Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

N

 

Natūralizmas – XIX a. paskutinių dešimtmečių meno kryptis, siekianti fotografinio tikrovės kopijavimo.

Nefabuliniai kūrinio komponentai – tai, kas neįeina į literatūros kūrinio fabulą.

Negrožinė literatūra – tekstai, neturintys grožinei literatūrai būdingų bruožų – fabulos, lyrinio subjekto, lyrinio vyksmo.

Nekrologas – trumpas ar ilgesnis tekstas žmogaus mirties proga, apibūdinantis velionio gyvenimą, nusakantis jo reikšmę visuomenei bei kultūrai.

Neoklasicizmas – literatūros ir meno kryptis; iškilo XX a. 3-iajame deš., užsibrėžusi paneigti šizofrenišką asmenybę, įsitvirtinusią modernistiniame mene, ir su praeities menine kultūra atkurti ryšį, kurį bandė nutraukti maištaujantys avangardistai.

Neologizmas – naujas žodis naujam gyvenimo reiškiniui arba sąvokai; paties autoriaus sukurtas žodis.

Neoromantizmas – XIX a. pab.–XX a. pr. literatūros kryptis; terminas, dažniausiai vartojamas apibūdinti 1890-1920 antipozityvistinėms kūrybos kryptims, kritikuojančioms racionalizmą ir natūralizmą. Juo nusakomas literatūros, įgijusios realizmo ir modernizmo patirties, grįžimas prie romantizmo estetikos.

Nibelungai – sen. germanų padavimų personažai – nykštukai, didžiulių turtų valdovai.

Nibelungų giesmė – XIII a. pr. vokiečių epas.

Nihilizmas – nusistovėjusių sąvokų, principų, tradicijų, pažiūrų neigimas, nekeliant nieko teigiamo.

Nonsensas – toks mąstymo ir pasaulio matymo bei perkūrimo būdas, kai derinami visai nesusiję, nesuderinami dalykai, žaidžiama absurdiškomis, nieko nereiškiančiomis situacijomis ir užuominomis.

NOTA BENE – pastaba knygos, rašto, dokumento tekste ties ta vieta, į kurią norima atkreipti ypatingą dėmesį.

Novelė – trumpas prozos kūrinys, vaizduojantis vieną įvykį, pasižymintis vieninga veiksmo kryptimi, didėjančia įtampa ir efektinga pabaiga. Nuo panašios epinės formos – apsakymo – skiriasi griežtesne struktūra. Dažnai šie žanriniai giminaičiai tapatinami, nors pripažįstama, kad apsakymas – daugiau „pasakojimas“, novelė – „konstrukcija“. Galima sakyti, jog veiksmas koncentruojamas į vieną veikėją ar net epizodą.

Novelistas – novelių, apsakymų autorius rašytojas.

Nuotaika – pastovi, žmogaus jausminė būsena. Kūrinio nuotaika gali būti lyriška, romantiška, svajinga, emociškai pakili, gera, bloga, šviesi giedra, subjurusi, optimistinė, pesimistinė ir pan.

Nuotykinė literatūra – pasakojamosios literatūros rūšis su greitai besivystančiu veiksmu, kurį sudaro daugiau arba mažiau atsitiktinių įvykių grandinė.

Nutylėjimas – stilistinę paskirtį turintis staigus kalbos nutraukimas, paliekant pačiam skaitytojui suvokti, kas nepasakyta.

– Mykoliuk, aš išteku... – pagaliau tarė Severja, lyg pirmą kartą pranešdama šią naujieną. Ir pabaigė: – Už Geišės, į Saveikius...

– Išteki... Už Geišės... Į Saveikius... – dusliu aidu pakartojo tai Mykoliukas nesavomis, užtirpusiomis lūpomis.