B

Baigiamasis žodis – literatūros kūrinio papildymas, kuriame autorius išreiškia savo samprotavimus apie tą kūrinį.

Baladė – lyrinis-epinis istorinio ar legendinio turinio kūrinys, atskleidžiantis pasaulio paslaptingumą ir tragišką žmogaus lemtį. Lietuvių literatūroje plačiai žinomos Maironio baladės „Jūratė ir Kastytis“, „Čičinskas“ ir kt.

Baltosios eilės – dažniausiai silabotoninio ar silabinio metro nerimuotos eilės. Eilutės pabaiga yra garsiškai nežymėta (t. y. „balta“). Pirmiausia baltosios eilės būdingos epiniams ir draminiams kūriniams. Baltosiomis eilėmis parašytos visos svarbiausios B. Sruogos dramos – „Apyaušrio dalia“, „Milžino paunksmė“.

Barbarizmas – paskolintas iš kitos kalbos žodis ar posakis, svetimybė: bujoti (= klestėti), gojus (= giraitė) ir kt.

Bardas – senovės keltų genčių dainius.

Barokas – literatūros kultūros ir meno istorijos epocha, prasidėjusi XVI a. vid. Italijoje bei Ispanijoje ir iš ten iki XVIII a. 4-ojo deš. plitusi po visą Europą. Terminas atsirado XVIII a. tam, kas netaisyklinga, keista, įmantru, neįprasta, nusakyti.

Beletrizacija – grožinės literatūros elementų panaudojimas dokumentinio pobūdžio kūriniuose (apybraižose, reportažuose, memuaruose, biografiniuose aprašymuose). Beletristikos tikslas – suteikti pasakojimui įtaigumo, gyvumo.

Beletristika – bendras grožinių kūrinių (romano, apysakos, apsakymo, novelės, meninės apybraižos) pavadinimas.

Bestseleris – labai skaitoma didelio tiražo knyga.

Biblija – Šventasis Raštas; įvairių autorių knygų rink.: 27 Naujojo Testamento ir Senojo Testamento 46 (katalikų leidimų) ar 39 (protestantų ar judėjų leidimų) knygos.

Bibliografija – knygų ir spaudinių registravimo, aprašymo ir sisteminimo teorija ir praktika; knygų ir kitų spaudinių ar straipsnių sąrašas arba katalogas.

Biblioteka – plačiąja prasme – institucija, kaupianti ir pateikianti skaitytojams knygas, periodinę spaudą, rankraščius ir kt. laikmenas. Ilgainiui „knygų saugyklos“ tikslai ir pobūdis kito (pvz., šiandien egzistuoja elektroninių rinkmenų fondai ir pan.). Nuo seniausių laikų itin svarbus bibliotekų tipas buvo asmeninė biblioteka (kn. kolekcija).

Biografija – nuoseklus žmogaus gyvenimo atpasakojimas, pradedant jo gimimu, aprašymo, pasakojimo ir t. t. forma. Seniausias rašytinio pasakojimo žanras, atsirado Antikoje (Plutarcho Paralelinės biografijos), paplito viduramžiais šventųjų gyvenimo aprašymais, įsitvirtino Renesanso epochoje enciklopediniuose žodynuose.

Bohema – laisvų menininkų sambūris bei gyvenimo būdas, laužantis nusistovėjusias socialines ir moralines normas.

Brošiūra – nedidelė, susegta kaip sąsiuvinis spausdinta knygelė minkštu viršeliu.

Buitinis stilius – tai kasdieninio bendravimo kalbos atmaina, perteikianti neoficialią informaciją, kurios turinio esmė – nesudėtingi pasakojimai apie asmeninio pobūdžio dalykus laisva kalba. Būdingas ekspresyvumas, natūralumas.

Bukolinė poezija – antikinės poezijos rūšis, kūriniai, kuriuose būdavo apdainuojamas tariamas kaimo gyventojų – „sodiečių“ – žemdirbių, piemenų, žvejų, gyvenančių neva be rūpesčių ir darbo, dainuojančių ir šokančių, – gyvenimo žavumas.

Būsena – buvimo, gyvenimo, savijautos būdas. Ji gali būti sunki, įtempta, chaotiška, nerami, rimties, prislėgta, džiugi, dramatiška ir pan.

Butaforija – scenos apstatymo reikmenys, imituojantys tikrus daiktus; reklamai gaminami netikri daiktai. Perkeltine reikšme išorinis blizgesys, netikra prabanga.

Būtis – tikrovė, egzistavimas.