1. Tardami atsisveikinimo žodžius, kartu išreiškiame ir linkėjimus. Žodžiu sudiev linkime, kad atsisveikinantį ar pasiliekančius lydėtų Dievo palaima. Žodžiais lik sveikas linkime sveikatos. Atsisveikinimai viso gero, viso labo yra pasisekimo linkėjimai.

Vakare tariamas labanakt(is) yra linkėjimas, kad naktis būtų laba, t. y. gera, kad teiktų gero poilsio. Ryškiausiai tokį linkėjimą išreiškia kilmininko linksnis labos nakties! Atsisveikinant prieš naktį kartais dar pridedami papildomi linkėjimai – gero miego ar gero poilsio. Taip linkėti tinka tik artimiems žmonėms, bičiuliams. Neretai girdime draugiškai sakant saldžių sapnų (o vaikučiams liaudiškai – saldukų sapnukų!).

Linkėjimų nešykštime atsisveikindami ilgesniam laikui su bičiuliais. Išvažiuojantiems, ypač toliau iškeliaujantiems, linkime: Laimingos kelionės! Linksmai pavažinėti ir laimingai sugrįžti! Tegu lydi visur sėkmė!..

Važiuoji Lietuvos keliais, jau ir nuovargis ima... Tik staiga pakeli akis – kažkieno gera ranka tau linkėjimą išrašė: Laimingos kelionės! Iš karto akys pragiedrėja... Tik gaila, kad mielas linkėjimas pagal rusų kalbą kartais rašomas Laimingo kelio!

Su išeinančiais atostogų atsisveikindami sakome gero, malonaus poilsio arba saulėtų dienų. Juokais galima palinkėti ir gero lietaus!

Prieš didžiąsias šventes (Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas) atsisveikindami linkime: Linksmų švenčių! Gerų švenčių!

Neretai girdime sakant: Skanaus apetito! arba tiesiog Skanaus! Kaip čia tą apetitą vadinti skaniu – juk jo neatsikąsi, neparagausi!

Čiaudinčiam žmogui linkėti į sveikatą netinka. Geriausia tokį garsą nuleisti negirdomis. Juk čiaudėti prie žmonių nemandagu (net sloga sirgdami čiaudulio išvengsime, nosine ir delnu prispaudę nosies galiuką arba rodomuoju pirštu paspaudę nosies kalnelį). Tačiau šeimoje, prie saviškių kam nusičiaudėjus, juokais ir į sveikatą galima palinkėti.

Senu liaudišku papročiu būdavo pasakomas koks geras žodis laukuose dirbantiems, kad ir nepažįstamiems žmonėms. Kaimiečiai seniau pasipiktindavo, jeigu kas pro dirbančius praeidavo tylomis. Nustebę pasityčiodavo: Praėjo, ir nė kriu kriu! Arba šūktelėdavo: Ar kartais nematei kiaulės su skambalėliu?!

Senas tradicinis linkėjimas dirbančiam žmogui – trumpas lietuviškas padėkdiev! padėkdie! Nuo seno šis žodis tradiciškai būdavo sakomas laukuose plušantiems šienpjoviams ar grėbėjoms, javų kirtėjams, bulvių kasėjams. Žodis padėkdiev yra ne tik linkėjimas, bet kartu ir sveikinimasis. Taip užkalbinti žemdirbiai atsakydavo ačiū arba dėkui. Po atsakymo kartais būdavo dar pridedami linkėjimai pagal gamtines sąlygas ir dirbamą darbą.

Gerai būtų ir dabar tas senas tradicijas atgaivinti. Sausą pavasarį sėjantiems javus ar sodinantiems daržoves tiktų palinkėti sodraus lietučio, kad pasėliai ar daigai įsišaknytų, sparčiau augtų. Šaltą, lietingą pavasarį tinka linkėti: Šilumos! Saulės! Šienaujantiems malonu išgirsti: Giedros! Kaitrios saulės!, javus kertantiems – Gero derliaus! Sakydami ilgesnius linkėjimus, turėtume pradėti nuo padėkdiev ar įprastų sveikinimosi žodžių: Laba diena! Skubat bulves kasti! Kad taip tą debesį vėjas į šoną nupūstų! Kasėjai atsako: Ačiū! arba Ačiū už gerų žodį!

2. Kai mums kas nors ko linki, esame pratę pirmiausia tarti padėkos žodį ačiū, dėkui, labai ačiū, dėkoju. Nuoširdesnė padėka, kai ją reiškiame pridėdami daugiau žodžių: Nuoširdžiai dėkoju už gražius linkėjimus. Gerai, kad taip ir būtų! arba: Tikiuosi, kad taip ir bus!

Linkėjimai dažniausiai reiškiami kilmininko linksniu (laimės, sėkmės, pasisekimo, sveikatos) arba bendratimi su prieveiksmiu (gerai pailsėti, maloniai praleisti atostogas). Kartais pasitenkinama ir vienu prieveiksmiu – laimingai! Kiek rečiau vartojamos tariamosios nuosakos formos: kad pasveiktum! kad nesusirgtum! kad nereiktų ilgai laukti! Linkėjimams tinka ir liepiamoji nuosaka: neliūdėk, nebijok (linkėjimas ir kartu patarimas), būk laimingas, būk gudrus (linkėjimas ir prašymas, raginimas).

3. Sveikinimų raštuose, laiškuose linkėjimų kartais prirašomi ištisi lapai. Iškilmingomis progomis sveikintojai linkėjimų prisako daug ir įvairių. Malonu tokių linkėjimų klausytis, kai nesitenkinama nusibodusiomis frazėmis, bet stengiamasi mintis reikšti kūrybiškai.

Įprasti linkėjimai dažniausiai sakomi atsisveikinant. Tačiau ne visada po atsisveikinimo žodžių tinka pridėti dar ir linkėjimų. Senesniems, mažai pažįstamiems ar labai gerbiamiems žmonėms netinka linkėti nei linksmų švenčių, nei sėkmės, nei laimės... Išleidžiant pagarbų asmenį į kelionę, nelabai mandagu sakyti įprastą: Laimingos kelionės! Tokį linkėjimą reikėtų išreikšti plačiau, kad mūsų tariami žodžiai įgautų tam tikrą iškilmingumo atspalvį: Linkiu Jums, kad kelionėje gerai sektųsi ir kad grįžtumėt laimingai. Arba: Norėčiau palinkėti Jums sėkmės.

Per senesnius, gerbtinus asmenis perduoti kam linkėjimų, labų dienų būtų nemandagu. Nebent susidarytų kokios nepaprastos aplinkybės. Štai garbingas mūsų svečias rengiasi vykti pas mūsų tėvus, o mes stokojame laiko parašyti jiems laišką. Mandagiai kreipiamės į svečią paslaugos: Labai prašytume perduoti mūsų tėvams linkėjimų, pasakyti, kad mes sveiki, po savaitės aplankysim.