Jungtukas
Vartojame
1. Vartodami viename sakinyje jungtukus ir,
bei, išvengiame pirmojo pakartojimo. Jungtukas ir
labiau tinka jungti sakinius ir sakinio dalis, o bei
sakinio dalis.
Valgį sau sužvejot pas klaną nulėkė greitai
Ir kelias varles bei rupūžes
paragavę...
2. Šiek tiek skiriasi priešinamųjų jungtukų
bet, tačiau, o vartojimas.
Bet rodo didžiausią priešingumo
laipsnį. Tačiau užima tarpinę vietą. O reiškiamas
priešingumas dažniausiai būna labai silpnas.
Adomas nusišypsojo, bet nieko neatsakė.
Tačiau juo ilgiau jis spėlioja, juo darosi jam
aišku, kad...
Vėjas pavargęs užmigo, o medžių lapeliai
nutilę tarytum snaudžia.
Nevartojame
1. Jungtukas ir nevartotinas
stiprinamosiose konstrukcijose, kartojant intensyvumo reikšmę
turintį prieveiksmį labai.
Pasižiūrėti suplaukė minios ir minios, šimtai
ir šimtai (= minių minios, šimtų šimtai) žmonių.
Rašytojas labai ir labai (= labai)
gerai turi mokėti gimtąją kalbą.
2. Jungdami prie pagrindinio sakinio kelis tos
pačios rūšies, bet skirtingo laipsnio šalutinius sakinius,
venkime juos pradėti tais pačiais jungtukais, ypač kad.
Man atrodo, kad šiuo bruožu V. Krėvė norėjo
parodyti, kad (= jog) kaimo žmogui būdingas
sveikas požiūris į tikrovę.
3. Jungtukas jog nevartotinas tikslo
šalutiniam sakiniui prijungti.
Su apdairiu įžvalgumu Balzako motina nė piršto
nepajudina, jog (= kad) kalėjimo kamera butų sūnui
patogesnė ir jaukesnė.
|