Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

H

 

Haiku – japonų poezijos žanras, eilėraštis, kurį sudaro trys 17 skiemenų eilutės.

Hegzametras – metrinio eiliavimo forma, kai eilutė susideda iš šešių pėdų – daktilių ir spondėjų.

Vyrą pašlovinki, za, || per negandus ėjusį drąsiai, ||

trų blaškytą ilgai, || kai šventąją Troją išgriovė. ||

Daugio žmonių miestus jis aplankė, || jų papročius matė ||

Ir vandenynuos plačiuos || su pavojumi rungės ne kartą ||

lei gyvybės savos || ir dėl bendražygių grįžimo. || (Homeras)

Hepeningas – inprovizuotas reginys, turintis dailės, muzikos, teatro, kino, choreografijos elementų.

Herbinis eilėraštis – dažniausiai epigramos formos kūrinys, skirtas herbo figūrų simbolinei prasmei atskleisti ir joms pašlovinti, tuo būdu netiesiogiai šlovinant herbo savininką bei jo giminę (dar vadinamas eilėraščiu prie herbo, apie herbą).

Hermetinė poezija – modernizmo apraiška, užsimezgusi XIX a. pab. prancūzų simbolistų kūryboje, išsišakojusi Italijoje tarpukario laikotarpiu (G. Ungaretti, S. Quasimodo, E. Montale). Eilėraštis joje suprantamas kaip uždara, autonomiška struktūra, besiremianti savo specifinių elementų nesikartojančiomis kombinacijomis, apvalyta nuo racionalistinės logikos, retorikos, fabulinio pasakojimo elementų.

Herojinis epas – plačios apimties kūrinys, dažniausiai eiliuotas, bylojantis legendinių arba istorinių herojų žygius svarbiu tautai istorinių lūžių laikotarpiu.

Herojus – pagrindinis literatūros kūrinio, teatro spektaklio ar filmo veikėjas.

Himnas – poezijos žanras, iškilminga giesmė.

Hiperbolė – posakis, kuriuo nepaprastai perdedama, siekiant didesnio įspūdžio.

Nenusileis nė per aguonos grūdą. (fll)

Šimtą kartų reikės sakyti? (šnek.)

Homonimai – žodžiai, vienodai skambantys, bet skirtingos reikšmės.

Humanizmas – pažiūrų sistema, žmogų laikanti didžiausia vertybe.

Honoraras – atlyginimas autoriui už jo kūrinio paskelbimą ar kitokį panaudojimą.

Humoras – palankus, neįžeidžiantis pajuokimas; pajuokavimas, pašaipa. Kartais rašytojas, pajuokaudamas apie visiems šventus ar neliečiamus dalykus siekia meninių tikslų, nori labiau paveikti skaitytoją (suintriguoti, sugluminti ar priversti susimąstyti). Toks juokavimas yra vadinamas juoduoju humoru.

Humoreska – literatūros žanras, kuriam priskiriami trumpi komiški kūriniai, paprastai parašyti proza.

Humoristas – humoreskas kuriantis rašytojas, humoreskų autorius; žmogus, linkęs į humorą.

Humoristika – kurio nors autoriaus, šalies, laikotarpio humoristinių literatūros kūrinių visuma.