M
Madrigalas
senovinė pasaulietiška daugiabalsė, dažniausiai lyrinė daina.
Magiškasis realizmas
XX a. 8 deš. Lotynų Amerikoje susiformavusi romano kryptis.
Malda tam tikras
kalbamas ar skaitomas tekstas, kuriuo kreipiamasi į Dievą ar
šventąjį; tokio teksto kalbėjimas ar skaitymas.
Meditacija
apmąstymas, pasinėrimas į savo mintis, gilaus susikaupimo
būsena.
Meditacinė lyrika
apmąstymo dominavimas, visuomeninių klausimų sąsajos su žmogaus
elgesio motyvais, sąžine.
Makabreska
nedidelis literatūros (paprastai dramos) kūrinys, kuriame
grėsminga siaubo nuotaika siejama su grotesko elementais.
Makaronikas XV a.
pab. Italijoje atsiradusi literatūros forma, lotyniškas
(paprastai eiliuotas) kūrinys, į kurį įterpiami nacionalinės
kalbos elementai.
Makaroninis stilius
kalbėjimo, rašymo būdas, pasižymintis ypatinga svetimybių,
skolinių, barbarizmų gausa. Į tekstus įpinamos ištisos frazės ir
sakiniai svetima, dažniausiai lotynų, o XVII a. II pusėje
XVIII a. Lietuvoje ir lenkų k.
Makrokolas
artificiozinės literatūros forma; epigrama (dažniausiai ydingo
metro), sudaryta iš kuo ilgesnių daugiaskiemenių žodžių.
Makrokolo priešingybė vadinama monosilabu.
Makrovaizdas tai
meninis vaizdas plačiąja prasme, kūrinio konstravimo būdas,
vaizdinis mąstymas, priešprieša grynai sąvokiniam mąstymui.
Maldaknygė maldų
knyga, skirta pasauliečiams.
Melodija frazės,
sakinio ar viso teksto dainingas skambesys.
Melodrama
draminis kūrinys, kuriam būdinga aštri, tiesioginė gėrio ir
blogio priešprieša, sentimentalumas, dinamiška, kupina efektingų
posūkių fabula.
Memuarai savo
paties gyvenimo aprašymas.
Menas pasaulio ir
savęs suvokimo raiška vaizdais, formomis, garsais.
Meninė motyvacija
meninės raiškos, stiliaus priemonių naudojimo tekste
pagrįstumas.
Meninė raiška
pasaulio ir visuomenės sanklodos, žmogaus vidinių būsenų, minčių
ir jausmų vaizdavimas literatūros kūrinyje vartojant menines
priemones.
Meninės priemonės
meninio teksto (kūrinio) kalbos raiškos, stiliaus ir poetikos
elementai, kurie padeda išreikšti kūrinio idėją, atskleisti
veikėjų charakterius, jų poelgių motyvaciją, jausmus ir mintis,
veiksmo aplinkybes, sukurti tam tikrą atmosferą ar atspindėti
lyrinio subjekto vidines būsenas.
Menininkas meno
kūrinių autorius ar atlikėjas, pasižymintis lakia vaizduote ir
įgimtu kūrybiškumu.
Meninis savitumas
meno kūrinio meninių priemonių visuma, kūrėjo pasirinktas
pasaulio vaizdavimo būdas, jo vizija; tai, kas daro kūrinį
nepakartojamą ar išskiria jį iš kitų.
Meninis stilius
toks grožinėje literatūroje vartojamas rašymo būdas, kai
estetiškai prasmingas ir skaitytojui turintis poveikį tekstas
kuriamas individualiu stiliumi, vaizdinga, emocinga ir
stilistiškai įtaigia kalba.
Meniškumas
svarbiausia grožinės literatūros ypatybė, skirianti ją nuo kitų
gyvenimo atspindėjimo formų.
Meninė tikrovė
grožiniame kūrinyje aprašomi dalykai.
Mesostichas
akrosticho rūšis, kai paslėptąjį žodį sudaro viduriniosios
visų eiliuoto teksto eilučių raidės, skaitomos iš viršaus į
apačią.
Metafora tropas,
grindžiamas kokiu nors panašumu, paslėptas palyginimas.
Minija čia daro alkūnę.
Ant gyvenvietės
nusileido naktis.
Toliau už miško baubė
ir dundėjo patrankos.
Metodas pažinimo,
tyrinėjimo būdas; tikrovės perteikimo būdas kūryboje.
Metonimija
tropas, kai reikšmė perkeliama remiantis loginiais daiktų
ryšiais (vietos, priežasties pasekmės, dalies visumos it t.
t.). Tai sudėtingos sąvokos keitimas paprasta, konkrečia:
dažniausiai vietoj visumos pasakoma dalis.
Gerves padangėj
girdėjau.
Subangavo sujudo visa
aikštė.
Metras antikinėje
eilėdaroje pasikartojantis eilutėje ilgų ir trumpų skiemenų
derinys, turintis 5-8 moras (mora trumpo skiemens trukmė).
Šiuolaikinėje eilėtyroje
metras suprantamas kaip:
1) pagrindinis kalbos
eiliuotumo požymis (prozinė kalba dismetriška, eiliuota kalba
metriška);
2) pagrindinis eilėdaros
sistemos požymis (pvz., silabinis metras, silabotoninis metras);
3) dėsningai
pasikartojantis eilutės ilgis (nusakomas skiemenų skaičiumi)
silabinėje eilėdaroje (pvz., aštuoniaskiemenis metras,
trylikaskiemenis metras);
4) dėsningo kirčių
išsidėstymo eilutėje pobūdis silabotoninėje eilėdaroje (pvz.,
jambinis metras, daktilinis metras); dėsningai pasikartojantis
eilutėse kirčių skaičius toninėje eilėdaroje (pvz., dvikirtis
metras, trikirtis metras).
Metraštis
chronologinis įvykių aprašymas.
Metrika antikinės
eilėdaros principai; naujųjų laikų eilėdaros principai (dažniau
nusakomi ne metrikos, o versifikacijos sąvoka); metrinių
eiliuotos kalbos ypatybių visuma, jų sistema; eilėtyros šaka,
tyrinėjanti metrą.
Metrinė eilėdara
eilėdaros sistema, pagrįsta trumpų ir ilgų skiemenų
kaitaliojimusi eilutėje.
Mikrovaizdas
tai meninis vaizdas siaurąja prasme, didesnė ar mažesnė kūrinio
atkarpa, minimalus kūrinio elementas, kuris sąlyginai laikomas
savarankišku. Dažniausiai mikrovaizdas tapatinamas su simboliu,
metafora, mitu. Mikrovaizdo informacija jau nėra tapati atskirai
paimtų tų pačių žodžių prasmėms.
Minezingeris
viduramžių klajojantis vokiečių dvaro poetas, kuriantis ir
dainuojantis dainas apie meilę ir riterių žygius.
Miniatiūra mažos
apimties, labai glaustas literatūros, muzikos ar scenos kūrinys.
Minklė
smulkiosios tautosakos žanras, mįslė, išreikšta klausimu, kurio
atsakymas yra labai paprastas ir kartu netikėtas.
Mįslė tautosakos
rūšis, grupinių išminties ir sąmojo varžybų bei pramogavimo
forma. Kiekviena mįslė susideda iš dviejų dalių: 1) vieno,
kartais kelių sakinių apimties teiginio, dažniausiai vaizdingo
ir ekspresyvaus, koduojančio vieną ar kelis daiktus ar
reiškinius, kuriuos reikia atspėti, ir 2) spėjimo, dekoduojančio
teiginyje užslėptą mintį. Koduoja (užmena) vienas asmuo,
dekoduoja (įmena) kitas.
Misterija dramos
veikalas bibline arba tautos likimo tema.
Mistifikacija
sąmoningas ir išradingas klaidinimas, apgaudinėjimas.
Mistika tikėjimas
paslaptingomis antgamtinėmis jėgomis, su kuriomis žmogus esą
gali bendrauti.
Mitas senovinis
fantastinis pasakojimas apie antgamtines būtybes, legendinius
didvyrius ir pan. Pvz., mitas apie Prometėją, mitų ciklas apie
Trojos karą ir kt.
Mitologija mokslo
šaka, tirianti mitus, jų esmę, kilmę, reikšmę; kurios nors
tautos ar tautų grupės mitų visuma.
Modernizmas
XIX a. II pusės XX a.
naujoviškų meno krypčių teorija ir praktika, sukūrusi estetinių
kriterijų, komponavimo ir stilistikos sistemą, kuri neigė
tikrovės atspindėjimo funkciją, formavo kūrinį iš įvairių
subloginio mąstymo lyčių, skelbė meno autonomijos šūkius,
pradžioj turėjusius antiburžuazinio protesto, vėliau estetizmo
reikšmę.
Modernioji literatūra
literatūros kūriniai, kuriems būdingos naujumo, šiuolaikiškumo
idėjos.
Mokslinė literatūra
veikalai, žurnalai, straipsniai, kuriuose moksliškai tiksliai
pateikiamas pasaulio vaizdas, pristatomi naujausi moksliniai
tyrimai ir jų rezultatai.
Mokslinė fantastika
beletristikos rūšis, kurios pasakojimas grindžiamas mokslo
prielaidomis, teorijomis ar socialinėmis utopijomis.
Monografija
mokslinis veikalas, skirtas išsamiam vienos temos, problemos,
vieno autoriaus gyvenimo ir kūrybos tyrinėjimui.
Monologas vieno
veikėjo kalba, sakoma sau, kitiems veikėjams arba žiūrovams.
Monorimas
eilėraštis su besikartojančiu vienu rimu.
Monosilabas
artificiozinės literatūros forma, kūrinys, sudarytas tik iš
vienskiemenių žodžių (pvz., dux, lux, pax, rex ir pan.).
Monosilabo priešingybė vadinama makrokolu.
Montažas iš
atskirų parinktų dalių sudarytas kūrinys.
Mora antikinės
eilėdaros laiko vienetas, trumpo skiemens ištarimo trukmė.
Moralas dorovinis
pamokymas, pasakėčios arba kito didaktinio kūrinio etinė išvada,
ryškėjanti iš turinio arba tiesiogiai suformuluota teksto
pabaigoje.
Moralitė skirtas
vaidinti vėlyvųjų viduramžių kūrinys, kuriam būdingas
moralizavimas, alegoriniai veikėjai, įkūnijantys gėrio ir blogio
kovą.
Moteriškas rimas
rimuojamų žodžių kirtis antrame nuo galo eilutės skiemenyje.
Motyvacija
turėjimas motyvų vienaip ar kitaip veikti, elgtis, kurti.
Motyvas
skatinamoji priežastis, veiksnys; veikimo pagrindas; mažiausias
meno veikalo turinio, prasmės vienetas.
Moto citata iš
kito kūrinio prieš kūrinio tekstą, jo skyrių ar dalį ir susijusi
su šio kūrinio esme ar idėja, pvz., Jurgis Baltrušaitis
(1873-1944) prieš eilėraštį Vakaro varpas, skirtą Maironiui,
parašė moto iš Edgaro Alano Po (Edgar Allan Poe;
1809-1849) kūrybos:
Hear the tolling of the
bells
Iron bells!
Girdi, ką byloja varpai,
Geležiniai varpai!
Muziejus įstaiga,
kur renkami, laikomi, tiriami ir rodomi materialinės ir dvasinės
kultūros dalykai; tos įstaigos pastatas ar patalpos.
|