Kaip pirmosios kirčiuotės būdvardžiai kirčiuojami įvardžiai anóks, -ia, kitóks, -ia, vienóks, -ia, visóks, -ia (kaip vienódas, -a), štoks, -ia (kaip vsiškas, -a). Kaip pirmosios kirčiuotės daiktavardžiai ar skaitvardžiai kirčiuojami įvardžiai kẽletas (kaip dvẽjetas), keliólika (kaip penkiólika) ir támsta (kaip márška). Pagal pirmąją kirčiuotę (taigi pastoviai) kirčiuojami ir ktkas bei vskas, kuriems atitikmenų tarp būdvardžių ir daiktavardžių nėra, o štas, -a kirčiavimas svyruoja: štas, -a 1 ir štas, -à 4 (plačiau kirčiuojama pagal antrąjį variantą).

Kitaip negu daiktavardžiai, būdvardžiai ar skaitvardžiai, pastovų kirtį įvardžiai gali turėti ir galiniame skiemenyje, pvz.: anàs, -à, anõ, -õs, anám, -ái, an, anuõ, -à, anamè, -ojè, aniẽ, -õs, an, anems, -óms, anuõs, -às, anas, -oms, anuosè, -osè; taip pat katràs, -à, kažkàs, kurs, -, kažkurs, - (prie šių įvardžių žodynuose žymima 4-oji kirčiuotė). Pastovus žodžio galo kirtis būdingas ir vienskiemeniams įvardžiams js, j, šs, š, tàs, tà, kàs.

Kaip antrosios kirčiuotės daiktavardžiai kirčiuojami įvardžiai niẽkas (kaip rãtas, tik vietininko forma skiriasi – niekamè) ir manškis, -ė, tavškis, -ė, savškis, -ė, mūsškis, -ė, jūsškis, -ė (kaip namškis, -ė).

Kaip trečiosios kirčiuotės būdvardžiai kirčiuojami įvardžiai jóks, -ià, kóks, -ià, tóks, -ià, tlas, -à, kažkóks, -ià, kiekvenas, -à (kaip báltas, -à) ir keler, kẽlerios (kaip artim, atimos — 3^b kirčiuotės), pvz.:

Kaip ketvirtosios kirčiuotės būdvardžiai kirčiuojami įvardžiai kel, kẽlios, ktas, -à, pàts, -, vsas, -à, mãnas, -à, tãvas, -à, sãvas, -à, keliñtas, -à, pvz.:

Asmeniniai įvardžiai àš, tù, mẽs, js ir sangrąžinis savs kirčiuojami individualiai: