Žodis
netarpiška minties tikrovė. O jeigu taip, tad, norėdami
aiškiai ir tiksliai kalbėti, pirmiausia turime išmokti aiškiai
ir tiksliai mąstyti. Ir atvirkščiai, kalbame
nevalyvai, sujauktai, logiškai nenuosekliai, bet kaip dėl to,
kad logiškai neapdorojame savo minties. Juk kalbėti bet kaip
tai pirmiausia mąstyti bet kaip.
Dažnai nesuvokiame arba nepaisome elementarių skirstymo
reikalavimų, darome niekuo nepagrįstą minties šuolį, sąvokai
suteikiame požymį, kurio ji neturi, sukeičiame veikėją su
veiksmo objektu, laužome tapatumo dėsnį ir t. t.
Nepaisome
skirstymo reikalavimų:
Nors knyga skiriama miesto gyventojams, bet ja galės naudotis
visos moterys.
Būdamas Lietuvoje, jis kalbėjosi su vietos gyventojais,
rašytojais, mokslininkais ir kt.
Konservatorijoje sudarytos meninės koncertinės brigados, į
kurias įeina įvairių žanrų atlikėjai ir skaitovai.
Čia
žmonės tame pačiame sakinyje skirstomi ne vienu pamatu: vienur
pagal gyvenamąją vietą, kitur jau pagal lytį, arba pagal
gyvenamąją vietą ir pagal profesiją, arba pagal specialybę.
Labai dažnai per daug staiga šokame nuo vieno dalyko prie kito
darome nepateisinama minties šuolį:
Petras Cvirka parašė romanus Žemė maitintoja,
Frank Kruk, Meisteris ir sūnūs,
kelis apsakymų rinkinius ir mirė 1947 m.
Valgykloje mažas valgių asortimentas, valgiai gaminami
neskaniai, trūksta švaros, daržovių.
Mes visada turime būti dėkingi mokytojams, išmokiusiems pažinti
pirmąją raidę, pasaulį.
Teiginius, kad P. Cvirka. mirė 1947 m., turėtume reikšti
atskirais sakiniais nederėtų jų suplakti su kita informacija:
P. Cvirka parašė, Žiemę
maitintoją, kitus romanus, apsakymų rankinius.
Taip pat nešokti tame pačiame sakinyje nuo švaros prie daržovių,
nuo raidės prie pasaulio.
Painiojame dalį
su visuma arba rūšį su gimine:
Veidas papurtęs, kampuotų judesių ir visai nepanėšėjo į švedą.
Vienur imame veidą, atseit dalį žmogaus, o kitur jį visą.
Sakykime:
Veidas papurtęs, kampuotų judesių ir visai nepanėšėjo į švedo.
Sąvokai sutekame požymį, kurio ji neturi:
Realizmas ir modernizmas yra vieni iš svarbiausių
šiuolaikinės estetikos klausimų.
Klausimas yra ne realizmas ir modernizmas, o tai, ką
iš jų rinktis. Sakykime: Realizmas ar modernizmas štai
vienas iš svarbiausių šiuolaikinės estetikos klausimų.
Esti, kad išvada
prieštarauja prielaidai:
Visi mokiniai ateidavo švarūs ir tvarkingi, bet
atsirasdavo ir tokių, kurių būdavo nelygintos kelnės ir
nevalyti batai.
Algis šaltai viską apgalvojo, o jo rankos drebėjo
iš, susijaudinimo.
Jei
būdavo ir tokių, tai švarūs ir tvarkingi
ateidavo ne visi, o tik
daugumas; jei rankos
drebėjo, tai jis negalėjo galvoti šaltai gal tik
šitaip galvoti stengėsi.
Išvada neina iš prielaidos: Nors Katrė buvo veikli,
gyvybinga, tačiau ji troško meilės. Išeitų, kad jei žmogus
esti veiklus, gyvybingas, tai jis neturėtų trokšti meilės.
Kartais turime dalinę loginę klaidą sakinyje iškeliamas
loginis pamatas esti nepakankamas: Žemaitės kūriniai
plačiai atveria tuometinio valstiečių gyvenimo pasaulį, o
kadangi jie parašyti liaudies kalba, tai yra liaudiški.
Kalba tėra vienas iš Žemaitės liaudiškumo požymių, bet šią
rašytojos kūrinių ypatybę lemia ne vien ji.
Dažnai logiškai
ydingos būna įvairios mūsų vartojamos specialios išraiškos
priemonės:
Tačiau mūsų tarpe yra dar tokių, kurie į visa tai, kas nauja,
žiūri pro akinius, kitaip sakant, nenori matyti.
Negraudino jos brička, stačiagalviais rūdijusi beržo pašonėje.
Tai rėkė malūnininkas Trinka, paknopstom kėblindamas prie
sunkvežimio.
Pelno kelias, nors ir duobėtas, pamažu tiesinamas.
Kodėl, teigiant, kad nenori matyti, sakoma: žiūri pro
akinius? Juk juos dedamės dėl to, kad norime geriau matyti.
Stačiagalviais tegalima atlikti kryptį turintį veiksmą
šokti, verstis, smegti, o rūdyti taip neįmanoma. Kas gi
tiesina duobėtą kelią? Jį reikia lyginti.
Dažnai tame
pačiame sakinyje būna ne vienas, o du ar keli loginiai
netikslumai:
Surastas ir sutvarkytas vienintelis žinomas 1863 m. sukilėlio
kapas, kuriame palaidotas J. Zdanavičius.
Jeigu žinomas, tai kam dar reikėjo surasti? Kaip santykiauja
1863 m. sukilėlis su J. Zdanavičium? Išeitų, jog tai
skirtingi asmenys. Kadangi turimas galvoje vienintelis žinomas
tos apylinkės kilimo 1863 m. sukilėlis, sakinį galėtume taisyti
taip: Surastas ir sutvarkytas vienintelio
žinomo 1863 m. sukilėlio J. Zdanavičiaus kapas
(arba: Surastas ir sutvarkytas kapas, kuriame palaidotas
vienintelis žinomas 1863 m. sukilėlis J. Zdanavičius).
Dažnokai mintį pasakome tautologiškai: Donelaitis
pirmasis Lietuvoje grožinės literatūros pradininkas.
Pradininkas negali būti ne pirmasis.