Bendratis
Bendratis yra nekaitoma veiksmažodžio forma,
kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei
nuosakos kategorija.
1. Bendratis paprastai vartojama reikšti
sakinio dalims: veiksniui, suvestiniam ir mišriajam tariniui,
nederinamajam pažyminiui, tikslo aplinkybei.
Delsti neišmintinga ir pavojinga.
Koridoriuje pradėjo mušti laikrodis.
Tu privalėjai būti atidesnis.
Gatvėje suskambėjo trimitas rikiuotis.
Išsiruošė žmogus į pievų šienauti.
2. Bendratį vartojame vietoje kurio nors
laiko.
Pasigavo ožką, pasikabino gyvai skūrą lupt
(lupa).
O pikti liežuviai tuojau šaipytis, juoktis.
3. Bendratį
galime vartoti vietoje tariamosios ir liepiamosios nuosakos.
Jeigu turėčiau jums kokią priklastį padaryti,
verčiau gyvas į peklą įšokti!
Užmušti arkliavagį!
Laimingai sugrįžti!
Sudeginti! Tą knygą sudeginti!
4. Dažnai
bendratį vartojame kaip būdinį.
Daržinės visuomet grūste užgrūstos, tvartuose
tiek gyvulių, kiek jam niekados nė sapnuoti (sapnuote)
nesisapnavo...
5. Tikslo aplinkybei reikšti nevartotinas
daiktavardžio naudininkas, reikia bendraties.
Koridoriuje turi stovėti indai su vandeniu
gėrimui (=
gerti, atsigerti).