti arba
šaknis, arba afiksas. Pavyzdžiui, žodžiuose ne-vėkš-1-a,
dilet-ant-as unikalios, kituose žodžiuose nerandamos, yra
šaknys, o žodžių berž-tv-a, merg-žn-a šaknys pasikartoja
giminiškuose žodžiuose, o priesagos yra unikalios. Galima
išskaidyti ir sudurtinį kamieną, kai viena iš jį sudarančių
šaknų yra unikali (varn-a-lėš-a, kini-varp-a).
Morfemiškai neskaidomais laikomi tokie kamienai, kurių
visos numatomos išskirti morfemos yra unikalios. Kartais gali
atrodyti, kad kai kurios morfemos fonetiškai sutampa su
aiškiomis kitų žodžių morfemomis ir todėl yra išskirtinos.
Tačiau, jei jos neturi tokios pat reikšmės, kaip kituose
žodžiuose, kamienas negali būti išskaidytas. Pvz., žodžio
karvelis kamienas negali būti morfemiškai skaidomas, nors jo
šaknis formaliai panaši į žodžio karvė šaknį, o priesaga
primena mažybines daiktavardžių priesagas (vaik-elis,
darž-elis). Nebus skaidomi ir kamienai tokių žodžių,
kaip: arbūzas, arbata, kubilas, klebonas, ridikas,
sijonas, šėtonas, tijūnas, nors, atrodytų, panašios
fonetinės struktūros priesagų turi aiškiai skaidomi kamienai (pilvūzas,
sveikata, ratilas, barzdonas, lipikas).
