|
Kirčio ir priegaidės reikšmė
Lietuvių bendrinėje kalboje yra nemažai žodžių ar
jų formų, vienodai rašomų, bet nevienodai tariamų. Jie turi
skirtingus kirčiuotus skiemenis arba skirtingas priegaides.
Tokie žodžiai bei formos paprastai turi ir skirtingas reikšmes,
kurias suvokti padeda kirtis ar priegaidė. Štai keletas
pavyzdžių:
a) žodžiai bei formos su skirtingais kirčiuotais
skiemenimis:
klá usimas
klausmas;
tr kampis
(tokia figūra)
trikapis
(turįs tris kampus);
dv ratis
(susisiekimo priemonė)
dvirãtis
(su dviem ratais);
gėr mas
(veiksmo pavadinimas)
ǵrimas
(kas geriama);
ne š
(es. 1.)
nèši
(būs. 1.);
Rità
(vns. vard.)
Rta
(vns. šauksm.);
pl kas
(vyr. g. vns. vard.)
plikàs
(mot. g. dgs. gal.);
ktos
(mot. g. dgs. vard.)
kitõs
(mot. g. vns. kilm.);
b) žodžiai su skirtingomis priegaidėmis:
áu šti
(šaltesniam darytis) aũšti
(švisti);
áukštas
(didelis, iškilus) aũkštas
(namų);
gnti
(saugoti, užstoti) giñti
(varyti, guiti);
káltas
(įrankis) katas
(nusikaltęs);
mérkti
(akis) mekti
(dėti į vandenį);
mnti
(kojomis trypti) miñti
(spėti);
sris
(pieno produktas) sris
(sūrumas).
 |
